Finansinė injekcija už kaimynystėje gaminamą energiją

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visų didesnių nei 100 kW galios komercinių saulės ir vėjo elektrinių, pradėjusių veiklą po 2023 m. liepos 1 d., valdytojai privalo mokėti gamybos įmoką – 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę (MWh).

Šis mechanizmas sukurtas siekiant kompensuoti galimus nepatogumus, tokius kaip šešėliavimas ar vizualinė įtaka kraštovaizdžiui. Lėšos skirstomos dviem kryptimis:

• 15 proc. surinktos sumos tiesiogiai išmokama arčiausiai elektrinių esantiems namų ūkiams.
• Likusioji dalis per konkursus skiriama vietos bendruomenių projektams įgyvendinti bei administravimo išlaidoms padengti.

Pirmieji laimėtojai: nuo Mažeikių iki Anykščių

Praėjusią vasarą Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbti kvietimai sulaukė aktyvaus susidomėjimo. Finansavimą jau gavo penkiolika bendruomeninių organizacijų, įsikūrusių Mažeikių, Kelmės, Telšių, Šakių, Kaišiadorių, Vilkaviškio ir Anykščių rajonuose. Skiriamos paramos dydis varijuoja priklausomai nuo poreikių – nuo kelių šimtų iki daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Nors dalis lėšų bus panaudota bendruomeninėms šventėms ar maisto priekaboms įsigyti, vis daugiau organizacijų fokusuojasi į ilgalaikį tvarumą:

• Šakių rajono „Naumiestiečių sambūris“ įsigis elektrinį mini automobilį, skatinantį ekologišką judumą.
• Kelmės rajono bendruomenė „Šaltenių pašvaistė“ įrengs saulės elektrinę su energijos kaupikliais, kurie apšvies vietos parką ir sumažins išlaidas elektrai.
• Janukiškių bendruomenės centras pasirinko edukacinę kryptį: Joninių šventės fejerverkus keis saulės energija maitinami šviestuvai, o gyventojai bus mokomi apie žaliosios energetikos privalumus.

Ekspertai: įmoka turėtų virsti investicija, o ne tik kompensacija

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešime cituojamo vadovo Domanto Tracevičiaus teigimu, gamybos įmoka yra kritiškai svarbus žingsnis didinant atsinaujinančios energetikos projektų toleranciją visuomenėje. Visgi, pasak jo, ateityje šis mechanizmas turėtų tapti dar ambicingesnis.

„Tai ne tik kompensacija už kaimynystę, bet ir potencialus atspirties taškas bendruomenių energetikai. Siekiant ilgalaikės naudos, gamybos įmoka turėtų būti naudojama kaip investicija, pavyzdžiui, steigiant energetikos bendrijas. Tai leistų gyventojams tapti gaminančiais vartotojais ir realiai sumažinti sąskaitas už šildymą bei elektrą“, – pabrėžia D.Tracevičius.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į užsienio praktiką. Pavyzdžiui, Airijoje galioja panašus modelis, tačiau ten gamybos įmoka yra dvigubai didesnė ir siekia 2 eurus už MWh.

Ateities perspektyva – tvaresnis modelis

Nors mechanizmas Lietuvoje dar visai naujas, pirmasis lėšų paskirstymas parodė, kad bendruomenės yra pasiruošusios transformacijai. Jau dabar konkursų vertinimo metu prioritetas teikiamas projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu ir klimato kaitos mažinimu.

Ateityje gamybos įmokos tobulinimas ir aktyvesnis bendruomenių įtraukimas gali tapti pagrindiniu varikliu, užtikrinančiu sklandžią ir konfliktų nekeliančią atsinaujinančios energetikos plėtrą visoje šalyje.