2020 spalio 29 d. ketvirtadienis, 18:35
Reklama  |  facebook

Ambicingi planai Lietuvai – tikslinė namų statyba

2017-04-03 10:48
„Brangi Tėvyne“, giedame. Tikrai brangi. Kai pusės piliečių pajamos mažos ir galimybės įsigyti pirmąjį kokybišką būstą tampa tolima svajone, ne vieno įgyvendinta iš giminaičio emigracijoje atsiųstų santaupų. Kol šalies politikai vilioja tik popieriniais susitarimai, tuoj apsidairysime, kad mūsų liko tik du milijonai.
nuotrauka
Šiandien turimi įrankiai būsto problemoms spręsti – socialinis ir savivaldybės būstas – atgyvena. Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Lietuvai reikia proveržio ekonomikoje, švietime, socialinėje, demografijos politikose srityse. O labiausiai reikia praktiškų, konkrečių veiksmų, kurių poveikis – reikšmingas ir keičiantis situaciją iš esmės. Reikia gerokai palankesnės mokesčių aplinkos, kaip mokesčių atidėjimas verslo pradžioje, supaprastinti mokesčiai ir mažiau spaudimo šeimų verslams.

Reikia švietimo programų atnaujinimo atsižvelgiant į skaitmeninę revoliuciją, palankaus emocinio klimato ugdymo įstaigose ar kūrybiškesnių mokymo metodikų. Reikia nuosavo gyveno būsto. Šiam komentare – apie konkrečias priemones, kaip pasiekti, kad iš esmės kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų sakyti „mano namai - mano tvirtovė“ čia – Lietuvoje.

Atgyvenusi būsto politika

Lietuvą esame apvažiavę skersai ir išilgai. Ką mums sako šeimos, verslas, tarnautojai regionuose? Didžiuliai emigracijos skaičiai. Savivaldybėse trūksta medicinos, švietimo, kasdienių paslaugų specialistų. Regionus palieka jauni ir brandaus amžiaus žmonės. Tie, kurie neturi finansinių galimybių suleisti gimtinėje šaknis. Žmonės neturi darbų, patenkinamų pajamų. Vienas iš didžiausių trūkumų – neįperkamas būstas. Tą patį girdime kalbėdamiesi ir su likusiais gimtinėje, ir su bendruomenėmis emigracijoje.

Šiandien turimi įrankiai būsto problemoms spręsti – socialinis ir savivaldybės būstas – atgyvena. Tai ankstesnės santvarkos palikimas, neatliepiantis žmonių poreikių, nemotyvuojantis stabiliai įsikurti. Socialinio būsto politiką galime įvertinti nevyniodami žodžių į vatą – absurdas. Kelis ar keliolika metų socialinio būsto laukiantys žmonės atvirai sako, kad sistema neveikia. Valstybei, savivaldybėms remtis tik šia sistema – savęs ir piliečių apgaudinėjimas. Taip, savivaldybės būstas skiriamas specialistams, kurie atvyksta dirbti į savivaldybių įstaigas (medikai, mokytojai ir t.t.).

Tik skaičiai apgailėtini: tokių būstų savivaldybės per visą Lietuvą laisvų turi mažiau nei 400. Su įrankiais, kurių praktiškai nėra, nesprendžiame nei trūkstamų specialistų regionuose, nei emigracijos problemos.

Lietuviams būstas yra tradiciškai svarbus ir to nepakeisi iš esmės nepertvarkius ekonominės situacijos. Tačiau šį skaudulį reikia spręsti šiandien, kad Lietuva nustoti mažėti dabar. Nuosavas būstas suteikia visai kitokio lygio gyvenimo kokybę, stabilumo jausmą. Nuosavas būstas „pririša“ prie šalies. Lietuvoje Reikia nustoti trypčioti ir imtis konkrečių veiksmų: sudaryti sąlygas, kad žmonėms nuosavas būstas taptų realiai finansiškai prieinamas. Reikia imtis tikslinės būsto programos visoje Lietuvoje. Svarbi plano dalis – būsto įsigijimo sąlygų sustygavimas.

Darbo vietų, pajamų augimo variklis

Visos valstybės investicijos į infrastruktūrą skatina vartojimą ir kuria pridėtinę vertę gerokai platesnei rinkai nei statybų sektorius. Tikslinės namų statybos organizavimas padėtų ne tik suaktyvinti statybų sektorių, bet ir gamybos, transporto, paslaugų ir kitas ekonomikas šakas. Be to, būtina tartis su vietos verslais, kaip užtikrinti, kad kuo daugiau pinigų liktų vietoje, pavyzdžiui, suteikiant papildomų balų vietos verslui ar naudojant kiek įmanoma daugiau lietuviškų statybos produktų.

Pasaulyje tai išbandyta praktika ir pirmiausia ji nukreipta į užimtumo didinimą bei regioninę politiką. Tai sektorius, greitai sukuriantis daug (ir gerai apmokamų) darbo vietų. Sniego gniūžtės efektas daugeliu krypčių: darbo vietos ne tik dabar Lietuvoje gyvenantiems, bet ir šansas re-emigruoti lietuviams, masiškai besidarbuojantiems statybų sektoriuje užsienyje.

Efektyviai, pažangiai ir ekologiškai

Tikslinės būsto statybos programą išjudinti būtina įtraukti aukščiausios kvalifikacijos rinkos ekspertus. Kad judėtume į priekį, būtina padaryti bent kelis namų darbus:

Masiškai inventorizuoti valstybės ir savivaldybių turtą. Visi Lietuvos rajonai yra pilni tuščių pastatų ir sklypų. Nėra net abejonės, kad juos galima eefektyviau išnaudoti.

Tai modernioms technologijoms, aukštajai inžinerijai imlus sektorius. Nėra abejonės, kad gabūs Lietuvos talentai yra pajėgūs pasiūlyti kokybiško, funkcionalaus, aplinkai draugiškesnio būsto konceptus. Skelbti konkursus ir kviesti juose dalyvauti jaunus Lietuvos architektus.

Susieti dvi programas – tikslinės naujos statybos ir renovacijos. Dalies seniausių daugiabučių nebeišgelbėtų ir renovacija, todėl reikia naujo požiūrio į problemą: griauti beviltiškus renovuoti būstus ir vietoj jų statyti naujus: geresnius, patogesnius ir ekonomiškai efektyvesnius. Šiuo metu tebestovintys sovietiniai daugiabučiai verkiant prašosi renovacijos, tačiau net juos ir renovavus – jie dažnai nebeatitinka šiuolaikinio būsto standartų. Jie nepatrauklūs jaunimui, baigusiam aukštuosius mokslus didmiestyje ir jau pripratusiam prie kitokių kokybės bei gerovės standartų (PS labai labai blogai, kad renovacijos programa lėtėja, bet tai jau kita tema...).

Parengti valstybinę programą, pagal kurią visi veiksmai visose savivaldybėse būtų priimami centralizuotai, vienodai, nusprendžiant, kuri viena valstybinė pirkimo organizacija kuruotų plėtrą, pirkimus, užtikrintų skaidrumą.
Nėra finansavimo? Ar valios?

Kaip žmonės įsigys būstą?

Per įvairių formų paramos sistemą. Nereikia išradinėti dviračio. Pasaulyje yra išbandytos jau aiškios ir veikiančios praktikos: lengvatinės paskolos, išperkamoji nuoma ir pan. Nemokamų pietų, o ir būstų nebūna.

Svarbiausia, nepamiršti, kodėl programa siūloma ir ją įgyvendinant vykdyti protingą regioninę socialinę politiką: nauji būstai turi tapti ne tik itin mažas pajamas gaunančių piliečių naujaisiais namais, bet prieinami pažeidžiamiausioms piliečių grupėms: pvz., smurtaujančius sutuoktinius palikusioms vienišoms mamoms ar tėčiams, pagrindo po kojomis dar neturintiems globos namų auklėtiniams, nepilnamečių vaikų turinčioms šeimoms ir t.t.

Turim išsikelti pamatuojamą ir aiškų tikslą: pavyzdžiui, kad žmogus/šeima, turėdami vos 5 proc. įnašą galėtų įsigyti namą ir mokėti itin žemas, pvz., 1 proc. palūkanas. Per kokią sistemą – garantijų ar paramos – jau konkrečios situacijos klausimas.

Kas finansuos tikslinių statybų organizavimą? 

Realiausias šaltinis - valstybinis turtas, ypač nenaudojami pastatai, žemės sklypai. Inventorizuoti valstybės turtą, įvertinti ko nereikia savivaldybių, valstybės kitoms funkcijoms atlikti.

Parduoti nestrateginių valstybinių imonių dalis strateginiams investuotojams – laimės ir įmonės, kurios būtų geriau valdomos, ir atsiras papildomų lėšų. Ekspertų atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl žemo Lietuvos valstybės valdomų įmonių efektyvumo 2011-2014 m. Lietuvos biudžetas neteko 325 mln. eurų per metus. Jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 3 kartus didesnė nei dabar. Be to, kad bent 25 iš daugiau nei šimto valstybei priklausančių įmonių neatlieka jokios strategiškai svarbios viešosios funkcijos. Palankiomis sąlygomis pardavus investuotojams tokias įmones, gautą pelną būtų galima panaudoti tikslinei statybų programai organizuoti. Tikriausiai sutiksite, kad ne valstybės funkcija valdyti vaistinę, žirgyną, leidyklą ar poilsio namus?

Be abejonės, papildomų lėšų reiks ir iš šalies biudžeto. Tačiau trauktis nėra kur – emigracijos mastai tragiški, demografinė padėtis negerėjanti, visuomenės senėjimas kelia socialines problemas, kurios tik gilės. Privalome rizikuoti, nes betaupydami kažkuriuo momentu apsidairysime, kad jau nebėra ko gelbėti. Kaip ir nebėra, iš ko tą biudžetą surinkti.

Mąstykime globaliai, gyvenkime – lokaliai

Lietuvai dabar reikia ambicingų planų ir daugiau fantazijos. Jau prisisprendėme emigracijos problemas lozungais ar graudenimais. Laikas konkrečioms priemonėms ir rizikai. Jeigu norime realiai mažinti emigracijos srautus, kurti prielaidas naujų darbo vietų kūrimui, padėti žmonėms regionuose, privalome padaryti viską, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybes suleisti šaknis Lietuvoje. Parodykime, kad savi piliečiai valstybei rūpi. 

Valentinas Mazuronis. Antanas Guoga

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


NT projektai

nuotrauka
2020-10-29 13:43
Sostinės Šnipiškėse prasideda naujo objekto „Aurea Home“ statybos, kurias vykdys NT vystytojas „Lithome“. Kompleksą sudarys 2 gyvenamieji namai, juose iš viso bus įkurti 86 butai ir 3 komercinės patalpos. 31–62 kv. m ploto butų kompleksas statomas atsižvelgiant į augančią būsto paklausą Vilniaus cen...
nuotrauka
2020-10-28 12:23
„Vilnelės skverai“ – tai naujas MERKO gyvenamųjų namų kvartalas, iškilsiantis Manufaktūrų gatvėje – šalia senamiesčio, tarp Užupio ir Belmonto. Pirmųjų šešių namų statybos prasidėjo spalio mėnesį, jas baigti planuojama pirmoje 2022 metų pusėje.
nuotrauka
2020-10-27 09:45
SEB banko duomenimis, trečią šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų suma augo apie 16 proc., panašiai tiek pat didėjo ir paskolų skaičius, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus.
nuotrauka
2020-10-22 13:46
Lapių g. 3 jau kyla naujas Algirdo Kaušpėdo kurtas butų ir komercinių patalpų projektas Vilniaus Žvėrybe „Žvėryno Lapės“. Gyvenamieji namai išsiskiria savo mažaaukšte statyba, „kiemo be automobilių“ vizija ir lokacija viename seniausių ir unikaliausių Vilniaus rajonų. Statybos darbai jau prasidėjo, ...
nuotrauka
2020-10-22 11:25
Nors jaunosios kartos atstovai demonstruoja laisvą mąstymą, neprisirišimą prie daiktų ir vietų, kalbai pasisukus apie būstą, jaunimas tampa konservatyvus ir sutinka, kad geriau nusipirkti savo namus nei juos nuomotis.
nuotrauka
2020-10-21 11:51
Po neapibrėžtumo kupino karantino laikotarpio nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pasijautė daug lengviau. Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos būsto rinka nedvejodama pradėjo kopti aukštyn ir didžiąja dalimi kompensavo 2020 metų antrojo ketvirčio praradimus, skelbiama „Ober-Haus“ 2020 metų trečiojo ...
nuotrauka
2020-10-19 10:57
Atsakymo į klausimą, kokį butą pirkti – naujos ar senos statybos – panašu, ilgai ieškoti nebereikia. Kaip teigia nekilnojamojo turto (NT) ekspertas Remigijus Pleteras, senos ir naujos statybos būsto kainos, bent jau Vilniuje, sparčiai panašėja. Tačiau ekspertas įspėja: prieš įsigyjant būstą, atsižve...
nuotrauka
2020-10-19 10:43
Po šių metų pavasarį matyto nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimo, pasireiškusio kritusiu sandorių skaičiumi ir sumažėjusia būstui įsigyti išleista suma, trečiąjį šių metų ketvirtį rinka vėl sugrįžo į augimo vėžes. Bendra butams ir gyvenamiesiems namams įsigyti išleista suma buvo didesnė nei prieš m...
nuotrauka
2020-10-16 11:39
Šių metų pradžioje užklupusi koronaviruso pandemija tapo iššūkiu pastaraisiais metais Lietuvoje stabiliai augusiai būsto rinkai. Visgi, panašu, kad stabtelėjimas tebuvo trumpalaikis, o pasibaigus karantinui šalies gyventojai vėl pradėjo aktyviai domėtis galimybėmis įsigyti būstą.
nuotrauka
2020-10-15 10:22
Viename iš sparčiausiai besivystančių sostinės mikrorajonų Kalnėnuose pradedamos naujos gyvenvietės statybos. Už 8 minučių kelio automobiliu nuo Vilniaus rotušės, adresu Juodasis kelias 79N, bus įkurta nedidelė angliškos stilistikos butų su nuosavais kiemais gyvenvietė „Naujoji Anglija 2.0”.
nuotrauka
2020-10-14 11:27
Kodėl pirksime didesnius butus ir būsime pasirengę mokėti ne tik už kvadratiniais metrais išreiškiamą plotą? Ar gyvensime miesto centre, ar užmiestyje? Kokių būstų ieškosime ir kaip apskritai atrodys postkovidinis miestas?
nuotrauka
2020-10-07 16:57
Rugsėjis šiemet buvo derlingas nekilnojamojo turto (NT) sandorių prasme. Per praėjusį mėnesį užfiksuotas bendras įregistruotų NT sandorių kiekis buvo didžiausias mėnesio rezultatas per pastaruosius keletą metų, skelbia įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras.
nuotrauka
2020-10-06 09:24
Sostinės Šnipiškių mikrorajone įmonė „Citus“ pristato naują būsto projektą „Link Ten“. Dviejuose A+ energinio efektyvumo klasės 5 ir 6 aukštų namuose vilniečiai galės rinktis iš 114 skirtingo ploto ir kambarių skaičiaus butų. Statybas planuojama pradėti kitų metų pradžioje.
nuotrauka
2020-10-05 12:39
Panašu, kad koronoviruso pandemijos sukeltas šokas paliko tik 4-5 mėnesių trukmės pėdsaką Vilniaus pirminio būsto rinkos „kardiogramoje“. Nuo balandžio pardavimai vis dar kyla aukštyn dešimtimis procentų kiekvieną mėnesį, o rugsėjis pasiekė rekordinį šių metų sausio ir vasario pardavimų lygį – net 6...
nuotrauka
2020-10-02 11:10
Koronaviruso pandemija gerokai pakoregavo nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčius dėl komercinio NT, būsto kainų ir nuomos perspektyvų – jos vertinamos kur kas atsargiau nei metų pradžioje, rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa.
nuotrauka
2020-10-02 07:54
„Ober-Haus“ atlikta 4-ji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje brangesnių butų pardavimo apimtys pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šį kartą buvo nagrinėtas 2019 m. II ir 2020 m. I pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistru...
nuotrauka
2020-09-30 11:59
„Newsec“ atstovavo Skandinavijos ir Baltijos šalių telekomunikacijų įmonei „Telia“ sudarant biurų nuomos sandorį su verslo centro „Prime“ vystytojais UAB „Prime biurai“. Tai didžiausias biurų nuomos sandoris Kauno komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šiais metais.
nuotrauka
2020-09-24 09:46
Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, kitapus Kauno Senamiesčio baigė jau aštuntojo Piliamiesčio daugiabučio statybas.
nuotrauka
2020-09-23 09:52
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, būsto kainos Lietuvoje augo 7 proc. Nekilnojamojo turto ekspertas Remigijus Pleteras teigia, kad nors kainų augimas ir atspindi pokyčius rinkoje, galimybių įsigyti prieinamą būstą vi...
nuotrauka
2020-09-18 10:25
„Omberg“ anksčiau nei planuota užbaigė Vilniuje, Pašilaičiuose, 2017 m. pradėtą statyti gyvenamojo būsto projektą „Grigalaukio dominija“, kurį sudarė 4 statybų etapai.

Statybunaujienos.lt » NT projektai

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...