Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, į nuotakyną su išvalytomis nuotekomis metų pradžioje savavališkai išleista ir į gamtinę aplinką pateko apie 19 tonų plastiko atliekų. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ savarankiškai iš nuotakyno surinko dar apie 6,9 tonas plastiko atliekų, todėl skaičiuojama, kad bendras išleistų plastiko atliekų kiekis siekė apie 25,9 tonas.

Nors šį atvejį vis dar nagrinėja Vilniaus miesto prokuratūra, aplinkosaugininkai pasiūlė, kad beveik 83 tūkst. eurų siekiančią aplinkai padarytą žalą atlygintų „Vilniaus vandenys“, o ne draudžiamas atliekas, kurių negalima pilti į buitinių nuotekų nuotakyną, į vandentvarkos įmonės nuotekų sistemą išleidę teršėjai, rašoma pranešime. Nustatyti netinkamai plastiko atliekas tvarkančias įmones galėtų padėti Aplinkos apsaugos departamento valdoma GPAIS – vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema.

„Tikimės, kad šis atvejis, atskleidžiantis valstybinės kontrolės sistemos trūkumus, bus išspręstas ne einant lengviausiu keliu, o siekiant išaiškinti tikruosius kaltininkus. Biurokratiniais metodais grįstas sprendimas bausti vandentvarkos bendrovę, o ne teršėją, atveria galimybes panašioms situacijoms kartotis ateityje ir neskatina pažeidėjų elgtis atsakingai. Siekiame bendradarbiauti su Aplinkos apsaugos departamentu ir kartu nustatyti nederamai atliekomis atsikratančias įmones, kad šios prisiimtų atsakomybę už aplinkai padarytą žalą“, – pranešime cituojamas  „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Plastiko detalės aptiktos penkių įmonių nuotekose

„Vilniaus vandenys“, prašydami Aplinkos apsaugos departamento padėti išsiaiškinti, kas į nuotekų sistemą išleido apie 25,9 tonas plastiko atliekų, ypatingą dėmesį ragina atkreipti į penkias įmones.

Iškart po sausio mėnesį užfiksuoto taršos atvejo Neries upėje, kaip rašoma pranešime, pačių „Vilniaus vandenų“ pastangomis buvo išaiškintas ir tyrėjams įvardintas teršėjas – UAB ECSO. Ištyrus nuotekų mėginius paaiškėjo, kad į valymo įrenginius plastiko atliekos pateko kartu su šios įmonės nuotekomis.

Dėl UAB ECSO nuotekose aptiktų smulkių plastiko detalių bendrovė „Vilniaus vandenys“ šiais metais du kartus – sausį ir liepą – kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkosaugininkus ir Vilniaus miesto prokuratūrą bei šioms institucijoms perdavė surinktus taršos įrodymus.

„Vilniaus vandenys“ prokuratūrai pranešė ir apie nustatytus kitus taršos plastiku atvejus, kuriuose dalyvavo AB „Plasta“, UAB „Poligranul“, UAB „Eko perdirbimas“ ir UAB „Maldis“. Iš šių įmonių plastiko detalės į bendrovės „Vilniaus vandenys“ valymo įrenginius pateko iš jų vidinių nuotekų tinklų ar į valyklą buvo atvežtos asenizacine mašina.

Reikalaus atlyginti išlaidas

„Vilniaus vandenys“ primena, kad neturi galimybių išvalyti į nuotekas patekusių plastiko dalelių – tam vandentvarkos įrenginiai nėra pritaikyti.

„Kovodami su teršėjais įkūrėme Taršos užkardymo grupę, kuri vykdo aktyvią surenkamų nuotekų kontrolę, atlieka tyrimus ir nuotekose ieško sunkiųjų metalų bei plastiko. Verslą atsakingiau vykdyti veiklą skatiname naudodami įvairias drausminančias priemones – laikinai stabdome nuotekų priėmimą, fiksuojame įrodymus, perduodame atsakingoms institucijoms. Vis dėlto aplaidaus nuotekų tvarkymo atvejų dar pasitaiko, todėl mums nelieka nieko kito, kaip imtis dar griežtesnių veiksmų. Aplinkosaugininkų nustatytą žalą gamtai žadame išsireikalauti iš tikrųjų teršėjų; jiems taip pat teks atlyginti kitus bendrovės patirtus nuostolius, kuriuos patyrėme užkardydami taršą nuotekų tinkle ir likviduodami avariją gamtinėje aplinkoje, bei reputacijos žalą“, – įmonės pranešime cituojamas M. Švaikauskas.