Pasakyti, kad šiuo laikotarpiu dirbti produktyvu – niekaip negaliu. Bet kitą kartą dirbti būtina. Yra kaip yra. Šiemet žmonės grįš į darbus po 4 dienų, tris dienas atidirbam, na, ta 31-a patys suprantate, kokia ten darbo diena? Taip, sutinku, kartais tiesiog reikia užbaigti kokį nors objektą. Bet kad tas darbas duoda naudos – netikiu.

Mes bendrovėje sprendžiame pagal situaciją. Ne paslaptis – visi grįžta po Kalėdų ir prisimena, kad gi reikia įsisavinti pinigus. Anais laikais taip būdavo – kažkokiu būdu ir į šiuos laikus persidavė.

„Gerbiamas Antanai, gal dar tą darbelį galėtumėt padaryti? O gal dar tą?“ Na, ir darom, kur dėsies.

Taigi dėl darbo tarpušvenčiu sunku atsakyti vienareikšmiškai – reikia, tad ir dirbam. Ir šįmet dirbsime.

Prisipažinsiu, aš pats ir vakar, ir šiandien (A. Etnerį kalbinome gruodžio 22-ąją, – red. past.) bene trečdalį ar daugiau darbo dienos buvau „seneliu Šalčiu“ (juokiasi). Turi juk nuvažiuoti ir pasveikinti žmones, su kuriais artimiau bendrauji.

Vis tik kaip verslininkas negalėčiau pasakyti: viskas, tarpušvenčiu niekas nedirbame. O Lietuvoje įprasta šventinių dienų klausimu pulti nuo vieno kraštutinumo, prie kito.

Kažkada švęsdavome kelias Velykų dienas (kai už Velykų sekmadienį gaudavome papildomą laisvą dieną, – red. past.). Paskui buvo, kad pirmadienį dirbi, jei antradienį šventinė diena, arba ketvirtadienį – šventinė diena, o penktadienį – vėl dirbi. Kiaulystė. Tačiau kiekviena Vyriausybė nusprendžia skirtingai, o mes jau turime paklusti.

Ką daryčiau, jei nebūtų skubių užsakymų tarpušvenčiui? Tikrai organizuotume darbuotojams laisvadienius. Aš juk irgi žmogus, ir visiems taip būtų geriau.

Juk žinom, kad užsienio šalyse žmonės praktiškai nedirba tomis dienomis. Aišku, mes truputį biednesi tai reikia dirbti – nesakau, kad mums reikia kuo daugiau išeiginių. Tačiau tas tarpušventis – toks gražus laikotarpis...

Be to, statybos: jei viduje – gerai, tačiau jei lauke – koks dabar oras ir koks tas darbas?