„Šiuo metu normuojama apšvieta, t. y. šviesos kiekis, krintantis į ploto vienetą (1 lx yra 1cd į 1 kv. m). Tačiau akis mato ne krintančią į paviršių šviesą, o atsispindinčią nuo jo. Todėl teisinga būtų matuoti skaistį, kuris daug labiau atitinka tai, ką mes matome. Apšvieta pasirinkta normoms todėl, kad ją lengviau pamatuoti. Matuoti skaistį dar neseniai buvo pakankamai sudėtinga ir brangu, tačiau dabar jau yra palyginti paprasti įrankiai tai padaryti. Tad manau, kad per kelerius artimiausius metus bus peržiūrėtos ir higienos normos“, – prognozuoja S. Rinkevičius (nuotraukoje apačioje), sakydamas, kad perėjus prie vidinių patalpos paviršių šviesumo skaičiavimo (angl. Mean Room Surface Exitance – MRSE) daug svarbesnis taps ne horizontalių, o vertikalių paviršių apšvietimas, kurį jau dabar rekomenduoja įmonės apšvietimo dizaineriai.

Dar viena naujovė, kuri veikiausiai turės nemažai įtakos ateityje projektuojant biurų apšvietimą – „į žmogų orientuotas apšvietimas“ (angl. „Human centric lighting“ arba HCL). Tokios apšvietimo sistemos keičia spalvinę temperatūrą pagal paros ritmą, prisitaikydamos prie žmogaus biologinio laikrodžio. Vokietijoje jau išleistos apšvietimo projektavimo rekomendacijos naudoti HCL (DIN SPEC 67600), tiesa, kol kas tai rekomendacijos, o ne normos.

„Kol kas tai gan brangu, bet prof. dr. Günther Leising iš Graco Technologijų universiteto prognozuoja, kad 2020 metais HCL produktų rinka Europoje sieks 1,4 mlrd. EUR, tad jų kaina sumažės, ir ilgainiui toks apšvietimas taps prieinamas ne tik prabangius biurus norintiems įsirengti turtingiems užsakovams“, – sako jis ir priduria, kad į rinką ateinančios naujovės „iš esmės pakeis požiūrį į šviesos šaltinių išdėstymą biure“, o UAB „Gaudrė“ specialistai HCL principus atitinkantį apšvietimą gali įrengti jau dabar.

HCL jau yra ir bus taikomas ne tik biuruose, bet ir švietimo įstaigose, ligoninėse, viešbučiuose, SPA centruose, namuose ir net parduotuvėse.

Biure – 70 tūkst. valandų

Skaičiuojama, kad biure dirbantis žmogus vidutiniškai per gyvenimą praleidžia jame apie 70 tūkstančių valandų. Ar visą šį laiką išnaudosime efektyviai, priklauso nuo daugelio dalykų, iš kurių vienas svarbiausių – tinkamas apšvietimas.

Optimalus darbo vietos apšvietimas sukuria kokybišką darbo aplinką, pagerina darbuotojų koncentraciją bei mažina nuovargį. Tačiau to nepasieksime paprasčiausiai sukabinę biure įprastus bendros šviesos šviestuvus. Pirmaujančios Lietuvos rinkoje projektuojant ir gaminant šviestuvus bei projektuojant ir įrengiant apšvietimo sistemas verslui ir namams, bendrovės „Gaudrė“ specialistų teigimu, parenkant tinkamą sprendimą, reikia atsižvelgti į biuro plotą, natūralų apšvietimą ir kitus veiksnius.

VU mokslinės komunikacijos ir informacijos centro apšvietimas. Bendrovės „Gaudrė“ nuotr.

Vengti kontrasto, akinimo ir šešėlių

Geriausia šviesa – natūrali šviesa, todėl natūralus apšvietimas visuomet yra pats tinkamiausias. 

„Jei tik tai įmanoma, rekomenduoju naudoti natūralią šviesą. Ji – pati ekologiškiausia ir dar nemokama. Tačiau gyventi ir dirbti pagal natūralų paros ir metų laikų ritmą, deja, negalime. Be to, ne visur ir ne visada net dieną būna pakankamai natūralios šviesos, todėl reikia ir dirbtinio apšvietimo“, – sako UAB „Gaudrė“ apšvietimo specialistas Simas Rinkevičius.

Įrengiant darbo vietos apšvietimą reikia laikytis kelių pagrindinių taisyklių, kurios galioja ir dideliam biurui, ir vaiko darbo vietai jo kambaryje. Projektuojant dirbtinį apšvietimą, jis pataria naudoti įvairius skirtingai šviesą skleidžiančius ir skaidančius apšvietimo įrenginius bei šviestuvus, kurie padėtų išvengti didelių šviesos kontrastų (skaisčio skirtumų), akinimo, aštrių šešėlių bei kitų akis varginančių bei ilgainiui regėjimą silpninančių reiškinių.

„Biure geriausiai derinti tiesioginį ir netiesioginį apšvietimą. Kai yra tik tiesioginė žemyn šviečianti šviesa, lieka tamsios lubos. Biure šviesa atsklinda ne tiesiai iš šviestuvo, o nuo lubų, todėl jos turėtų būti apšviestos. Beje, tamsias lubas mūsų organizmas priims kaip signalą, kad yra tamsus paros metas, ir mūsų darbingumas gali sumažėti“, – aiškina pašnekovas.

Todėl dirbtiniam apšvietimui biure S. Rinkevičius rekomenduoja naudoti ne taškinius šviesos šaltinius, o išsklaidytą – netiesioginę šviesą, kuri beveik nesukuria šešėlių. Tiesa, naudoti vien netiesioginę šviesą energiškai neefektyvu, todėl dažnai derinami tiesioginės ir netiesioginės šviesos šviestuvai. Optimalus santykis – apie 50-70 proc. netiesioginės ir 50-30 proc. tiesioginės šviesos, teigia UAB „Gaudrė“ atstovas. Pasak jo, geriausia naudoti pakabinamus šviestuvus. Palyginti su toršerais, jie pigesni, leidžia laisviau formuoti interjerą nei sieniniai šviestuvai, o jų pasirinkimas yra didžiausias.

Idealus variantas biurui apšviesti – pakabinami arba pastatomi šviestuvai

„Idealus variantas biurui apšviesti yra pakabinami arba pastatomi šviestuvai, kurie šviečia ir į viršų, ir į apačią. Tais atvejais, kai dėl biuro interjero specifikos kyla problemų įrengiant pakabinamus šviestuvus (pavyzdžiui, grotelines lubas apskritai sudėtinga apšviesti), tiks pastatomi šviestuvai-toršerai, kuriuos pastatyti galima praktiškai bet kur“, – pataria jis ir priduria, kad vengiant didelių šviesos kontrastų, kurie vargina akis, biure reikėtų vengti tamsių spalvų baldų ir kitų paviršių, ypač sienų, lubų.

Pabrėžęs, kad šviestuvų gamintojai, apšvietimo sistemų ir interjerų projektuotojai bei dizaineriai gali pasiūlyti platų spektrą ergonomiškų, komfortiškų bei patogių sprendimų, o ne specialistui sudėtinga parinkti tinkamiausią vietą šviestuvui, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šviesa neturėtų akinti ne tik toje darbo vietoje dirbančio žmogaus, bet ir kitų, esančių patalpoje. Kita vertus, jei atstumas nuo šviestuvo iki lubų yra nedidelis, netiesioginės šviesos šviestuvas gali apšviesti lubas taip ryškiai, kad pradės akinti pačios lubos. Šviesos, sklindančios žemyn, sukeltą akinimą mažina seniai žinomos parabolinės aliuminio grotelės, įvairūs lęšiai bei palyginti neseniai sukurti mikroprizmatiniai sklaidytuvai, „mikrodownlight“ tipo optika.

Renkantis konkretų šviestuvą darbo vietai S. Rinkevičius pataria rinktis tarp dienos šviesos T5 lempų ir LED. Pastarieji yra brangesni už dienos šviesos lempas, tačiau ekonomiškesni. Pašnekovas pastebi, kad pastaruoju metu akivaizdi tendencija bendroje erdvėje naudoti LED šviestuvus. Jie neskleidžia ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių ir gali būti visai kitokio dizaino. Gamintojai, atsižvelgdami į didžiųjų pasaulio muziejų ir galerijų pageidavimus, jau gamina artimesnę natūraliai šviesą skleidžiančius – ne tik šaltos šviesos LED šviestuvus.

Didesniame biure S. Rinkevičius pataria įrengti automatines šviesos valdymo sistemas. Tuomet šviestuvas pats pritems arba išsijungs, kai pakanka natūralios šviesos. O jei darbuotojai savo darbo vietoje būna ne visą laiką, pravartu įrengti buvimo jutiklius ir, kai darbo vieta tuščia, šviesa pati pritems ar visai išsijungs.

Liepų biurų Klaipėdoje apšvietimas. Bendrovės „Gaudrė“ nuotr.

Erdvė turi tarnauti žmogui

Pasak S. Rinkevičiaus, kurio bendrovė įrengė apšvietimo sistemas Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), advokatų kontoroje „Raidla Lejins & Norcous“, Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, verslo centre „Liepų biurai“ Klaipėdoje, ne viename prekybos centre ir kituose objektuose, labai daug priklauso ir nuo erdvių, kurias reikia apšviesti, paskirties.

„Pavyzdžiui, MKIC erdvės buvo planuotos taip, kad tarnautų žmonėms, o ne knygoms. Siekiant apsaugoti knygas, pastato langai saulėtoje pusėje yra nedideli, o kitos dvi sienos, atsuktos į mišką, yra stiklinės. Įgyvendindami architekto Rolando Paleko sumanymą ir atsižvelgdami į jo pageidavimus, UAB „Gaudrė“ specialistai modifikavo šviestuvų sistemą VINDO bei sukūrė šviestuvą knygų lentynoms. Taip buvo sukurtos skirtingai apšviestos zonos pagal individualius poreikius – pradedant prieblanda ir baigiant darbo vietomis, apšviestomis natūralia dienos šviesa“, – pasakoja S. Rinkevičius.

Pašnekovas pabrėžia, kad biuras – tai ne tik bendra darbo erdvė ir stalas, bet ir susitikimų kambariai, posėdžių salės, koridoriai, poilsio zonos, todėl ir joms keliami reikalavimai skiriasi.

Kokį apšvietimą rinktis posėdžių salėje, priklauso nuo to, kokiems tikslams ji naudojama. Joje gali būti įrengtas bendras apšvietimas, tačiau jei ketinama naudoti projektorių, gerai kaip alternatyvą turėti kryptinį apšvietimą, o sieną, ant kurios bus projektuojamas vaizdas, palikti neapšviestą. Tuomet naudojant projektorių šviesos nereikės išjungti ir bus galima dirbti su dokumentais.

„Posėdžių salėje pravers ir protingos šviesos valdymo sistemos bei keli skirtingi apšvietimo scenarijai, nes tą pačią erdvę lengvai galėsite pritaikyti ir mini konferencijai, ir nedidelei šventei. Bet jei tai konferencijų salė, svarbu nepamiršti apšviesti pranešėjo vietą – jis turi būti gerai matomas, nes svarbi yra ir neverbalinė informacija“, – priduria pašnekovas.

Visai kas kita koridorius. Jeigu jis visai atskirtas nuo darbo erdvės, galima naudoti judesio daviklius ir kai jame tuščia, šviesą galima ir pritemdyti, ir visai išjungti. Jei judėjimo zona yra bendroje darbo erdvėje, jos pritemdyti nereikėtų. Jei koridoriai labai siauri, geriau tiks vertikalių paviršių, jei žemi – lubų apšvietimas. Sanitariniuose mazguose S. Rinkevičius taip pat rekomenduoja naudoti judesio daviklius, o veidrodžius papildomai apšviesti šviestuvais, montuojamais virš veidrodžio ar iš jo šonų. O štai poilsio zonoje, pasak „Gaudrės“ specialisto, bendros šviesos gali būti mažiau: čia tiks ir lokalinė, ir kryptinė šviesa, ir toršerai.

 

Reklama