2019 gruodžio 6 d. penktadienis, 15:08
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar laukia nekilnojamojo turto plėtros sąstingio metas – pramoninių teritorijų įšaldymas?

2019-10-07 14:48
Prieš kelerius metus iš valstybės išsinuomoję žemę vystytojai, šiuo metu aktyviai dirbantys ties šių teritorijų vystymo klausimais, staiga pasijuto lyg nusipirkę katę maiše. Vos per pastaruosius trejus metus pasikeitęs dvidešimtmetį egzistuojančio teisinio reguliavimo interpretavimas gali akimirksniu jiems virsti milžiniškais nuostoliais, o problemiškų Lietuvos miestų teritorijų vystymą įšaldyti dešimtmečiams.
nuotrauka
Šiaurės miestelis. Portalo Statybunaujienos.lt (Skypic.lt) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, LNTPA,
Hanner, UAB
Darnu Group (buvusi MG VALDA), UAB
TRINITI, advokatų profesinė bendrija,

Toks scenarijus, pasak Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo, būtų apmaudus, mat praeityje kompleksiniai stambių teritorijų konversijos projektai susilaukė stulbinamos sėkmės.

Vienas tokių – Vilniaus Žirmūnų mikrorajone atgijęs buvęs karinis miestelis virtęs Šiaurės miesteliu -tvarumo kriterijus atitinkantis „miestas mieste“, buriantis komercines, poilsines veiklas bei įvertintas konkurse „Už darnią plėtrą“. Tarp kitų sėkmingų miesto plėtros pavyzdžių galima paminėti Paupio rajoną Senamiesčio kaiminystėje, Markučių gamybos teritorijų konversiją, Naujamiestyje vykstančius kompleksinius pokyčius, kuomet gamybinės teritorijos virsta daugiafunkcėmis miesto erdvėmis, rašoma pranešime.

Šiuo metu konversija reikalinga mažiausiai keturioms pramoninėms teritorijoms Vilniuje

Šiuo metu vien Vilniuje yra 3-4 stambios gamyklinės teritorijos, kurių konversija kritiškai svarbi miesto plėtrai. Visgi vietovės specifinės, o projektai reikalauja nemažų investicijų. Dalis jų jau rado savo vizionierius ir vystytojus, tačiau pastarieji šiandien entuziazmu netrykšta, mat žino, jog, tikėtina, kartosis jau ne kartą viešai nuskambėjęs „Hanner“ bylinėjimosi su valstybe dėl statybų „Žalgirio stadione“ arba „Darnu Group“ pasitraukimo iš „Telecentro“ pastatų ir sklypo privatizavimo scenarijus. Jų eigą NT rinkoje atidžiai stebi visi: panašių rūpesčiu sutartiniuose santykiuose su valstybe dėl žemės nuomos šiandien Lietuvoje turi kone kas antras didysis nekilnojamojo turto vystytojas. 

Priežastys – netikėtai pasikeitęs dešimtmečius nusistovėję teisinio reguliavimo interpretavimas

Susiklosčiusi situacija, deja, nėra kaip būtų galima manyti, pasikeitusio teisinio reguliavimo pasekmė. Kaip teigia advokatų profesinės bendrijos „TRINITI“ partneris Deivis Valiulis, per praėjusius keletą metų šioje srityje esminių pokyčių nebūta. Todėl pastaruosius dvidešimt metų valstybės žemę su joje apleistais pastatais nuomoję vystytojai pamirštas miestų teritorijas sėkmingai prikeldavo naujam gyvenimui, mat išsinuomoję žemę joje be jokių apribojimų galėjo rekonstruoti pastatus ir vystyti numatytą nekilnojamojo turto veiklą.

Pasak advokato, situacija pasikeitė, kuomet Nacionalinė žemė tarnyba (toliau NŽT) atskiriems nekilnojamojo turto vystytojams uždraudė valstybės išnuomotose teritorijose bet kokią kitą veiklą, išskyrus pasato eksploatavimą išlaikant jį tokioje pačioje būklėje, kokioje jis įsigytas.

Nuotraukoje – Deivis Valiulis

„Tai prieštarauja ne tik susiformavusiai teisinio reglamentavimo interpretacijai, bet ir sukuria skirtingas sąlygas tartum tokias pačias žemės nuomos sutartis turintiems vystytojams. Su vienais sutartys nutraukiamos, ar keičiamos, kiti gauna statybos leidimus ir vysto projektus nuomojame žemės sklype be jokių apribojimų, – pranešime cituojamas D. Valiulis. – Pirmosios visiems netikėtos vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos interpretacijos apraiškos pasireiškė vos prieš trejus - ketverius metus NŽT iniciatyvomis „apkarpyti“ valstybinės žemės nuomininkui su pastatais perleistus sklypus. Paprastai aplink tokius statinius (ypač gamyklų teritorijose) būdavo istoriškai suformuoti labai dideli žemės sklypai, nei teoriškai yra būtina to pastato eksploatacijai. Na, o šiam NŽT traukiniui įsivažiavus, pasipylė eilė sutarčių su valstybinės žemės valdytojais nutraukimo atvejų. Daugiausia jų – didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tendencija įgavo pagreitį ir formuojantis naujai teismų praktikai, kuri vystytojams nešė dvi prieštaringas žinutes. Pirma – pritarianti siaurajai valstybinės vystytojui perleisto žemės eksploatavimo paskirties interpretacijai; kita teigianti, kad esant NŽT sutikimui galima toje teritorijoje vystyti minėtos institucijos pritariamai veiklai, tačiau pastaroji iki šiol nepateikia aiškaus atsakymo, kam ji pritaria ir kokiais atvejais tokiose teritorijose statyba leidžiama.“

Blogosios patirtys formuoja teismų praktiką

Kaip teigia jau keliolikoje panašių ginčų klientų interesus teisme atstovavęs advokatų teisinės bendrijos „TRINITI“ partneris, šiandien teismų praktika formuojama negatyviausių atvejų pagrindu, tad tokiame kontekste susiformavę principai yra taikomi ir kitoms esminio poveikio viešam interesui neturinčioms valstybinės žemės nuomos byloms, kuomet teismas gana aklai kartais stoja į viešo intereso pusę. Pasak D. Valiulio, situacija tampa paradoksali ir net ydinga miestų plėtrai.

Būta iniciatyvų tobulinti teisinį reguliavimą

Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis valstybinės žemės nuomą, priimtas dar 1999 m., tad jo susiformavęs traktavimas aiškiai rodė, jog išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose yra leidžiama statyba, jau dvidešimt metų. 

Visgi bandymų keisti teisinę bazę būta – viena prieš pusantrų metų kilusi iniciatyva ragino registruoti įstatymo pataisas, kurių pagrindu sumokėjus valstybei 20 proc. žemės sklypo vertės mokestį, joje nuomininkui statyba būtų leidžiama. Ją šiais metais pakeitė kita iniciatyva. Ši jau pretendavo įteisinti 100 proc. žemės sklypo vertei prilygstančią įmoką už galimybę statyti greta pastatų įsigijimo kainos, tad sukėlė daug diskusijų dėl to, kiek tokiu atveju komerciškai vystytojams bus patrauklu investuoti pramoninių teritorijų konversiją, kurios reikalauja iš ties didelių investicijų.

Nuotraukoje – Mindaugas Statulevičius

„Akivaizdu, kad greta pastatų įsigijimo kaštų (kurių kainoje jau būna įtraukta didelė dalis žemės vertės) papildomos iki 100 proc. sklypo vertės siekiančios įmokos neadekvačiai padidintų projektų sąnaudas, tad tokių teritorijų vystymas taptų ekonomiškai nepatraukliu. Kita vertus visuomenės pasipiktinimą šiandien kelia tos situacijos, kuomet tomis pačiomis sąlygomis išnuomojama valstybinė žemė prestižinėse miesto vietose po sandėliukais ir vietoj jų netrukus iškyla daugiabučiai. Tuomet, atrodytų, jog valstybė vertingą sklypą perleido pusvelčiui. Situacijos, žinoma, nevienareikšmės, ir kartais toks sprendimas atrodytų socialiai teisingas ir logiškas, visgi, matyt apie tai vystytojus reikėtų įspėti iš anksto, nes ne paslaptis, kad kai kurie itin pokyčių reikalaujantys didžiųjų miestų sklypai įsigyti prieš dešimtmetį ar daugiau. Todėl dabar būtina šiuos teritorijų skirtumus įvertinti ir apibrėžti aiškias taisykles, nusakančias, kokiomis sąlygomis bus leidžiama statyti“, – komentuoja pranešime cituojamas Mindaugas Statulevičius.

Deivis Valiulis pritaria, kad šiandien situacija yra kontraversiška – jei vystytojai nespės iki naujo reikalavimo priėmimo gauti statybos leidimo, privalės sumokėti naują įmoką norėdami tą statybos leidimą gauti vėliau.

„Tai, žinoma, ne tik pavienius vystytojus paskatins persvarstyti savo investicinius planus, tačiau apskritai iš naujo daugeliui įvertinti tos investicinės aplinkos stabilumą ir patrauklumą“, – pranešime cituojamas D. Valiulis.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


NT projektai

nuotrauka
2019-12-06 11:25
XIX a. pirmoje pusėje šioje Vilniaus vietoje driekėsi negrįstas kelias, veikė turgus. Vėliau pradėjo plėtotis infrastruktūra, dygti pastatai, riedėti troleibusai. Dabar troleibusų transporto eismo nelikę nė pėdsako, o šios gatvės veidą keičia modernios erdvės. Tai pagrindine sostinės arterija vadina...
nuotrauka
2019-11-29 09:37
Bendrovė Merko statyba baigė naujo biurų pastato – „Quadrum South“ statybas Vilniuje, „Quadrum“ verslo centre, adresu Konstitucijos pr. 21. Kaip ir planuota, statinys iškilo per metus.
nuotrauka
2019-11-27 08:39
Paprastai pristatant namus kalbama apie patogų susisiekimą, jaukumą, komfortą, dizaino sprendimus ir kitus būstui įprastus dalykus. O kas, jei projektas yra tiek unikalus, kad tokie įprasti apibūdinimai tiesiog nublanksta? Istorinį aerodromą atveriantys langai, lėktuvų kilimo ir tūpimo takas tiesiog...
nuotrauka
2019-11-26 13:28
Vilniuje pabaigtas statyti dar vienas naujos koncepcijos daugiabučių namų projektas, kuriame kiekvienas butas turi atskirą įėjimą, nuosavą kiemelį ir aiškiai atskirtas funkcines erdves viduje. Šie butai atitinka žmonių, kurie norėtų kotedžo ar nuosavo namo, lūkesčius, o kainuoja panašiai, kaip būsta...
nuotrauka
2019-11-25 12:16
Plėtotojai pačius brangiausius butus sostinėje stato greičiau, nei juos spėja nupirkti pirkėjai. Kita vertus, didelės rizikos rinkai tai neturėtų sukelti, nes šios klasės būstui galioja šiek tiek kitokie dėsniai.
nuotrauka
2019-11-20 10:50
Lietuvoje net 70 proc. gyventojų netenkina jų dabartinis būstas. Tokią statistiką atskleidė nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Build Me“ užsakymu atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas.
nuotrauka
2019-11-20 09:36
Skandinavų NT plėtros bendrovė „Bonava“ įsigis 100 proc. Norvegijos NT bendrovės „Urbanium“ akcijų ir taip įžengs į šalies sostinę Oslą. Įvykus sandoriui NT gigantė įgis žemės, ant kurios bus galima pastatyti daugiau nei 1000 apartamentų.
nuotrauka
2019-11-19 11:57
Didesnė konkurencija būsto paskolų rinkoje, pritraukiant daugiau ir įvairesnių skolintojų, geriausio būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas, paprastesnis jau paimtų paskolų refinansavimas sudarytų prielaidas palankesnėms būsto paskolų sąlygoms ir mažesnei jų kainai. Liet...
nuotrauka
2019-11-18 12:30
Galimybė buto apdailos išlaidas finansuoti gaunama būsto paskola, visos apdailos darbų garantijos iš vieno rangovo ir, be abejo, mažesnės laiko sąnaudos – pagrindinės priežastys, kodėl pirkėjai vis dažniau nusprendžia įsigyti būstą su visa apdaila, o ne plikomis sienomis, tvirtina „Eika“.
nuotrauka
2019-11-18 10:51
Nors didžiausių trijų šalies miestų modernių biuro patalpų rinkoje per 2019 metų trečiąjį ketvirtį didesnių pokyčių nebuvo užfiksuota, tačiau visuose miestuose augo šiuolaikinių biurų pasiūla – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo baigta statyti po vieną naują komercinės paskirties projektą, kuriuose ...
nuotrauka
2019-11-13 10:15
Nemaža dalis Vilniuje buvusių uždarų pramoninių ar karinių teritorijų yra prikeltos antram gyvenimui ir tapusios verslo, gyvenamosiomis ar laisvalaikio erdvėmis. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius pastebi, kad be dėmesį kaustančio buvusio Luk...
nuotrauka
2019-11-11 11:46
UAB „LF Property“ sėkmingai pardavė pirmąjį Vilniuje A klasės verslo centrą Goštauto 40. Naujasis biurų pastato savininkas – UAB „AJ projektai“. Per rekordiškai trumpą laiką – vos keturis mėnesius – įvykusiam sandoriui tarpininkavo bendrovė „BPT Real Estate“.
nuotrauka
2019-11-05 10:37
Viename žaliausių sostinės mikrorajonų – Lazdynėliuose – ir toliau atgyja kadaise buvusi apleista teritorija. Šiuo metu joje, šalia Bukčių miško ir Neries vingio, vystomas A klasės mažaaukščių daugiabučių projektas „Lazdynėlių vingis“, kuris netrukus pasipildys beveik 140 būstų.
nuotrauka
2019-10-31 11:09
Klaipėdos centre, Senamiesčio pakraštyje, baigtos modernaus daugiabučio „9 bijūnai“ statybos. Gyvenamojo būsto projektą įgyvendino pernai į Klaipėdos rinką po dešimtmečio grįžusi darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“.
nuotrauka
2019-10-30 09:41
2019 metų pirmieji trys ketvirčiai buvo itin rezultatyvūs visai Lietuvos būsto rinkai. Per 9 mėnesius augo visi pagrindiniai būsto rinkos rodikliai – sandorių skaičius, būstui įsigyti išleistų pinigų kiekis, paskolų apimtys bei pardavimo ir nuomos kainos, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ būsto rink...
nuotrauka
2019-10-29 10:50
NT vystytojas „Lithome“ pradėjo gyvenamojo namo statybas Justiniškėse, Taikos gatvėje. „Taikos alėja“ pavadintas daugiabutis namas sukurtas taip, kad jame būtų patogu gyventi šeimoms.
nuotrauka
2019-10-28 13:09
Jaukus Vilniaus žaliasis užutėkis, kuris traukia vertinančius ramybę ir planuojančius kurti šeimyninį gyvenimą atokiau nuo miesto šurmulio. Taip nekilnojamojo turto ekspertai apibūdina Bajorus – išskirtinę sostinės vietą, kurioje dažniau būstą įsigyja ne Vilniuje gimę, o iš kitų Lietuvos miestų atvy...
nuotrauka
2019-10-24 10:14
Trečiąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje būstui įsigyti buvo išleista beveik 560 mln. eurų - 13 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišku laikotarpiu ir 8 proc. daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais). Tradiciškai daugiau kaip pusė šios sumos išleista perkant senos ...
nuotrauka
2019-10-22 14:44
Intensyviai augant biurų pasiūlai, nuomininkai tampa vis reiklesni – iš savininkų tikimasi didesnio lankstumo sudarant nuomos sutartį, papildomų paslaugų komplekso, puikios pastato kokybės bei centrinės lokacijos. Kaip verslo centrams išlikti konkurencingiems, kai nuomininkai tampa vis labiau įnorin...
nuotrauka
2019-10-22 14:20
Verslo centrų architektai ir plėtotojai, kurdami būsimų pastatų koncepcijas, prioritetu laiko būtent potencialaus darbuotojo aplinką. Architektas Remigijus Bimba sako, kad patrauklių moderniam verslui erdvių receptas vis geriau suprantamas ir jo siekiama: kuo daugiau sukurta infrastruktūros patogiam...

Statybunaujienos.lt » NT projektai