Nuo drėgmės trūkinėja betonas, skilinėja plytos

Didžiausia problema, su kuria susiduria pastatų savininkai, yra drėgmė. „Vandenyje ištirpę chloridai, sulfatai ir nitratai pernešami į sienas, pamatus, o tada jau tose vietose, kur garuoja vanduo, susidaro druskų kristalai. Šiuos kristalus veikia ore esanti drėgmė – jie tirpsta, o vėliau prasideda džiūvimas“, – apie žalingus vandens ir druskų veikimo procesus pasakoja pastatų inžinierius Antanas Karbauskas.

Patekusi į sienų apdailos medžiagų vidų, drėgmė sukelia negrįžtamus padarinius. Svyruojant temperatūrai trūkinėja betonas, skilinėja plytos ir, žinoma, prastėja namo termoizoliacinės savybės. Drėgnos sienos – palanki terpė veistis pelėsiui ir grybeliui tiek namo išorėje, tiek viduje. Pastato sienos gali pažaliuoti, apkerpėti ar net apsamanoti. Tai kenksminga ne tik namui, bet ir jame gyvenančiam žmogui.

Pajūrio regionas – liūdnas pavyzdys

Drėgmės problema ypač aktuali pajūrio regione. Atkreipus dėmesį galima pastebėti, kad daugumos daugiaaukščių pastatų plytos yra išskilinėjusios, papilkėjusios. Problemą paaštrina ir tai, jog statyboms dažnai naudojamos plytos, kurių sugeriamumas siekia iki 70 proc. Tiesa, inžinieriaus A. Karbausko nuomone, laiku neužkirtus kelio gamtinių sąlygų poveikiui, kristalų sprogstamoji jėga gali sugriauti net patį kiečiausią ir stabiliausią betoną.

Dažnai manoma, jog drėgmė yra senos statybos būstų ilgalaikis poveikis, tačiau po kelerių metų drėgmė gali stipriai paveikti ir naujo namo fasadą.

„Deja, apie tai, kad svarbu pasirūpinti namo sienų drėgmės prevencija, pradedama mąstyti tada, kai problema bado akis: fasadas papilkėja ar net „pažaliuoja“, – sako Vytautas Švirinas, įmonės, kurios nanotechnologijų sprendimus statybinės organizacijos taiko pajūrio regione vykstančiose statybose, savininkas.

Impregnantų pasirinkimas lemia apsaugos kokybę

Statant ar renovuojant pastatą reikia įvertinti, kaip galima kuo ilgiau išlaikyti pastato sienas sausas. „Pirmiausia pageidautina apdirbti paviršius vandeniui atspariomis medžiagomis, kad paviršius nebeįsigertų drėgmės. Tai pigiausias apsisaugojimo būdas, nes pažeistiems statiniams prireiks atlikti nemaža atnaujinimo darbų, o jie bus kur kas brangesni”, – apie pastatų sienų profilaktiką kalba A. Karbauskas.

Galima rinktis iš daugybės impregnantų rūšių, tačiau inžinierius pastebi ryškius aukšųjų technologijų pranašumus. Nanotechnologijų impregnantai yra pagaminti vandens pagrindu, naudojant ~1 nanometro dydžio silanų molekules, kurios modifikuoja paviršių, įsiskverbdamos net į mažiausias poras. „Nanodalelės susigrupuoja taip, kad vanduo ir nešvarumai neįsigeria į paviršių. Siena ar kiti paviršiai būna ne tik padengiami apsauginiu sluoksniu, bet ir išlaiko vieną svarbiausių savybių – oro pralaidumą net iki 100proc.“, – apie trejus metus laboratorijoje kurtus produktus aiškina chemikė dr. Deimantė Černiauskaitė.

Laboratorijoje sukurti impregnantai veikia iki 20 metų

Padengti namo fasado sienas specialiu, nanotechnologijomis pagamintu impregnantu iš lūpų į lūpas rekomenduoja ne tik statybininkai, bet ir neįprastą efektą išvydę klientai: vandens lašai tiesiog atšoka nuo paviršiaus, o siena lieka sausa.

Impregnantai atsparūs UV spinduliams, purvui, rūgštims ir druskoms bei lietui ir sniegui, o priklausomai nuo aplinkos poveikio, gali veikti nuo 10 iki 20 metų. Padengus paviršių, nepasikeičia sienos išvaizda, neatsiranda šalutiniai efektai, tokie, kaip blizgesys ar šlapio paviršiaus efektas. Anot specialisto A. Karbausko, ypatingai kruopštaus hidroizoliacijos padengimo reikalauja plytelėmis išklijuoti balkonai ir terasos, kurios paliekamos visapusiškam gamtinių sąlygų poveikiui. Projektuotojų ir gamintojų kūrybingumas, statybos eigos planavimas ir netgi darbų saugos reikalavimai jokiu būdu nepalengvina šios užduoties.

Į ką atkreipti dėmesį, renkantis impregnantus?

1. Ar nepakinta paviršiaus spalva, neatsiranda blizgesys?

Šalutiniai efektai paprastai atsirandantys naudojant daugelį silikoninių impregnantų: pakinta paviršiaus spalva, atsiranda blizgesys ar šlapio paviršiaus efektas. Reikėtų rinktis impregnantus, kurie yra gaminami naudojant fluoro silanus. Fluoro silanų molekulės yra ~1 nanometro dydžio, dėl kurio nepasireiškia šalutiniai efektai.

2. Ar paviršius išlieka laidus orui?

Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar produktas neužkemša porų ir leidžia sienoms kvėpuoti. Nepralaidūs orui impregnantai sudaro sąlygas drėgmei kauptis namo viduje.

3. Kiek metų apsaugo sienas?

Jei impregnantai prie paviršiaus neprisijungia chemiškai, per keletą metų jie gali būti nuplauti lietaus. Impregnantai su paviršiumi turi sureaguoti sudarydami stiprų cheminį ryšį, tai garantuoja ilgalaikę apsaugą 10-20 metų.

4. Ar produktas atsparus UV spinduliams?

Prie impregnanto savybių turi būti aiškiai parašyta, ar jis atsparus UV spinduliams, o jei atsparus iš dalies, tai kuriam laikui. Didžiausią įtaką UV spindulių atsparumui sudaro impregnante naudojamų molekulių struktūra.

5. Ar tai nekenkia aplinkai ir žmogui?

Verta atkreipti dėmesį, iš ko pagamintas produktas. Nanotechnologijų impregnantai, kurie yra pagaminti vandens pagrindu, nekenksmingi nei aplinkai, nei žmogui.