2020 sausio 20 d. pirmadienis, 17:47
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ambicingas žaliojo stogo ir fasado projektas: kur buvo žalia, turi žalia ir išlikti

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-10-23 16:04
Tuo metu, kai visas pasaulis atsigręžia „atgal į gamtą“, lietuviai lyg dar ir nespėjo labai nuo jos atitolti. „Lietuvis visuomet gyveno miesto ir kaimo paribyje“, – sako architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, KTU surengtoje konferencijoje „Žalioji architektūra“ skaičiusi pranešimą apie gilias tokio tipo architektūros tradicijas Lietuvoje. Ji pati šiuo metu Kaune statomam Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkciniam studijų ir mokslo centrui pasiūlė ambicingą žaliojo stogo ir fasado idėją. Architektė jau dabar užsidegusi dėsto, kaip pastatas atrodys ne tik praeiviams, tačiau ir leidžiantis nuo kalno į miesto centrą – bus savotiška žaliųjų miesto šlaitų tąsa. Tačiau šia idėja, net ir laimėjusia konkursą, ne iš karto patikėjo net užsakovai.
nuotrauka
Būsimo VDU daugiafunkcinio studijų ir mokslo centro vizualizacija. Gražinos Janulytės-Bernotienės studija


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
Kauno technologijos universiteto (KTU) surengtoje konferencijoje „Žalioji architektūra“ G. Janulytė-Bernotienė pamėgino pažvelgti, kiek žaliosios zonos ir gamta lietuviui buvo svarbios įvairiais istoriniais laikotarpiais.

„Užsienio koncepcijose atrandame sąvoką „save aptarnaujantis miestas („self-sufficient city – angl.) – tai dar aukštesnė pakopa, nei tvarus miestas, – kalbėjo pranešėja. – Tai reiškia, jog atsigauna ne tik dirbtinai sukurtos stuktūros, tačiau ir natūralioms, gamtinėms struktūroms sudaromos sąlygos atsikurti pačioms.“

Iš kaimo atsinešėme laiką pralenkusį požiūrį

Architektės teigimu, šiandien gausu ne tik džiuginančių, akiai malonių pavyzdžų, tačiau ir pavyzdžių, kaip lengva „sugriauti“ ne tik miestus, tačiau ir juos supančią aplinką. O lietuviams netgi nereikėtų dairytis toli į užsienį – mūsų šalies žalioji architektūra turi gilias tradicijas.

Istorinis lietuvis, tiesą sakant, visada buvo labiau kaimietis, nei miestietis. Jo gyvenimas vyko miesto ir kaimo civilizacijų paribyje, – sako G. Janulytė-Bernotienė. – Greitas civilizacijos vystymasis nutraukia mūsų ryšį su gamta, natūralia aplinka. Reikia rasti galimybę stipriai besivystančiuose miestuose grįžti prie vadinamosios „miestų žemdirbystės“ („urban agriculture“ – angl.).“

Ten, kur kažko per daug, kažko pradeda ir trūkti – XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje „sprogusi“ miestų civilizacija sukėlė gamtos, žaliųjų erdvių degradaciją. Dar pamenate sovietinį laikotarpį? Kokie dar parkai – juk „statom“ šalį!

Erichas Kettelhutas, 1925-aisiais nupiešęs metropolį, ateitį nuspėjo itin taikliai

Dar viduramžiais gamta ir miestas buvo priešinami vienas kitam. Miestas statytas dėl saugumo, kad gyventojai užėjus priešui galėtų jame pasislėpti. Tačiau jau renesanso laikotarpiu miestuose ėmė rastis vienuolynų, rūmų sodų, išpuoselėtų žaliųjų erdvių, kurios buvo it prabangos elementas. O kur prabanga, ten bet kas kojos neįkels. Net ir dabar vilniečių pamėgtas Sereikiškių parkas kažkada buvo uždaras bernardinų vienuolių sodas. Tad „nutekėjo“ nemažai laiko, kol žadą atimantys sodai ir parkai atvėrė vartus visiems – ne tik Dievo tarnams ar turtingiesiems.

Kai Lietuvoje ėmė kurtis miestai, į juos atsikėlė žmonės iš kaimų – iš ten, kur sodybos visada turėjo ne tik utilitarinę, tačiau ir estetinę funkciją, buvo gausiai apsodintos beržais ir klevais. Lietuvis į miestą atsinešė meilę gamtai. Manau, tai reikėtų labai teigiamai įvertinti“, – svarsto architektė.

Žalioji architektūra turi ne tik aplinkosauginę funkciją

Ji teigia, jog XIX amžiuje Kaunas jau buvo suplanuotas įtraukiant žaliąsias zonas: ąžuolyną, Nemuno krantines. Miestą juosė ir vidinis, ir išorinis „žaliasis žiedas“. Šiandien šių „žiedų“ matome tik dalis, kai kurios jų dalys – degradavę.

Tų laikų palikimas – tai, jog senasis Kauno rajonas Žaliakalnis šiuo metu yra saugomas specialaus plano. Jame akcentuojama, jog „sodybinio“ tipo sklypas, kuriame papildomai auginamos daržovės, yra specifinis ir būtinas šio rajono akcentas.

XX amžiuje Kaune taip pat gimė tokios miesto simboliais tapusios erdvės, kaip Laisvės alėja, Vydūno alėja, kiek primiršti, atnaujinimo laukiantys Kauko laiptai.

Nuo 1960-ųjų prasidėjo laikotarpis, kai Kaunas išaugo 3 kartus. Itin sparčiai buvo suplanuojamos ir užstatomos didžiulės teritorijos. Na, tuo metu architektai rėmėsi užsienio pavyzdžiais – tokie jiems buvo prieinami. Šiandien galime ieškoti gerųjų ir blogųjų tų projektų pusių“, – sakė architektė.

Ji teigė, jog žalioji architektūra, kurios judėjimas prasidėjo palyginti neseniai, turi kelias užduotis – ir mažinti energijos išteklių vartojimą, švarinti orą, aplinką, kurioje mes gyvename, taip pat socialinių tikslų, tokių kaip išmokyti vaikus „iš kur kas atsiranda“ (pažintinė funkcija), sukurti poilsio viešąją erdvę.

Galiausiai maisto produktai, išauginti čia pat, po buto balkonu, leidžia išvengti transportavimo sąnaudų, sumažina išlaidas maisto produktų įsigijimui prekybos centruose.

Aktyvi gamta“, „SoA architects“ projekto vizualizacija.

Ji pademonstravo bendrovės „SoA architects“ sukurtą viziją – daržai kasami čia pat, po miestų daugiabučių langais, netgi gyvuliai auginami mieste. 

Jei jau „mąstyk žaliai“, tai ir daryk žaliai

Architektė turi šiek tiek kritikos staigiai besiplečiantiems gyvenamųjų namų kvartalams aplink didžiuosius miestus.

Jie yra autonominiai židiniai, nevertinant nei aplink esančių žemės ūkio naudmenų, nei miškininkystės, nei gyvulininkystės. Tokie „man rūpi tik mano kiemas“ namai. Šie rajonai neišvystomi iki galo. Atsirado netgi toks terminas – „urbanistinė draika“ – jiems apibūdinti“, – sakė architektė.

Detaliau nagrinėdama Kauno istoriją architektė pastebėjo, jog Putvinskio gatvėje šiuo metu statomo VDU daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro vietoje visuomet egzistavo nedidelis skveras. Jo nebeliko, tačiau kodėl turėtų nelikti jame metų metus gyvavusios žalumos? G. Janulytė-Bernotienė pasakoja, jog dalyvaudama VDU surengtame konkurse kartą pravažiavo pro universiteto reklamą. „Mąstyk žaliai!“ – skelbė universiteto vertybes atspindintis plakatas.

Būtent! Žalieji stogai yra tai, ko šiam projektui reikia – tai šiuolaikinė pastatų mieste samprata. Be to, Putvinskio gatvėje visuomet buvo daug žalumos. Miestas turi išlaikyti savo žaliąjį audinį ir statydamas pastatus tai, ką sunaikina, iškart atstatyti. Tam ir pasitelkiami žaliosios architektūros principai“, – idėjos gimimą prisimena architektė.

Nors architektė laimėjo konkursą ir universiteto vadovybė jai patikėjo įgyvendinti šią idėją, ji teigė anksčiau jautusi universiteto atstovų nepasitikėjimą: „kažin, ar čia kas išeis“.

Žalieji stogai čia tikrai bus. Tokie, kokius leidžia mūsų geografinė padėtis. Jau pavasarį galėsite atvykti nufotografuoti“, – pažadėjo G. Janulytė-Bernotienė.

Architektė pridūrė, jog nuo šiol visos statybos miestuose turėtų žengti koja kojon su žaliąja architektūra. Kitaip tariant, tiek, kiek pastatei – tiek sukurk ir žaliųjų erdvių, gamtos kampelių.

Kaip senovėje buvo vertinamas „geras“ ir „blogas“ architektas?

Einant šia linkme nereikia pamiršti ir savojo identiteto – atsižvelgti į tai, kas istoriškai egzistavo toje miesto dalyje, tame sklype.

Kaune iki šiol egzistavo pakankamai „žalias“ identitetas, toks buvo miesto planas. Be to, miestas turėtų plėstis daugiau vertikaliai, nei horizontaliai“, – patarė ji.

Baigdama savo pranešimą architektė pademonstravo, jog jau renesanso laikotarpiu aiškiai suvokta, kuo skiriasi „gero“ ir „blogo“ architekto darbai.

1568-ųjų metų prancūzo Philibert de l'Orme, vėliau parašiusio knygą apie architektūrą, graviūroje blogas architektas vaizduojamas klaidžiojantis dykynėmis šalia uždaros ir mūro sienomis nuo gamtos atsitvėrusios pilies, kurią pats suprojektavo. Tuo metu šalia „geras architektas“ džiaugiasi miesto viduje kerojančiais vynuogynais, žydinčiais sodais. Tai – jau renesanso laikotarpio architektūros suvokimas.

Philibert de l‘Orme graviūra, 1568 m. Paryžius 

Taigi kuriam architektui šiandien patikėtumėte kurti savo miestą?

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2020-01-20 07:40
Gražūs, ilgaamžiai ir neslidūs lauko laiptai – tinkamai įrengti nelengva, tačiau, kaip tvirtina UAB DASFA ir Ko specialistai, įmanoma.
nuotrauka
2020-01-15 13:35
Sostinės savivaldybė ruošiasi visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau unikalią ir ilgą istoriją turinčią teritoriją – šalia Šv. Stepono bažnyčios esantį skverą, o taip pat rekonstruoti Šv. Stepono gatvę pritaikant ją pėstiesiems ir dviratininkams. Tikimasi, kad būsimasis skveras...
nuotrauka
2020-01-06 13:00
2020 metais namų interjere dominuos tradiciniai pasirinkimai ir aplinką tausojantis gyvenimo būdas. Interjero dizainerė Inese Jansone, bendradarbiaudama su internetine parduotuve, atskleidžia, kad šiais metais vyraus klasikinė mėlyna ir tamsiai žalios spalvos, į madą sugrįš aksomas, o marmuras, meta...
nuotrauka
2019-12-20 08:03
Stilistė ir interjero dizainerė Loreta Stankuvienė sako, kad skandinaviškus interjerus pamėgę lietuviai vis dažniau į Šiaurės šalių santūrumą atsigręžia ir puošdami savo namus Kalėdoms. O skandinaviško stiliaus kalėdiniais papuošimais prekiaujantis Gediminas Visockis teigia, kad šiemet pirkėjai juos...
nuotrauka
2019-12-19 11:52
Tvaria arba žaliąja architektūra siekiama diegti naujausias technologijas ir atspindėti pasaulines tendencijas – tausoti resursus bei aplinką. Tokią viziją pasirinko ir pirmąją vietą architektūriniame konkurse KTU „M-Lab“ pastatui projektuoti užėmusi „G. Janulytės-Bernotienės studija“, pasiūliusi tv...
nuotrauka
2019-12-17 11:56
UAB DASFA ir Ko siūlo kokybiškus ir itin saugius, pagal pažangias technologijas pagamintus biožidinius XARALYN su keraminiais įdėklais (degikliais).
nuotrauka
2019-12-09 15:47
Kauno miestas gali pasigirti išlaikyta tarpukario architektūra ir tuo pačiu daugybe neseniai iškilusių šiuolaikinės architektūros pastatų. Pasak KTU SAF dėstytojo Vytauto Baltaus, pusiausvyra tarp skirtingo laikmečio architektūros ne visur yra išlaikoma, bet tai nėra blogai, jei šiuolaikinė architek...
nuotrauka
2019-12-09 15:45
Rudenį Minske organizuoto architektūros festivalio metu vykusioje Minsko tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje „LEONARDO 2019“ tarp 150 projektų iš 18 šalių net 3 apdovanojimus pelnė Vilniaus architektūros studijos architektų pateikti projektai.
nuotrauka
2019-12-09 07:31
Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija, inicijavo pirmąją, unikalią konferenciją Lietuvoje „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“, į kurią pakvietė Lietuvos ir užsienio architektus, urbanistus, dizainerius, statytojus ir mokslininkus.
nuotrauka
2019-12-06 08:30
Būsto įrengimas palėpėje sudėtingesnis ir dažnai – brangesnis, tačiau galimybės – kur kas didesnės, sako architektas, UAB „Archispektras" kūrybos vadovas Ignas Kalinauskas. Jis ir iš savo patirties puikiai žino, kaip geriausiai išnaudoti iš pažiūros nedidelį plotą, bei patarė, kokius pagrindinius ži...
nuotrauka
2019-12-03 13:11
Kiekvienas sutiks, kad valgomasis stalas yra vienas reikalingiausių baldų. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kokie valgomojo stalai sulaukia didžiausio pirkėjų dėmesio? Pasidomėkime.
nuotrauka
2019-12-03 10:16
Kaip papuošti namus Kalėdoms net tuo atveju, jei jūsų namie nėra vietos didelei žaliaskarei? „Tokio teiginio, jog jūsų būstas Kalėdų puošmenoms per mažas, tiesiog negali būti. Šventinę dvasią sukurti galima kiekvienuose namuose, net ir pačiuose mažiausiuose. Tiesa – galbūt puošiant mažesnį būstą, re...
nuotrauka
2019-11-29 13:46
Sostinėje ketvirtadienio vakarą tryliktą kartą apdovanoti geriausi nekilnojamojo turto projektai Lietuvoje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse „Už darnią plėtrą“ geriausio biuro, gyvenamojo ir visuomeninio projekto statulėles pasidalino Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.
nuotrauka
2019-11-28 07:56
Įsigijus naują būstą laukia ilgas ir atsakingas jo įrengimo procesas. Vienas pirmųjų žingsnių – techninio interjero projekto parengimas. Kaip teisingai suprasti dizainero parengtus brėžinius, kokios dalys privalo būti įtrauktos į techninį projektą ir kaip pasiruošti prieš kreipiantis į specialistą, ...
nuotrauka
2019-11-27 08:39
Paprastai pristatant namus kalbama apie patogų susisiekimą, jaukumą, komfortą, dizaino sprendimus ir kitus būstui įprastus dalykus. O kas, jei projektas yra tiek unikalus, kad tokie įprasti apibūdinimai tiesiog nublanksta? Istorinį aerodromą atveriantys langai, lėktuvų kilimo ir tūpimo takas tiesiog...
nuotrauka
2019-11-26 09:59
UAB „Verslo investicijos“ ir UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ pasirašė būsimo administracinio pastato Lvovo g. 21 A projektavimo sutartį. UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ (AKG) yra skelbto tarptautinio architektūrinio konkurso nugalėtoja.
nuotrauka
2019-11-26 07:15
Vonios kambaryje laisvai pastatoma vonia ar unikalios formos praustuvas gali tapti pagrindiniu vonios kambario akcentu. Gamintojas „Ravak“ siūlo ne tik įdomias laisvai pastatomų praustuvų formas, bet ir praktiškus bei saugius gaminius, kurie nuolat atnaujinami pagal vyraujančias tendencijas.
nuotrauka
2019-11-25 16:33
„Kaip gerai, kad sulig 50-60-tųjų sugrįžimo banga kartu sugrįžta ir gebėjimas matyti, kokios gražios yra monumentalios, brutalistinės architektūros formos, ir kaip išlikdamos aktualios jos gali būti originaliai prikeltos naujam gyvenimui“, – sako architektė Ieva Folk, ėmusis iššūkio – paversti Vilni...
nuotrauka
2019-11-22 14:30
Susisiekimo ministerija inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą dėl Lietuvos paštui priklausančių centrinių pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tolesnio panaudojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2019-11-22 14:09
Kauno centrinio pašto rūmų krizė, besitęsianti kelerius metus, gali tapti pozityviu proveržiu, ypač naudingu nacionalinei architektūrai, dalijasi naujiena Lietuvos architektų rūmai (LAR).

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras