Anykščių šilelio medžių Lajų tako kompleksas pastatytas beveik hektaro plote. Kompleksą sudaro 300 metrų ilgio medžių lajomis nusidriekęs pažintinis takas, 34 metrų aukščio apžvalgos bokštas ir informacinio centro pastatas.

Lajų takas Anykščių regioninio parko objektus sujungia į vieną lankymo maršrutą

Lajų tako vietos parinkimą nulėmė didelės Anykščių regiono rekreacinės ir pažintinio turizmo plėtros galimybės, geras susisiekimas ir jau sukurta aptarnavimo infrastruktūra. Pažintinis medžių Lajų takas, apžvalgos bokštas ir informacinis centras papildo ir sujungia į vieną visumą jau esamus Anykščių šilelio lankytinus objektus: vieną iš didžiausių šalyje gamtos ir kultūros paminko statusą turintį Puntuko akmenį, Šventuosius ąžuolus, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą Šventosios upės slėnio kraštovaizdžio kompleksą. Lajų tako kompleksas skirtas visų amžiaus grupių lankytojams. Jis pritaikytas ir žmonėms su negalia – įrengtas privažiavimo kelias ir aikštelė, kurioje yra neįgaliesiems skirtos automobilių stovėjimo vietos.

Projektinį Lajų tako sprendimą lėmė siekis pritaikyti jį prie esamo reljefo, panaudojant aukštumas, lanksčiai įkomponuojant jį miške, priartinant prie vertingiausių medžių, – daugiausia ąžuolų, – lajų, neiškertant medžių, o jeigu tai būtina – iškertant minimalų jų kiekį. Takas tęsiasi nuo esamos aukštumos iki apžvalgos bokšto.

Pažintinis takas įrengtas tarp medžių lajų

Lajų tako maršrutas prasideda nuo apžvalgos bokšto aikštelės, esančios 21 metro aukštyje. Į šią aikštelę patenkama laiptais, neįgaliesiems įrengtas keltuvas. Takas įrengtas lajų aukštyje. Perėję raguvą, lankytojai patenka į brandžių ąžuolų ir kitų lapuočių lajas. Lajų takas tęsiasi virš drėgnų augimviečių su krūmais, nesumedėjusia augmenija. Taip pasiekiama kalva, kur kamienų aukštyje nuo tako ar antžeminės apžvalgos aikštelės galima stebėtis įvairaus amžiaus pušyną. Nuo aikštelės galima eiti link Puntuko akmens arba grįžti atgal iki bokšto. Objektą galima lankyti ir atvirkštine tvarka. 

Lajų takas iš pagrindinių lankymo erdvių nėra gerai matomas – jį dengia želdiniai. Virš želdinių iškyla tik apžvalgos bokštas.
Pusantro metro pločio Lajų takas tęsiasi 300 metrų. Jame įrengtos informacinės ir prasilenkimo salelės.

Tako konstrukcijos tvirtos, bet „lengvos“

Tarp medžių lajų įrengtas pažintinis dvylikos tarpatramių takas pakyla iki 25 metrų. Tako atramos, kurių aukštis siekia nuo 5 iki 21 metro, suprojektuotos taip, kad būtų išnaudotas reljefo aukštis, kad nuo tako būtų geriausiai matomas reljefas ir atsivertų gražiausios medžių lajos.

Lajų takas suprojektuotas iš metalinių konstrukcijų, įrengtas ant gręžtinių pamatų-polių, sujungtų rostverku. Atramų stiebai pagaminti iš apvalių, į viršų smailėjančių plieninių vamzdžių, kurių vidus užpildytas betonu. Lajų tako santvaros – šalto formavimo, plieninės. Visų santvarų konstrukcija vienoda. Didžiosios santvaros sustiprintos įtemptų lynų sistema. Konstrukcijos tvirtos, saugios, tačiau tuo pačiu metu „lengvos“, nes yra ažūrinės, grakščios, estetiškos, harmoningai derančios aplinkoje.

Tako pagrindas pagamintas iš presuotos cinkuotų grotelių dangos – tokia danga lengva, patvari, neleidžianti kauptis sniegui ar susidaryti ledui. Tako turėklams panaudotas cinkuotos virintos vielos tinklas, o porankiams – klijuota mediena.

Bokšto ir Lajų tako architektūros motyvas – austinė tautinė juosta

Bokšto ir lajų tako architektūros motyvu buvo pasirinkta austinė tautinė juosta, todėl bokšto fasaduose matyti tokioms juostoms būdinga rombo formos ornamentika, šio atveju „nupinta“ iš metalinių laikančiųjų konstrukcijų, foną užpildant (panaudojant apdailai) natūralaus maumedžio lentomis. Tas pats rombų raštas naudojamas ir lajų tako konstrukcijose.

Apžvalgos bokštas skirtas panoraminei šilelio ir Šventosios upės senslėnio apžiūrai. Statinys suprojektuotas iš vamzdinio profilio šalto valcavimo metalo konstrukcijų ant gręžtinių polių, sujungtų su monolitiniu rostverku. Aplink bokšto šerdį, sudarytą iš keturių, tarpusavyje sujungtų kvadratinių kolonų, suformuoti laiptai, o joje įrengtas keltuvas žmonėms su negalia. Į aukščiausią apžvalgos aikštelę 34 m aukštyje patenkama laiptais, į kitas dvi, esančias 21 metro ir 30 metrų aukštyje, galima pakilti ir keltuvu. 21 metro aukštyje esanti apžvalgos aikštelė jungia Lajų taką su bokštu.

Prie apžvalgos bokšto įrengta neįgaliesiems skirta 2-jų vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Informacinis centras – originalios architektūros pastatas. Savo išvaizda jis neužgožia aplinkos ir organiškai įsiterpia į natūraliai susiformavusį reljefą. Fasado apdailai panaudotos medinės dailylentės, atkartojančios bokšto apdailą ir bendrą komplekso architektūrą. Pastato stogas apželdintas, todėl yra nepastebimas ir netrukdo gėrėtis natūralia gamta. Pastato viduje bus lankytojams skirta ekspozicija, budėtojo patalpos bei tualetai.

Statybos montavimo darbai rangovams tapo iššūkiu

Dėl didelių reljefo nuolydžių, lengvai pažeidžiamo miško dirvožemio, aukštų medžių lajų, hidrogeologinių sąlygų Lajų tako, bokšto montavimas bei informacinio centro statyba buvo labai sudėtingi. Prieš pradedant reljefe įkomponuoto informacinio centro statybą, šlaitą teko tvirtinti atramine sienute, įrengti drenažą.

Montavimo darbams atlikti Lajų tako kilpos raguvoje, specialiai aprišus apsauginiais skydais bei taip apsaugojus vertingiausius medžius, buvo įrengtas laikinas privažiavimas, aikštelės. Kad konstrukcijas būtų galima saugiai ir nepažeidžiant medžių sumontuoti, dirbo sunkioji kėlimo technika. Tam naudotas iki 200 tonų keliamosios galios kranas. Ten, kur dėl reljefo ar medynų tankumo įvažiuoti nebuvo įmanoma, buvo dirbama lengvesniais kranais ir kita technika.

Pakelti 20-30 metrų ilgio metalines konstrukcijas nenulaužant medžių ir nesugadinant kėlimo technikos – didelis iššūkis ir specialistų profesionalumo patikrinimas.

Lajų takas su apžvalgos bokštu priklauso ypatingųjų statinių kategorijai, todėl ne rečiau kaip kas 12 mėnesių privaloma detali statinio patikra. Vizualiai kompleksas bus tikrinamas nuolatos. Šalia bokšto ir lajų tako bus pateikta informacija lankytojams apie numatomas atsargumo ir apsaugos priemones. Teritorija ir statiniai bus stebimi vaizdo kameromis.

Objektas įgyvendinamas veikiant jungtinės veiklos pagrindu

Šis UAB „Rekreacinė statyba“ suprojektuotas kompleksas įgyvendintas dviem įmonėms sudarius jungtinės veiklos sutartį. Visus Lajų tako ir apžvalgos bokšto metalo konstrukcijų darbus atliko UAB „Empower-Fidelitas“, o informacinio centro statybos, aplinkos tvarkymo, inžinerinių tinklų įrengimo, Lajų tako ir apžvalgos bokšto medžio apdailos darbus – UAB „Ekstra statyba“. Šios bendrovės, objekte dirbančios pagal jungtinės veiklos sutartį, yra generaliniai rangovai. 

Objekto statytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Statybos darbų pradžia – 2014 sausis, numatoma pabaiga – 2015 rugpjūtis. Projekto vertė – per 2 mln. € valstybės ir ES lėšų.  

Fotogalerijoje – Jono Junevičiaus nuotr. 

Reklama