2020 birželio 7 d. sekmadienis, 5:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar valstybė, užsakydama pigiausią produktą, pati nesukuria krizės?

2019-10-15 15:06
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, o užsakovų numatomi biudžetai atsilieka net po kelerius metus. Tai vis labiau verčia ne tik sunerimti statybos rangovus, bet ir valstybei stabdyti ne vieną statybos darbų pirkimo konkursą ar net vykdomą projektą. Ar valstybė, užsakydama pigiausią produktą, pati nesukuria krizės?
nuotrauka
Šaltinis – Lietuvos statybininkų asociacija


Minimos įmonės
LSA (Lietuvos statybininkų asociacija), VŠĮ
Raseinių statyba, UAB
Naresta, UAB
Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių. Kas penktas vykdomas viešasis pirkimas yra statybos darbų, o statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiama beveik pusė visų viešiesiems pirkimams skirtų lėšų.

Rangovų darbų sąnaudos auga itin sparčiai, o užsakovai paslaugas nori įsigyti jau ne vienerius metus nebeegzistuojančiomis kainomis.

Pagal Statistikos departamento duomenis, vien darbo užmokestis statybose per metus padidėjo daugiau kaip 10%, o kai kurios statybinės medžiagos pabrango beveik 30%.

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja daugiau nei kelis metus neįvykstančių arba nutrauktų viešųjų pirkimų konkursų bei sustabdytų jau vykstančių projektų, kurių bendra vertė yra apie 500 mln. Eur. 

Kada rinksimės kokybę, o ne kiekybę?

Viena iš dažniausiai pasitaikančių nutrauktų viešųjų pirkimų konkursų priežasčių – užsakovai nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų. Dalis pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto. Tai parodo, jog perkančiosios organizacijos, prieš vykdant pirkimus, visapusiškai neįvertina, ar statinio skaičiuojamoji kaina atitinka realias rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Jo teigimu, už mokesčių mokėtojų bei ES lėšas valstybė turi pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia.

„Šiandien valstybė siekia tik momentinės naudos – dabar pigiai nuperkam, o kas bus po 5, po 10 metų, neaktualu. Visi teisės aktai yra orientuoti tik į trumpalaikę naudą ir valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kaip brangu gali būti jį išlaikyti“, – LSA pranešime cituojamas D. Gedvilas.

Pasak „Raseinių statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Bekampio, statybos darbų pirkimuose rangovai, veikiami didelės konkurencijos, vis dar dalyvauja bet kokia kaina, tačiau mažiausios kainos kriterijus verčia statybos bendroves mažinti rangos darbų sąnaudas, o taupymas atsiliepia kokybei. Dažnu atveju, konkursų laimėtojai net nebegali įgyvendinti įsipareigojimų ir baigti darbų nurodytu terminu dėl trūkstamų resursų. Valstybei tenka atlikti pakeitimus – ieškoti papildomo finansavimo projektų užbaigimui.

„Lietuvos užsakovai rankas kojas sukinėja rangovams. Ir neslepia savo požiūrio: statybininkai irgi valgyti nori, tad vis tiek vienas ar kitas imsis įgyvendinti projektą. Taip, rangovai gal ir įgyvendins, bet bus verčiami ieškoti pigių, abejotinos kokybės medžiagų, sudėtinga bus išvengti technologinių pažeidimų. Tokio statinio likutinė vertė tirpsta kaip sniegas pavasarį, o po kelių metų vėl reikalauja investicijų-remonto“, – cituojamas S. Bekampis. Jis pabrėžia, kad rangovai, ėmęsi projektų rizikingai maža kaina, tampa lyg savižudžiais, todėl nebestebina vienas po kito vykstantys statybos įmonių bankrotai.

LSA prezidentas D. Gedvilas pažymi, kad, labai dažnu atveju, rangos bendrovės pasitraukia iš konkursų nesuprasdamos, kai konkurentai pasiūlo tokias kainas, kurios, jų skaičiavimu, nepadengia savikainos. „Lietuvos statybininkų asociacija kartu su kitomis statybos sektoriaus asociacijomis ragina mažiausios kainos metodą taikyti kuo rečiau. Gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį“, - akcentuoja jis.

„Naresta“ generalinio direktoriaus Arūno Šlenio teigimu, viešuosiuose pirkimuose yra susiformavusi ydinga praktika perkamų statybos darbų vertę skaičiuoti pagal statinio projektavimo projektą, kurio pirkimas buvo vykdytas už mažiausią kainą. „Tokiomis aplinkybėmis projekte trūksta aiškumo reikalavimuose kokybei, atsiranda daug galimybių tam tikrai manipuliacijai. Laimėjęs konkursą rangovas tikisi „gudrauti“, ieškodamas projekte klaidų, versdamas užsakovą pirkti papildomus darbus, pratęsti terminus ir pan. Tokiu būdu nukenčia kiti konkurse dalyvavę rangovai, kurie jau pirminiuose skaičiavimuose buvo suskaičiavę visas išlaidas ir numatę visas galimas rizikas“, - aiškina jis.

Pasak D. Gedvilo, matomas dar vienas reiškinys, nepagrįstai trukdantis rangovams dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. „Statybos bendrovės į Lietuvą įdarbinimui atsiveža vis daugiau užsienio piliečių, tačiau viešųjų pirkimų metu tai kartais traktuojama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Dėl šios priežasties dalyvių siūlymai gali būti atmesti ir jie praranda galimybę dalyvauti valstybinės reikšmės strateginių projektų įgyvendinime. Neturint aiškių kriterijų ir aštrėjant konkurencijai, vėl traukiamos iš kortų kaladės specialiųjų tarnybų pažymos bei kiti kovos be taisyklių įrankiai“, - teigia jis.

Šimtai bylų teisme atsiduria dėl projektų kokybės

Per metus Lietuvoje apie 450 su statybomis susijusių bylų patenka į teismą, apie 100 – į Aukščiausiąjį teismą. Beveik pusė visų teisminių ginčų yra susiję su projektų kokybės klausimais: apie 30 proc. teisminių ginčų kyla dėl darbuotojų kompetencijos, dar 5 proc. – dėl techninių prižiūrėtojų kaltės.

„Teisminiai ginčai kyla dėl nekokybiškai parengtų viešųjų pirkimų sąlygų, kai perkamos nekokybiškos paslaugos, nėra reikalavimų dėl kompetetingų darbuotojų ir kai už mažiausią kainą perkama techninių prižiūrėtojų paslauga. Tokios nekokybiškai parengtos viešųjų pirkimų sąlygos pasmerkia mūsų valstybę bylinėjimuisi ir didžiulius jos finansinius resursus – ledynmečio įšalui, todėl būtina skubiai imtis pokyčių – standartizuoti pirkimo kriterijus ir paslaugų sutartis“, - teigia LSA prezidentas D. Gedvilas.

Jis taip pat pažymi, kad perkančiosios organizacijos projektuotojus ir rangovus turėtų rinktis ne tik pagal kainą, bet ir pagal siūlomą kokybę, taip vertinimą šiems kriterijams paskirstant per pusę.

„Siekiant paskatinti ir palengvinti ekonominio naudingumo metodo taikymą, siūlome sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų katalogą viešuosiuose pirkimuose, nes pačios įstaigos ne visada turi kompetencijų juos įvardinti. Užsakovas galėtų pasirinkti, žinodamas, ko jam reikia ir už ką yra pasiryžęs mokėti. Pavyzdžiui, apyvartos dydžio, atestuoto personalo, aplinkosaugos kompetencijų ir pan. Kitame kataloge galėtų būti pamatuojami ekonominio naudingumo kriterijai“,– siūlo LSA prezidentas.

„Naresta“ vadovo teigimu, dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose rimtoms rangos bendrovėms – tik laiko gaišimas. Anot jo, vidutinės ar mažesnės apimties konkursus laiminčios įmonės dažniausiai būna nedidelės ir deklaruojančios, kad turi projektų valdymo patirties, nors jose dirba tik keli asmenys. „Tokios įmonės, laimėjusios konkursus, dažniausiai eina vienu keliu – statybos darbų pačios neatlieka, o pasirašo daug subrangos sutarčių, perkeliant nerealiai mažą darbų kainą nedidelėms subrangovų įmonėms. Visiškai aišku, jog tokiomis sąlygomis mažesnės subrangovų įmonės dažnai bankrutuoja. Dalis tokių įmonių, dar vadinamų feniksais, net neketina užbaigti darbų ir siekia tik gauti avansą“, - pastebi A. Šlenys.

Neturint aiškaus mechanizmo patikrinti, ar ypatingojo statinio statybos rangovas turi vykdomo darbo srities darbuotojų, kaip numato Statybos įstatymas, atsiranda situacijų, kai viena statybos įmonė gali laimėti daug viešųjų pirkimų konkursų, nors realiai ji nėra pajėgi atlikti tokios apimties darbų. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir gali kokybiškai atlikti darbus.

Lietuvos statybininkų asociacija yra pateikusi teisės akto pakeitimo siūlymą, kuriame nurodyta, kad ypatingojo statinio statybos rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų kompetencijas patvirtinančius dokumentus ar korteles. D. Gedvilas akcentuoja, kad toks pokytis padėtų išvengti nekokybiškai atliktų statybos darbų ir teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų įrodyti, jog bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą.

Šį pokytį įgalintų atlikti privalomos Statybininko (STATREG) kortelės, kurios yra asociacijos vystomo statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų ir kvalifikacijų registro (STATREG) dalis. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-06-05 11:10
„Eika“ pasirašė valdomo NT projekto Šv. Stepono gatvėje 33, Vilniuje, projektavimo darbų sutartį su „Senojo miesto architektais“, kurie yra skelbto uždaro architektūrinio konkurso nugalėtojai. Remiantis šia sutartimi pradedami dėlioti plėtros planai projekte, kurį sudarys dvi dalys ir kartu du korpu...
nuotrauka
2020-06-05 09:53
UAB „Grinda" laimėjo Molėtų rajono savivaldybės administracijos paskelbtą viešąjį gatvių remonto konkursą ir jau pradeda planuoti darbus Molėtų miesto gatvėse.
nuotrauka
2020-06-04 15:36
Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su rangovu, kuris rekonstruos išskirtinį uostamiesčiui objektą – pagrindinį įvažiavimą į Klaipėdą, vadinamąją Baltijos prospekto estakadą. Atvirą konkursą dėl Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstravimo darbų su darbo proje...
nuotrauka
2020-06-04 15:09
Seimas nutarimu patvirtino Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijos naudojimo funkcinius prioritetus.
nuotrauka
2020-06-04 13:11
Seimas papildė Šilumos ūkio įstatymą, reglamentuodamas nuotolinių šilumos apskaitos priemonių įrengimą.
nuotrauka
2020-06-04 09:29
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlomoms Teritorijų planavimo įstatymo pataisoms ir teiks jas Seimui.
nuotrauka
2020-06-04 09:08
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Kaune veikusios įmonės vadovas įtariamas pasisavinęs apie 233 tūkst. eurų ir nuslėpęs beveik 29 tūkst. eurų mokesčių.
nuotrauka
2020-06-04 09:00
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė statybų bendrovės Panevėžio statybos tresto (PST) ir bendrovės „Active Construction Management“, kuri anksčiau vadinosi „Irdaiva“, apeliacinius skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Kon...
nuotrauka
2020-06-03 15:22
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo, vakar, birželio 2 d., pareikšti įtarimai 6 asmenims.
nuotrauka
2020-06-03 09:07
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame uostamiesčio įmonės vadybininkas įtariamas sukčiavimu, daugiau nei 200 tūkst. Eur bendrovės turto pasisavinimu ir bendrovės klientų pinigų išviliojimu apgaule...
nuotrauka
2020-06-02 12:14
Nuo birželio 1 d. gyventojai, įsigyjantys saulės elektrinę išsimokėtinai, kviečiami teikti paraiškas ir gauti kompensaciją. Tai turėtų paskatinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą. Žalią elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5300, o gegužės mėnesį pe...
nuotrauka
2020-06-02 11:58
Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme įtvirtinti papildymą, prisidėsiantį prie siekio padėti jaunoms šeimoms apsirūpinti nuosavu būstu.
nuotrauka
2020-06-02 11:48
Gavus duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas: stambaus masto kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu, turto iššvaistymą ir dokumentų klastojimą, šiandien, birželio 2 d., sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zala...
nuotrauka
2020-06-02 09:28
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos šiemet skyrė 10 mln. eurų paramos taršioms technologijoms keisti mažiau taršiomis ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiose įmonėse.
nuotrauka
2020-06-02 09:05
Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama UAB „Grinda“ per 2019 m. pardavimų apimtis išaugino iki 21,512 mln. Eur ir uždirbo 1,798 mln. Eur audituoto pelno. Tai – bene didžiausias per visą įmonės istoriją pasiektas grynojo pelno rodiklis.
nuotrauka
2020-06-01 11:13
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko 20 neplaninių patikrinimų vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkio finansų ir draudimo įstaigose priežastims nustatyti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis finansinės ir draudimo veiklos įm...
nuotrauka
2020-06-01 11:02
Kauno miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį „Mokslo salos“ rangovo parinkimo konkursą. Jo nugalėtojas statys pirmąjį mokslo muziejų Lietuvoje. Šiuo metu, kaip skelbia Kauno savivaldybė, atliekami namų darbai: Nemuno saloje į būsimą muziejų jau tiesiamos požeminės komunikacijos, įsibėgėja Karaliaus...
nuotrauka
2020-06-01 07:57
Koronavirusas pakeitė Lietuvos ir viso pasaulio verslo aplinką, o viena didžiausių dilemų verslui – kaip pritaikyti biurus naujoms higienos normoms ir ar apskritai verta į tai investuoti. Gal nuosavas biuras – prabanga? Kiekvienas atvejis unikalus, visgi yra sprendimų, kurie leidžia atsikratyti rūpe...
nuotrauka
2020-06-01 07:55
Įvertinus gautas visuomenės pastabas ir pasiūlymus, Aplinkos ministerijos parengtas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas bus teikiamas Vyriausybei svarstyti. Terminas, kai buvo galima pareikšti atsiliepimus, baigėsi.
nuotrauka
2020-05-29 10:15
Nuo birželio 1 d. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) savo veiklą vykdys įprasta tvarka: atnaujinami ūkio subjektų planiniai ir neplaniniai patikrinimai darbo inspektoriams apsilankant patikros vietose.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...