Ataskaitoje Valstybės kontrolė pateikia penkis galimus scenarijus, kurie rodo, jog, kilus antrajai COVID-19 bangai ir nepakankamai sparčiai mažinant valdžios sektoriaus deficitą, skola artės prie 60 proc. BVP ribos. Ataskaita apima penkerių metų laikotarpį, tačiau, įspėja Valstybės kontrolė, svarbu mąstyti ir apie dabar laukiančius iššūkius: kaip, esant prastesniam nei projektuota pajamų surinkimui, užtikrinti atsakingą 2021 m. biudžeto planavimą, prisiimant tik tokius įsipareigojimus, kurie galės būti kompensuojami neviršijant gaunamų pajamų lygio ir neperkeliant išlaidų būsimoms kartoms.

„Atsigaunant ekonomikai, turime ne tik stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos didėjimą, bet ir numatyti jos mažėjimo kryptį. Lietuvos ekonomikai patekus į kitą nuosmukį ateityje, gali būti mažiau galimybių vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką“, – cituojama Jurga Rukšėnaitė, Biudžeto politikos stebėsenos departamento direktorė.

Galimybės stabilizuoti ir mažinti valdžios sektoriaus skolos lygį priklausys ne tik nuo valdžios sektoriaus balanso, bet ir nuo šalies ekonomikos augimo. Lietuvos, kaip mažos ir atviros ekonomikos, BVP augimas vidutiniu laikotarpiu priklausys nuo vidaus ir išorės rizikos veiksnių, ypač pagrindinių užsienio partnerių prekybos atsigavimo. Tačiau spartesnį ekonomikos augimą lemtų investicijų į aukštesnės pridėtinės vertės veiklas didinimas, struktūrinių, produktyvumą skatinančių reformų vykdymas, todėl itin svarbu viešąsias investicijas nukreipti šia linkme.

Esant išskirtiniam neapibrėžtumui išlieka rizika, kad, pasikeitus Lietuvos makroekonominei ir viešųjų finansų situacijai, valdžios sektoriaus skolos projekcijos gali neišsipildyti. Sudarant scenarijus ir rengiant projekcijas buvo naudojama: birželio mėn. atnaujintas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus, tarptautinių institucijų projekcijos, valstybės skolinimosi informacija bei statistiniai duomenys, paskelbti iki rugpjūčio 13 d.