„Efektyvus energijos vartojimas – tai vienas kertinių strateginių Lietuvos energetikos tikslų. Šia parama pasinaudoję gyventojai ne tik sutaupys efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisidės prie aplinkosaugos tikslų, nes nauji šildymo įrenginiai daug mažiau terš aplinką“, – išplatintame pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Sausio 17 d. Energetikos ministerija patvirtino paramos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame pateikti reikalavimai ir kriterijai šiai paramai gauti.

Apraše numatoma, kad į paramą pretenduoti galės vienbučių bei dvibučių gyvenamųjų arba sodo namų savininkai – šie pastatai turės būti įregistruoti Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ne anksčiau nei prieš 5 metus nuo kvietimo teikti paraiškas dienos.

Fiziniai asmenys galės pretenduoti į paramą, jei jie senuosius katilus keis efektyviais atsinaujinančius išteklius šilumai gaminti naudojančiais įrenginiais. Tokie įrenginiai – tai 5 klasės biokuro katilai, žemė-vanduo bei vanduo-vanduo šilumos siurbliai, kurių sezoninis naudingumo koeficientas (SCOP) ne mažesnis kaip 3,5 bei oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių SCOP ne mažesnis kaip 3,0. Biokuro katilų klasė bei sezoniniai naudingumo koeficientai nurodomi įrenginių techninėje dokumentacijoje.

Fiziniam asmeniui bus kompensuojama 50 proc. sumos, kuri yra paskaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais (kW) iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių, kurie priklauso nuo šildymo įrenginio tipo bei įrangos komplektacijos. Pavyzdžiui, įsirengus 20 kW granulinį 5 klasės biokuro katilą galima gauti apie 3000 eurų, o 10 kW galios oras-vanduo šilumos siurblį (be integruoto boilerio) – apie 5337,2 eurų kompensaciją.

Fiksuotus vieno kilovato įkainius skirtingiems įrenginiams sužinoti galima, parsisiuntus šį dokumentą.

Norint gauti paramą, sąskaitos už naujus įrenginius bei įrangos perdavimo-priėmimo aktai turės būti išrašyti ne anksčiau nei 2019 metų sausio 1 d., tačiau patys įrenginiai negalės būti sumontuoti bei priduoti, kol nebuvo pateikta registracijos forma. Tai reiškia, kad užbaigti projektai negalės pretenduoti į paramą.

Iš viso nuo 2019 iki 2022 metų fiziniams asmenims bus skirta apie 14 mln. eurų ES paramos.

Įgyvendinus šią priemonę, šalyje tikimasi sutaupyti apie 0,22 teravatvalandės energijos – tai atitinka maždaug 2 procentus visos per metus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, skelbia Energetikos ministerija.

Kvietimus teikti paraiškas paramai gauti skelbs Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) – planuojama, kad pirmasis kvietimas bus paskelbtas 2019 m. gegužę. Daugiau informacijos bus skelbiama APVA svetainėje.