Lietuvoje registruota daugiau kaip 2,8 mln. gyventojų, veiklą vykdo per 250 tūkst. įmonių, kurios veikia energetikos, chemijos ir kitose srityse. Kasdien ir buityje, ir vykdant ūkinę veiklą susidaro tūkstančiai tonų atliekų, į orą išmetama kenksmingų medžiagų. Aplinkosaugos sistema turėtų padėti kuo labiau sumažinti šios veiklos poveikį aplinkai.

Valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir taršos prevencijos srityse formuoja Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų priežiūrą, Aplinkos apsaugos departamentas vykdo aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas.

Lietuvoje ūkio subjektams išduota 2 800 taršos leidimų, kasmet atliekama daugiau kaip 9 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų.

„Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad poveikio aplinkai vertinimo ir leidimų išdavimo procesas bei valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė neužtikrina, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių aplinkai, be to, dalis užterštų teritorijų netvarkoma dešimtmečiais“, –  cituojama Vaida Barizienė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra per 2014–2020 m. laikotarpį buvo pavesta kelioms skirtingoms institucijoms. Valstybės kontrolės audito rezultatai rodo, kad nebuvo sukurta sisteminga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumo vertinimo stebėsena, patikrinimai planuojami neturint tikslaus kontroliuojamų ūkio subjektų sąrašo, informacija apie juos nėra sisteminama. Be to, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai nurodo, kad patikrinimams atlikti jiems trūksta matavimo prietaisų, termovizorių ir kitų priemonių.

Kaip skelbia Valstybės kontrolė, audito metu nustatyta, kad nėra užtikrinama, jog nelaimės (avarijos) atveju būtų atlyginta gamtai ir gyventojams padaryta žala. Reikalavimas drausti įmonės civilinę atsakomybę numatytas tik pavojingųjų atliekų tvarkytojams, todėl, nutikus gaisrui ar kitai nelaimei, gali būti neatlyginta aplinkai ar tretiesiems asmenims padaryta žala.

Be to, audito rezultatai rodo, kad Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos valdo 17 duomenų bazių. Joms sukurti 1995–2018 m. panaudota 11,1 mln. Eur, tačiau dalies informacijos, kuri reikalinga institucijų funkcijų vykdymui ir sprendimų priėmimui, reikia ieškoti popierinėse bylose ir archyvuose.

Lietuva pagal aplinkos apsaugai skiriamą finansavimą Europos Sąjungoje užima 26 vietą.