2020 lapkričio 25 d. trečiadienis, 6:52
Reklama  |  facebook

Apgaulinga šviesa. Kodėl duonos skyriuje varva seilės, o mėsą geriau apžiūrinėti drabužių skyriuje

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-08-29 18:59
„Idealus apšvietimas architektams – kai mes nematome šviesos šaltinio, tačiau jaučiamės kaip dienos šviesoje“, – sako Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras. Kalbantis apie šiuolaikinių šviesos šaltinių plėtros tendencijas ir šviesos taršos problemą miestuose garsus architektas pabrėžia: svarbiausia – žinoti pagrindinę idėją, kam ir kokiu tikslu kuriamas konkretus apšvietimas. Šablonų šioje srityje pasitaiko dažnai, tačiau jie kuria provincialų vaizdą.
nuotrauka
Parduotuvėse specialiai parenkami šviesos spektrai, kurie skatina pirkimą, netgi – seilių išsiskyrimą! Asociatyvi portalo nuotr.


„Paskutiniai penkeri metai yra visuotinis apšvietimo technologijų proveržis, – kalbėjo pašnekovas. – Yra gudrių technologijų, kurios galbūt jau gyvuoja laboratorijose, tačiau dar neviešinamos, nes visų pirma technologijos turi atsipirkti.“

Šviesa – malonių pojūčių šaltinis ir būdas mus apgauti

Architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro (nuotraukoje) teigimu, idealus apšvietimas – kai šviesos šaltinio nematai, tačiau patalpa pakankamai apšviesta.

„Žinoma, kartais interjere reikia kokio nors akcento – kaip Murano stiklo šviestuvų, šviečiančių skulptūrų – tokie dalykai yra reikalingi. Tačiau bendra idėja yra ta, kad ar šaltas, ar šiltas – svarbiausia, kad apšvietimas kuo mažiau kristų į akis. Apskritai apšvietimas ir architektūros objekte, ir mūsų gyvenime užima labai svarbią dalį“, – kalbėjo M. Šaliamoras.

Architektas akcentavo, jog šviesa labai stipriai veikia mūsų savijautą ir psichiką. Būtent todėl šiandien daug kalbama apie biurų apšvietimą, kai lempučių skleidžiamos šilumos „šiltumas“ keičiasi dienai bėgant ir skatina darbuotojų darbingumą.

„Ir prekybininkai puikiai išmano apšvietimo galią. Norite pamatyti tikrąją prekybos centre perkamos mėsos spalvą? Neškitės ją į drabužių skyrių, nes tik šis skyrius rodo tikrąsias spalvas. Kitaip tariant, šviesos spektrai ten rodo realią spalvą, o tiek daržovių, tiek mėsos, tiek duonos skyriuose specialiai parenkami šviesos spektrai, kurie skatina pirkimą, netgi – seilių išsiskyrimą!“ – pasakojo M. Šaliamoras.

Jis prisiminė vizitą į vieną iš šviesos technologijų tyrimų laboratorijų, kur vienoje vietoje gulėjo „šviežios“ bandelės. Jos atrodė, tarsi ką tik ištrauktos iš krosnies, rodosi, net garavo. Tačiau iš tiesų bandelės buvo 5-erių metų senumo.

„Vaizdas buvo toks, kad norėjosi griebti ir krimstelti. Taigi technologai dirba ir su psichologiniu poveikiu ir su poveikiu sveikatai. Architektus šviesa domina tuo požiūriu, kaip per apšvietimą galima geriau atskleisti erdvę, suformuoti kokią nors emociją“, – kalbėjo architektas.

Šviesa užterštas miestas – kai nebesimato net žvaigždžių

Jis pridūrė, jog kuo daugiau apšvietimo variantų, galimybių, technologijų žino architektas, tuo jam lengviau dirbti. Todėl lankydamiesi įvairių apšvietimo šaltinius gaminančių bendrovių pristatymuose jie kaupia patirtį.

„Dabar jau kuriami netgi šviečiantys dažai. O gal sulauksime ir šviečiančios pudros?“ – juokavo M. Šaliamoras.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu apšvietimo srityje jaučiamas proveržis, tačiau vargu, ar šiuo metu kuriamas technologijas pradėsime naudoti artimiausioje ateityje – jos brangios ir dar ne taip greitai bus ištobulintos.

Tačiau į kurią pusę šias technologijas turėtume plėtoti? Žmonija, atradusi kažką puikiai pritaikomo ir patogaus neria į tai stačia galva. Taip ir apšvietimo srityje – kaip sako architektas M. Šaliamoras, dabar „šviečia viskas“.

Vilnius apšviestas naktį. Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

„Žmonija tiek metų galvojo, kaip čia atsiplėšti nuo tos žemės, kaip skristi. Kai jau sugalvojo, dabar praktiškai viskas gali skraidyti. Taip ir su apšvietimu. Žmonės iš pradžių ieškojo šviečiančios medžiagos, o dabar tų medžiagų – toks platus spektras. Atradome raktą į šviesą“, – kalbėjo Archtitektų sąjungos pirmininkas.

Jei taip maudomės šviesos spinduoliuose, ar nekyla rizika padauginti?

Architektas pripažino, jog šviesos taršos problema užsienyje egzistuoja. Lietuvoje – dar tik kelios jos apraiškos, kaip, pavyzdžiui, ties Geležinio Vilko tuneliu gyventojus erzinusi tiesiog spiginančiai žydra „Samsung“ kompanijos šviečianti reklama.

„Tai yra vadinama tarša. Kaip turime garso taršą, egzistuoja ir šviesos tarša. Jei girdime ošiant jūrą ar pušis – iki kažkurio lygio garsas mums yra malonus, tačiau muzika, kalba, mašinų triukšmas – nuo kažkurio lygio tai jau tampa tarša. Grafičiai, reklama, įvairūs užrašai – taip pat miestų tarša. Tokia pat tarša yra šviesa. Juk pasaulyje yra miestų, kuriuose žmonės nemato žvaigždžių...“ – pasakojo M. Šaliamoras. 

Architektas prisiminė Nidoje sutiktą 25-erių metų singapūrietę, kuri pirmą kartą gyvenime pamatė samanas, grybus, mišką ir... žvaigždes.

„Na, kadangi mes tokia laukinė tauta, vis dar visa tai matome ne iš paveiksliuko kompiuteryje“, – juokėsi architektas.

Jis pridūrė, jog bet koks mokslo pasiekimas gali tapti ir ginklu, ir problema, ir gerovės šaltiniu.

Skirtingoms situacijoms – skirtingas apšvietimas


Tačiau čia pat M. Šaliamoras pridūrė, jog Lietuvoje, ypač sostinėje, šviesos vis dar trūksta.

„Jei palygintume išsivysčiusių šalių miestus su Vilniumi (kuris lyg ir nėra labai aptemęs) naktį, esame maždaug dvigubai–trigubai tamsesni“, – sakė pašnekovas.

Vis tik architektui akis labiau bado ne pernelyg didelis šviesos kiekis, o neprofesionalūs sprendimai, grubios klaidos.

 

Žvaigždėtas dangus. Agnės Atkočiūnaitės nuotr.

„Žmonėms atrodo, kad nusipirks gerą šviestuvą ir tai jau viską išspręs – nieko panašaus. Štai Katedra, Valdovų rūmai, Trijų kryžių kalnas ir tiltai yra profesionaliai apšviesti. Tačiau tikrai daug kur pastatai naktį virsta kažkokiais vargonais ar tiesiog pabyra. Taip pat prasti apšvietimo pavyzdžiai – kai naktį šviečiama į langus, akinami pro šalį einantys žmonės“, – vardijo M. Šaliamoras.

Jo nuomone, apšvietimas turėtų būti patikėtas profesionalams – tuomet išvengtume ir negatyvių nuomonių apie naująsias technologijas.

Kaip tuomet būtų galima estetiškai formuoti viešųjų pastatų apšvietimą?

„Sakyti, kad reikia vienaip ar kitaip – neteisinga. Jeigu einat maudytis – einate su maudymosi kostiumėliu, bet į kokį nors renginį juk taip neisite? Jei vestuvės – rengsitės šviesiai, jei laidotuvės – tamsiai, jei vakarėlis – kažkaip linksmiau. Kitaip tariant, kiekviena aplinka, kurią mes kuriame, turi kokią nors savo idėją. Idėja gali būti išryškinti kokią nors vieną detalę. Kad ir romantinį langelį, su kuriuo susijusi kokia nors legenda. Prašau: tamsus namas ir išryškinta vos viena detalė – kodėl gi ne? Tam žmonės dirba. O kai bandoma vientisą šabloną pritaikyti visur – tai matosi. Provincialumas blogąja prasme ir yra tuomet, kai mes nesuprantame, ką darome“, – kalbėjo M. Šaliamoras.

Architektas netikėtai pastebėjo, jog meno mūsų gyvenime yra daug daugiau, nei mes manome.

„Menas – tai mūsų gyvenimo kokybė. Jeigu maistas – gabalas mėsos, na, tai pavalgysite, nemirsite. Bet jei ta mėsa gerai iškepta, su garnyru, gražiai patiekta – tai jau menas. Jūs maloniai jaučiatės ne nuo fizinio maisto, bet nuo meno maiste. Žinokite, taip yra visose srityse: drabužių, maisto, architektūros. Jūs kartais galite to nesuprasti, bet naudotis. Užtat kai supranti ir pradedi pastebėti klaidas – tada jau liūdniau“, – šypsodamasis pokalbį užbaigė M. Šaliamoras.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2020-11-19 11:22
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia susipažinti su dešimčia Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių – principais, kurie miesto administracijos suformuluoti pastaraisiais metais, stebint modernios visuomenės poreikius, vertinant lūkesčius miesto plėtrai, diskutuojant su specialistais. Šių ta...
nuotrauka
2020-11-18 10:13
Į UNESCO Pasaulio paveldo žemėlapį pretenduojantis patekti Kaunas įveikė itin svarbų barjerą. Pasaulio paveldo centras oficialiai patvirtino pirminį paraiškos variantą ir atvėrė kelią iki vasario 1-osios pateikti visiškai baigtą paraišką. Tuomet prasidės daugiau kaip metus truksiantis vertinimo etap...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-11-04 08:17
Namai – ramybės oazė. Kiekvienas juose norime atsipalaiduoti, jaustis gerai. Ypač dabar, kai visur skubame, lekiame, nespėjame ir daug dirbame. Neretai įrengiant ar atnaujinant namų interjerą siekiama sukurti ramybės pojūtį, harmoniją, tačiau ne visuomet tam yra pakankamai laiko. Skubantiems baldai ...
nuotrauka
2020-10-30 09:41
Pastaraisiais metais termometro stulpelis šaltuoju metų laiku nebenuslūgsta labai žemai, bet šilto jaukumo vėsesnėmis dienomis vis tiek norisi. Efektyvi šildymo kontrolė neįmanoma be inžinerinių sprendimų, kurie nors ir kuria komfortą, tačiau interjere gali tapti viską gadinančiu elementu. Ekspertai...
nuotrauka
2020-10-22 07:45
Šlifuotos pramoninės betoninės grindys iš sandėlių, logistikos pastatų vis intensyviau keliasi į biurus ir gyvenamąsias erdves. Tadas Nausėda, UAB „Tatoma“ direktorius, sako, kad tai lemia ne tik grindų dangų mada, jos tendencijos, bet ir itin paprasta jų priežiūra.
nuotrauka
2020-10-21 13:11
Svetainė – patalpa, kurioje susiburia visi šeimos nariai, kurioje renkasi draugai bei giminaičiai, vieta, kurioje mes poilsiaujame ir bendraujame. Visiškai natūralu, kad siekiant jaukiai jaustis tokioje svarbioje aplinkoje – reikia suderinti labai daug smulkmenų, apgalvoti labai daug niuansų bei ana...
nuotrauka
2020-10-20 14:13
Spalio 14 d. vykusiame visuotiniame eiliniame ataskaitiniame rinkiminiame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime išrinkta nauja Taryba ir pirmininkė. Ja antrai kadencijai tapo Rūta Leitanaitė.
nuotrauka
2020-10-05 14:30
Spalio 1 d. Lietuvos architektų sąjungoje išdalinti „Žvilgsnis į save 2019–2020“ – Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimai. Tradicinį „metrą“ lygiomis dalimis pasidalino nugalėtojai.
nuotrauka
2020-10-01 15:55
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo paskelbusi atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui reikalingas statinys pasiūlymus pateikė keturi dalyviai, tačiau vienas pasiūlymas...
nuotrauka
2020-09-28 09:40
Lubos yra svarbus interjero elementas, tačiau dažnai jų dizainas gana vienodas – nuglaistytos, nugruntuotos ir nudažytos gipso plokštės, pakabinamos ar įtempiamos lubos. Tai klasikinis, įprastas būdas. Tačiau yra daug modernesnių ir svarbiausia, palankesnių žmogaus sveikatai ir aplinkai sprendimų už...
nuotrauka
2020-09-25 11:22
Jei turėtumėte galimybę, kokią suprojektuotumėte svajonių koncertų salę ir įrašų studiją Kaune? Kas joje grotų? Kaip užtikrintumėte garso izoliaciją bei geriausią akustikos kokybę? Šie klausimai jau sukasi daugiau nei 70 Lietuvos moksleivių ir 10 mokytojų galvose.
nuotrauka
2020-09-08 15:55
Lietuvių kompanija „Ryterna modul“ paskelbė kasmet organizuojamo tarptautinio architektūros konkurso nugalėtojus, kuriais tapo lietuvių dizainerių duetas. Organizatoriai sulaukė paraiškų iš net 58 šalių, o architektų kūryba atskleidė labai skirtingas vizijas.
nuotrauka
2020-08-14 10:29
Įsirenginėjant namus sukate galvą, kokias interjero detales pasirinkti, kurios spalvos geriausiai derėtų ar kaip nusimatyti tinkamiausią apšvietimą, tačiau trūksta ir kompetencijos, ir resursų. Tokioje situacijoje galima pasitelkti profesionalus arba tiesiog patyrinėti technologijų galimybes.
nuotrauka
2020-08-13 15:31
Po antrą kartą liepos pabaigoje vykusio viešo daugiabučių kvartalo Žvėryne, Paribio g. 12, projektinių pasiūlymų svarstymo, Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius nusprendė pritarti pataisytiems projektiniams pasiūlymams. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ pakore...
nuotrauka
2020-08-12 11:32
Naujakuriai atsisako sovietmečiu itin populiaraus daiktų pertekliaus ir pirmenybę teikia „mažiau yra daugiau“ filosofijai. Dauguma lietuvių, įsirengdami būstą, rinktųsi modernaus minimalizmo (33 proc.), klasikinį (23 proc.) arba skandinavišką (20 proc.) interjerą. Tokią tendenciją atskleidė vienos d...
nuotrauka
2020-08-10 10:50
Pergolėmis vadinamos patobulintos pavėsinės, kurių kilmė siejama dar su senovės Romos laikais. DEXTERA gaminamos pergolės išsiskiria funkcionaliu dizainu, yra lengvesnės nei tradicinės pavėsinės, tačiau tuo pat metu yra ypač patvarios: laikančioji konstrukcija pagaminta iš aliuminio, kolonose įrengt...
nuotrauka
2020-08-07 09:02
Panevėžio miesto savivaldybėje visuomenei pristatyti vieno žymiausių Lietuvos architekto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Paleko architektų studijos parengti Panevėžio autobusų stoties projektiniai pasiūlymai.
nuotrauka
2020-07-21 13:07
Vilniaus stoties rajonas artėja prie didelių pokyčių – įvairių sričių ekspertai atliko daugiau kaip 30 ha rengiamo teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) ir pateikė savo rekomendacijas. Iš pateiktų trijų teritori...
nuotrauka
2020-07-15 14:50
„Švyturys-Utenos alus“ uostamiesčio miestui pateikė naują Klaipėdos „Švyturio“ daryklos teritorijos vystymo projektą. Bendrovė siūlo atgaivinti ir atnaujinti senamiesčio erdvę, kuri būtų pritaikyta skubančiam ir patogumą vertinančiam šiuolaikiniam miesto žmogui.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...
nuotrauka

Statote namą? Tai gali praversti: kaip sumažinti šiluminių tiltelių įtaką

Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.