2019 spalio 19 d. šeštadienis, 0:16
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ambicingi planai Lietuvai – tikslinė namų statyba

2017-04-03 10:48
„Brangi Tėvyne“, giedame. Tikrai brangi. Kai pusės piliečių pajamos mažos ir galimybės įsigyti pirmąjį kokybišką būstą tampa tolima svajone, ne vieno įgyvendinta iš giminaičio emigracijoje atsiųstų santaupų. Kol šalies politikai vilioja tik popieriniais susitarimai, tuoj apsidairysime, kad mūsų liko tik du milijonai.
nuotrauka
Šiandien turimi įrankiai būsto problemoms spręsti – socialinis ir savivaldybės būstas – atgyvena. Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Lietuvai reikia proveržio ekonomikoje, švietime, socialinėje, demografijos politikose srityse. O labiausiai reikia praktiškų, konkrečių veiksmų, kurių poveikis – reikšmingas ir keičiantis situaciją iš esmės. Reikia gerokai palankesnės mokesčių aplinkos, kaip mokesčių atidėjimas verslo pradžioje, supaprastinti mokesčiai ir mažiau spaudimo šeimų verslams.

Reikia švietimo programų atnaujinimo atsižvelgiant į skaitmeninę revoliuciją, palankaus emocinio klimato ugdymo įstaigose ar kūrybiškesnių mokymo metodikų. Reikia nuosavo gyveno būsto. Šiam komentare – apie konkrečias priemones, kaip pasiekti, kad iš esmės kiekvienas Lietuvos pilietis galėtų sakyti „mano namai - mano tvirtovė“ čia – Lietuvoje.

Atgyvenusi būsto politika

Lietuvą esame apvažiavę skersai ir išilgai. Ką mums sako šeimos, verslas, tarnautojai regionuose? Didžiuliai emigracijos skaičiai. Savivaldybėse trūksta medicinos, švietimo, kasdienių paslaugų specialistų. Regionus palieka jauni ir brandaus amžiaus žmonės. Tie, kurie neturi finansinių galimybių suleisti gimtinėje šaknis. Žmonės neturi darbų, patenkinamų pajamų. Vienas iš didžiausių trūkumų – neįperkamas būstas. Tą patį girdime kalbėdamiesi ir su likusiais gimtinėje, ir su bendruomenėmis emigracijoje.

Šiandien turimi įrankiai būsto problemoms spręsti – socialinis ir savivaldybės būstas – atgyvena. Tai ankstesnės santvarkos palikimas, neatliepiantis žmonių poreikių, nemotyvuojantis stabiliai įsikurti. Socialinio būsto politiką galime įvertinti nevyniodami žodžių į vatą – absurdas. Kelis ar keliolika metų socialinio būsto laukiantys žmonės atvirai sako, kad sistema neveikia. Valstybei, savivaldybėms remtis tik šia sistema – savęs ir piliečių apgaudinėjimas. Taip, savivaldybės būstas skiriamas specialistams, kurie atvyksta dirbti į savivaldybių įstaigas (medikai, mokytojai ir t.t.).

Tik skaičiai apgailėtini: tokių būstų savivaldybės per visą Lietuvą laisvų turi mažiau nei 400. Su įrankiais, kurių praktiškai nėra, nesprendžiame nei trūkstamų specialistų regionuose, nei emigracijos problemos.

Lietuviams būstas yra tradiciškai svarbus ir to nepakeisi iš esmės nepertvarkius ekonominės situacijos. Tačiau šį skaudulį reikia spręsti šiandien, kad Lietuva nustoti mažėti dabar. Nuosavas būstas suteikia visai kitokio lygio gyvenimo kokybę, stabilumo jausmą. Nuosavas būstas „pririša“ prie šalies. Lietuvoje Reikia nustoti trypčioti ir imtis konkrečių veiksmų: sudaryti sąlygas, kad žmonėms nuosavas būstas taptų realiai finansiškai prieinamas. Reikia imtis tikslinės būsto programos visoje Lietuvoje. Svarbi plano dalis – būsto įsigijimo sąlygų sustygavimas.

Darbo vietų, pajamų augimo variklis

Visos valstybės investicijos į infrastruktūrą skatina vartojimą ir kuria pridėtinę vertę gerokai platesnei rinkai nei statybų sektorius. Tikslinės namų statybos organizavimas padėtų ne tik suaktyvinti statybų sektorių, bet ir gamybos, transporto, paslaugų ir kitas ekonomikas šakas. Be to, būtina tartis su vietos verslais, kaip užtikrinti, kad kuo daugiau pinigų liktų vietoje, pavyzdžiui, suteikiant papildomų balų vietos verslui ar naudojant kiek įmanoma daugiau lietuviškų statybos produktų.

Pasaulyje tai išbandyta praktika ir pirmiausia ji nukreipta į užimtumo didinimą bei regioninę politiką. Tai sektorius, greitai sukuriantis daug (ir gerai apmokamų) darbo vietų. Sniego gniūžtės efektas daugeliu krypčių: darbo vietos ne tik dabar Lietuvoje gyvenantiems, bet ir šansas re-emigruoti lietuviams, masiškai besidarbuojantiems statybų sektoriuje užsienyje.

Efektyviai, pažangiai ir ekologiškai

Tikslinės būsto statybos programą išjudinti būtina įtraukti aukščiausios kvalifikacijos rinkos ekspertus. Kad judėtume į priekį, būtina padaryti bent kelis namų darbus:

Masiškai inventorizuoti valstybės ir savivaldybių turtą. Visi Lietuvos rajonai yra pilni tuščių pastatų ir sklypų. Nėra net abejonės, kad juos galima eefektyviau išnaudoti.

Tai modernioms technologijoms, aukštajai inžinerijai imlus sektorius. Nėra abejonės, kad gabūs Lietuvos talentai yra pajėgūs pasiūlyti kokybiško, funkcionalaus, aplinkai draugiškesnio būsto konceptus. Skelbti konkursus ir kviesti juose dalyvauti jaunus Lietuvos architektus.

Susieti dvi programas – tikslinės naujos statybos ir renovacijos. Dalies seniausių daugiabučių nebeišgelbėtų ir renovacija, todėl reikia naujo požiūrio į problemą: griauti beviltiškus renovuoti būstus ir vietoj jų statyti naujus: geresnius, patogesnius ir ekonomiškai efektyvesnius. Šiuo metu tebestovintys sovietiniai daugiabučiai verkiant prašosi renovacijos, tačiau net juos ir renovavus – jie dažnai nebeatitinka šiuolaikinio būsto standartų. Jie nepatrauklūs jaunimui, baigusiam aukštuosius mokslus didmiestyje ir jau pripratusiam prie kitokių kokybės bei gerovės standartų (PS labai labai blogai, kad renovacijos programa lėtėja, bet tai jau kita tema...).

Parengti valstybinę programą, pagal kurią visi veiksmai visose savivaldybėse būtų priimami centralizuotai, vienodai, nusprendžiant, kuri viena valstybinė pirkimo organizacija kuruotų plėtrą, pirkimus, užtikrintų skaidrumą.
Nėra finansavimo? Ar valios?

Kaip žmonės įsigys būstą?

Per įvairių formų paramos sistemą. Nereikia išradinėti dviračio. Pasaulyje yra išbandytos jau aiškios ir veikiančios praktikos: lengvatinės paskolos, išperkamoji nuoma ir pan. Nemokamų pietų, o ir būstų nebūna.

Svarbiausia, nepamiršti, kodėl programa siūloma ir ją įgyvendinant vykdyti protingą regioninę socialinę politiką: nauji būstai turi tapti ne tik itin mažas pajamas gaunančių piliečių naujaisiais namais, bet prieinami pažeidžiamiausioms piliečių grupėms: pvz., smurtaujančius sutuoktinius palikusioms vienišoms mamoms ar tėčiams, pagrindo po kojomis dar neturintiems globos namų auklėtiniams, nepilnamečių vaikų turinčioms šeimoms ir t.t.

Turim išsikelti pamatuojamą ir aiškų tikslą: pavyzdžiui, kad žmogus/šeima, turėdami vos 5 proc. įnašą galėtų įsigyti namą ir mokėti itin žemas, pvz., 1 proc. palūkanas. Per kokią sistemą – garantijų ar paramos – jau konkrečios situacijos klausimas.

Kas finansuos tikslinių statybų organizavimą? 

Realiausias šaltinis - valstybinis turtas, ypač nenaudojami pastatai, žemės sklypai. Inventorizuoti valstybės turtą, įvertinti ko nereikia savivaldybių, valstybės kitoms funkcijoms atlikti.

Parduoti nestrateginių valstybinių imonių dalis strateginiams investuotojams – laimės ir įmonės, kurios būtų geriau valdomos, ir atsiras papildomų lėšų. Ekspertų atlikti skaičiavimai rodo, kad dėl žemo Lietuvos valstybės valdomų įmonių efektyvumo 2011-2014 m. Lietuvos biudžetas neteko 325 mln. eurų per metus. Jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 3 kartus didesnė nei dabar. Be to, kad bent 25 iš daugiau nei šimto valstybei priklausančių įmonių neatlieka jokios strategiškai svarbios viešosios funkcijos. Palankiomis sąlygomis pardavus investuotojams tokias įmones, gautą pelną būtų galima panaudoti tikslinei statybų programai organizuoti. Tikriausiai sutiksite, kad ne valstybės funkcija valdyti vaistinę, žirgyną, leidyklą ar poilsio namus?

Be abejonės, papildomų lėšų reiks ir iš šalies biudžeto. Tačiau trauktis nėra kur – emigracijos mastai tragiški, demografinė padėtis negerėjanti, visuomenės senėjimas kelia socialines problemas, kurios tik gilės. Privalome rizikuoti, nes betaupydami kažkuriuo momentu apsidairysime, kad jau nebėra ko gelbėti. Kaip ir nebėra, iš ko tą biudžetą surinkti.

Mąstykime globaliai, gyvenkime – lokaliai

Lietuvai dabar reikia ambicingų planų ir daugiau fantazijos. Jau prisisprendėme emigracijos problemas lozungais ar graudenimais. Laikas konkrečioms priemonėms ir rizikai. Jeigu norime realiai mažinti emigracijos srautus, kurti prielaidas naujų darbo vietų kūrimui, padėti žmonėms regionuose, privalome padaryti viską, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybes suleisti šaknis Lietuvoje. Parodykime, kad savi piliečiai valstybei rūpi. 

Valentinas Mazuronis. Antanas Guoga. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2019-10-18 14:21
Seime įvyko Seimo nario Algirdo Butkevičiaus inicijuota spaudos konferencija „Statybininko kortelė: kodėl valstybė už 1,5 mln. eurų kuria tai, kas jau yra sukurta?“, kurioje dalyvavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Simonas Gentvilas bei Lietuvos...
nuotrauka
2019-10-18 13:13
Pasinaudodama ES finansine parama Klaipėdos miesto savivaldybė šiemet įsigijo 4 naujas gatvių valymo vakuumines mašinas. Šią savaitę jos perduotos operatoriui – UAB „Klaipėdos autobusų parkui“ (KLAP), laimėjusiam uostamiesčio gatvių valymo vakuuminėmis mašinomis paslaugos viešųjų pirkimų konkursą.
nuotrauka
2019-10-18 10:42
Valstybinėje darbo inspekcijoje (toliau – VDI) per 2019 m. III ketvirčius buvo gauti 29 pranešimai (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe (10 iš jų susiję su eismo įvykiais), dėl kurių darbuotojai mirė, ir 88 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai...
nuotrauka
2019-10-18 10:29
Dėl gaisro Alytuje netoli gaisravietės esančioms įmonėms stabdant veiklą, Valstybinė darbo inspekcija sulaukia laikinai nuo darbo atleidžiamų darbuotojų klausimų ne tik dėl jų saugos ir sveikatos užtikrinimo, bet ir dėl darbo užmokesčio mokėjimo, nedirbto laiko įforminimo.
nuotrauka
2019-10-18 10:10
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atmetė atsakovų apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo visiškai patenkino Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, Marijaus Šalčiaus pareiškimą dėl Kauno mieste, Baltijos g...
nuotrauka
2019-10-18 10:09
Vakar, spalio 17 d., pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią savaitę Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro, pranešė Generalinė prokuratūra.
nuotrauka
2019-10-18 09:32
2020 m. sausio 1 d. įsigalios naujasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Jis lems ne tik naujų teritorijų (apsaugos zonų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) ir tuo pačiu naujų ūkinės veiklos apribojimų atsiradimą bei jų privalomą registravimą viešame registre, tačiau...
nuotrauka
2019-10-17 15:08
Tarptautinei energetikos bendrovei „Ignitis grupė“ priklausanti įmonė „NT Valdos“ spalio 17 d. įvykusiame aukcione pardavė du nekilnojamojo turto objektus Marijampolėje ir Trakuose, kurių bendra pardavimo kaina siekia 446 tūkst. eurų, įskaitant PVM. Aukcioną organizavo tarptautinė nekilnojamojo turt...
nuotrauka
2019-10-17 11:44
Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė tarptautinį daugiafunkcio centro konkursą. Ieškomas rangovas, kuris suprojektuotų bei pastatytų jau daugiau nei dešimtmetį gyventojų itin laukiamą modernią laisvalaikio ir sporto erdvę Gargždų mieste.
nuotrauka
2019-10-17 09:37,      papildyta 2019-10-17 12:08, Atnaujinta informacija
„Tai viena didžiausių ekologinių nelaimių pastaruoju metu, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, atvykęs į padangų perdirbimo įmonę Alytuje, kur tebegesinamas gaisras. – Aplinkos ministerija sieks, kad būtų nustatytos šio gaisro priežastys ir nubausti kaltininkai. Sustiprinsime visas prevencin...
nuotrauka
2019-10-17 09:22
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo atleidžia Dianą Vilytę iš Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus pareigų.
nuotrauka
2019-10-16 16:23
Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip rašoma pranešime, vis dažniau sulaukia klausimų, ar galima keisti pasirašytą viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi subtiekėjai išreiškė pageidavimą, jog su jais būtų atsiskaityta tiesiogiai, nors nei pirkimo dokumentuose, nei pirkimo sutartyje tai nebuvo numatyta.
nuotrauka
2019-10-16 16:01
Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus.
nuotrauka
2019-10-16 15:44,      papildyta 2019-10-16 16:15, Papildyta nauja informacija
Mažinant neapskaitytos ekonomikos mastą ir piktnaudžiavimus statybų sektoriuje, kiekvienas statybvietėje dirbantis žmogus privalės turėti statybininko saugos tapatybės identifikavimo kodą. Trečiadienį tokio kodo įteisinimui pritarė ministrų kabinetas. Tam dar turės pritarti Seimas.
nuotrauka
2019-10-16 09:28
Š. m. lapkričio 14 dieną įvyks 3-ioji skaitmeninės statybos konferencija „BIMLINK 2019“.
nuotrauka
2019-10-15 16:35
Didžioji dalis Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymais num...
nuotrauka
2019-10-15 15:06
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, o užsakovų numatomi biudžetai atsilieka net po kelerius metus. Tai vis labiau verčia ne tik sunerimti statybos rangovus, bet ir valstybei stabdyti ne vieną statybos darbų pirkimo konkursą ar net vykdomą projektą. Ar valstyb...
nuotrauka
2019-10-15 10:43
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė konkurenciją ribojantį susitarimą komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sektoriuje ir kartelį sudariusioms bendrovėms „Ecoservice“ ir „Marijampolės švara“ skyrė adekvačias b...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-15 09:49
Vilniaus apygardos teismas atmetė Visagino atominės elektrinės (VAE) buvusio direktoriaus R. V. apeliacinį skundą ir paliko galioti 2019 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Teismas buvusiam VAE direktoriui skyrė...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...