2020 vasario 19 d. trečiadienis, 20:02
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Architektas A. Kaušpėdas apie A klasės namų statybą: ar vystytojai pasirengę daugiau mokėti architektams, o pirkėjai – vystytojams?  1

Birutė ŽEMAITYTĖ      2015-11-16 06:00
Mes jau išmokome rinktis energiją taupančius šaldytuvus, televizorius, net elektros lemputes. Dabar ateina laikas iš naujo mokytis rinktis būstą, kuriame gyventi bus šilta, o sąskaitos už šildymą kuo mažiau tuštins piniginę. Bet ar mes pasirengę už butą aukštesnės energinės klasės name mokėti daugiau?
nuotrauka
A. Kaušpėdas: greta stovintys namai atrodo vienodi, tačiau dėl skirtingų sprendimų jų viduje rezultatai energiniu požiūriu labai skiriasi. „MG valda“ archyvo nuotr.


Minimos įmonės
MG Valda, UAB
JP Architektūra, UAB
Tai tik vienas iš klausimų, kuriuos kelia architektas Algirdas Kaušpėdas artėjant 2016-siems, kai visi naujai statomi daugiabučiai turės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės.

Ar pasirengę mokėti daugiau?

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą nuo kitų metų visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės, garsus architektas teigė, kad nors mūsų šalyje jau yra pastatyta tokius reikalavimus atitinkančių pastatų, kol kas tai tik pavienių architektų, projektuotojų ir statytojų iniciatyva, o klausimų yra daugiau, negu atsakymų į juos.

„Klausimai NT vystytojams: ar būsto vartotojai yra pasirengę mokėti būsto vystytojams daugiau už A klasę? Negirdžiu vieningo „taip“. Antras klausimas dar keblesnis – ar būsto vystytojai yra pasirengę architektams mokėti daugiau už A klasę?“, – sau būdingu stiliumi kreipėsi architektas A. Kaušpėdas į Vilniuje vykusios konferencijos „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“ dalyvius.

Salėje susirinkusiųjų reakcijos laukti neteko – daugiabalsis choras pratrūko iškart nuskambėjus klausimams. Tačiau ir į antrąjį architekto klausimą atsakančios replikos – nuo vienišo „be abejo“ iki kategoriško „ne“ – rodė, kad apie vieningą nuomonę net svajoti neverta.

„Kiek šiandien vystytojai moka projektuotojams? Už viską – eskizus, projektinius pasiūlymus, techninius projektus, darbo projektus, projekto vykdymo priežiūrą? – dar vieną klausimą pateikė ir pats į jį atsakė A. Kaušpėdas: – 2,5-3 proc. projekto vertės.“

Susirinkusiems pateikęs dar vieną klausimą – kiek turėtų būti mokama už energiškai efektyvaus pastato projektavimą – architektas teigė, kad atlygis turėtų būti bent jau dvigubai didesnis, nors ir tokiu atveju tai būtų nepalyginamai mažiau negu, tarkime, mokama Vokietijoje.

„Žinote, architektai, projektuotojai vos gali išgyventi. Jie dirba dempinginėmis kainomis ir yra priversti imtis vis naujų projektų, neskirdami pakankamai dėmesio projektų kokybei. (…) Bet kas lemia, kad namas būtų energiškai naudingas? Būtent projektų kokybė lemia gerą, efektyvų rezultatą“, – pabrėžė architektas.

(Nuotraukoje: architektas A. Kaušpėdas konferencijoje „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“ . NPNA archyvo nuotr.)

A. Kaušpėdo teigimu, jeigu Lietuva priima iššūkį statyti energiškai efektyvius pastatus, visų pirma turi pasirūpinti, už kokius pinigus tai bus daroma, nes kitaip „dirbti reikės daugiau ir už tą patį honorarą“.  

A klasė be BIM neįsivaizduojama, o Antakalnio terasų nė nebūtų

Vis dėlto architektas sutinka, kad didelės sąskaitos už pastatų šildymą – viena iš skaudžiausių Lietuvos problemų, kurią spręsti padės ir aukštesnės energinės klasės pastatai. 

„Lietuvoje mes turime dvi dideles problemas. Pirmoji – išgeriame per daug alkoholio. Antroji – mes suvartojame labai daug energijos būstui šildyti. Vienam kvadratiniam metrui būsto sunaudojame maždaug 150 kilovatvalandžių. O A energinės klasės būstas sunaudoja 15 kilovatvalandžių,10 kartų mažiau. Jau du kartus sunku įsivaizduoti, o čia 10 kartų“, – sakė A. Kaušpėdas.

Tačiau norint tai pasiekti, reikia įgyti naujų žinių ir gebėjimų, o darbo tenka įdėti daugiau: ten, kur anksčiau buvo paprastos schemos, A klasėje jau yra sudėtingas mazgas. Todėl, aiškino jis, kartu su naujais energinio naudingumo kriterijais atėjo ir nauji reikalavimai architektams bei projektuotojams. Vienas iš jų – įvaldyti skaitmeninės statybos technologiją: „Mes visi turime įsigilinti ir išmanyti labai daug sričių. Architektai jau negali išmanyti vien apie pastato išorę arba fasadus ir panašiai, nes tai – praeitis. Teks visiems pakeisti požiūrį ir ieškoti sinergijos architetūroje, sinergijos tarp inžinerijos ir architektūros.“

A. Kaušpėdas konferencijoje pasakojo, kad jo atstovaujamas „Jungtinių pajėgų architektūra“ kolektyvas jau bene 10 metų dirba BIM aplinkoje ir jis sakė neįsivaizduojantis, kaip būtų galima įgyvendinti uždavinius, apie kuriuos dabar kalbama, be naujo skaitmenizavimo lygio. Būtent BIM aplinkoje buvo kuriamas daugiabučių kompleksas Antakalnyje. Pasak jo, tai ne tik leidžia dirbti sparčiau ir greičiau pastebėti klaidas: „Aš žinau viena – niekada nebūtume suprojektavę viso Antakalnio terasų komplekso be BIM.“

(Nuotraukoje: „Pušų terasos". MG valda archyvo nuotr.)

Pasakodamas, kad „Pušų terasose“ jo vadovaujama komanda suprojektavo, o projektą užsakę NT vystytojai pastatė savo pirmąjį A energinės naudingumo klasės pastatą, architektas sakė, kad du greta stovintys namai iš išorės atrodo visai vienodi, tačiau dėl skirtingų sprendimų jų viduje (o tai – papildomos darbo sąnaudos, papildomos medžiagos ir atitinkamai išaugusi kaina), rezultatai energiniu požiūriu labai skiriasi.

Pasak A. Kaušpėdo, energinį naudingumą lemia keli pagrindiniai dalykai: naudojamos efektyvesnės izoliacijos medžiagos, šiltesni langai, pastato sandarumui padidinti naudojamos papildomos priemonės, butams vėdinti įrengti rekuperatoriai, kruopščiai įvertinama vadinamųjų „šalčio tiltelių“ susidarymo galimybė. Dar vienas dalykas, į kurį buvo atsižvelgta projektuojant A klasės pastatą šiame komplekse – pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. 

Ne konkuruoti, o bendradarbiauti 

Ragindamas įsisavinti naująsias technologijas ir įgyti įrankius, padėsiančius sėkmingai vykdyti naujuosius reikalavimus, A. Kaušpėdas pabrėžė, kad inicijuoti mokymą ir gerosios praktikos pritaikymą turėtų Aplinkos ministerija. Jo teigimu, visiems teks išmokti dirbti BIM aplinkoje – ne tik projektuotojams, bet ir vystytojams, tarnautojams, statybininkams ir gamybininkams, kad nesikartotų situacijos, kai pateikus šiuolaikišką parengtą projektą paprašoma atnešti „AutoCad brėžinius“.

(Nuotraukose: gyvenamieji namai „Pušų terasose". Įprastas (kairėje viršuje) ir A energinio naudingumo klasės pastatas (dešinėje apačioje) iš išorės atrodo vienodai. MG valda archyvo nuotr.)

Kviesdamas konferencijos dalyvius mokytis bendradarbiauti ir užuot konkuravus vienyti jėgas, jis sakė manantis, kad pagrindinis dalykas, kurio trūksta norint įgyvendinti A klasės keliamus reikalavimus – dialogo tarp visų suinteresuotų institucijų ir asocijuotų struktūrų nebuvimas, nes kol kas „daugelis pasyviai laukia, o besirengiantieji dirbti pagal A klasei keliamus reikalavimus tai daro kaip kas išmano“.

Pasak A. Kaušpėdo, šiame dialoge turėtų dalyvauti architektus vienijančių organizacijų, Lietuvos statybininkų asociacijos, Aplinkos ministerijos ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai, o to dialogo rezultatas būtų „sukurta strategija, teisingi veiksmai“.

Statybunaujienos.lt primena, kad yra 9 energinio naudingumo klasės – nuo aukščiausios A++ iki žemiausios G.

Šiuo metu statomi nauji daugiabučiai turi atitikti B energinės klasės reikalavimus, o modernizuojami senieji pasiekti ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Nuo 2016 metų pradėjus statyti A energinę naudingumo klasę atitinkančius pastatus, nuo 2018 metų turėsime statyti pastatus, atitinkančius A+ klasę, o nuo 2021 metų – nulinę energinę klasę. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

pniaumonijus
2015-11-16 11:42
Mano nuomone, pastatai turi būti netik šiltinami belekokio storio apšiltinimo medžiagom, turi būti montuojami saulės kolektoriai, silumos siurbliai, oro kondicionieriai kurie vasara buta vesintu o pertekline šilumą atiduotų tarkime karšto vandens ruošimui. Lietaus nuotekų surinkimo zerevurai tas vanduo gali būti panaudotas tarkim toletų nuleidimams. Aišku dabar turi būti pagalvota ir apie šiukšlių rūšiavimą ir išrušiuotų šiukšliu tai yra jau žaliavos pardavimą namo mastu. Taip pat Led apšvietimo sistemų taikymas, beto galima panauditi ir mžas vėjo jėgainės, fotoelementus elektromobiliams krautis, visos žaliosios eltarnatyvios sistemos vis pinga ir vis labiau yra remiamos ES ir valstybės lėšomis. Šiuo metu vystytojai stato tokiomis senomis technologijomis ir tokie seni projetai kad tuos daugiabučius jau dabar reikia moedrnizuoti :)

Miestiečiai

nuotrauka
2020-02-19 13:45
Lietuvoje sklypų savininkai gana dažnai susiduria su situacija, kuomet turėdami tuščią sklypą ir nebūdami jokių bendrijų nariais, yra apmokestinami greta veikiančių gyvenamųjų namų bendrijų už naudojimąsi inžineriniais tinklais ir kitais mokesčiais. Ypač tas aktualu soduose esančių sklypų savininkam...
nuotrauka
2020-02-19 12:19
Biržų rajono savivaldybės vadovai ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkai tarėsi, kaip tvarkyti bendras namų teritorijas, kad jos būtų patogios ir saugios gyventojams.
nuotrauka
2020-02-18 10:44
Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
nuotrauka
2020-02-18 10:37
Nuo šių metų įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, kuriais sumažinta neapmokestinamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio suma fiziniams asmenims, padaugėjo asmenų, turinčių prievolę mokėti NT mokestį. Asmenys savo valdomo NT mokestines vertes nesunkiai gali sužinoti Registrų centre.
nuotrauka
2020-02-18 10:29
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nubaudė pažeidėją, neteisėtai pastačiusį tvorą. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybė siekia, kad pažeidėjas ne tik būtų nubaustas, bet ir iš jo būtų pareikalauti atstatyti buvusią situaciją.
nuotrauka
2020-02-13 17:42
Panevėžio apylinkės teisme atversta baudžiamoji byla, kur buvusi Nevėžio g. 35-ojo namo savininkų bendrijos pirmininkė V. V. kaltinama suklastojusi dokumentus.
nuotrauka
2020-02-13 10:38
Per vasario mėnesį sostinės „DĖK‘ui“ dalijimosi daiktais stotelių tinklą papildys dar 4 naujos stotelės, kuriose vilniečiai gali palikti gerus, nebenaudojamus daiktus. Pirmosios dvi naujos stotelės ką tik atidarytos Pilaitės prospekte ir Pramonės gatvėje, kiek vėliau šį mėnesį dar dvi atsiras Liepka...
nuotrauka
2020-02-11 13:31
Rengdamasi tvariai stoties rajono teritorijos konversijai bei daugiafunkcio verslo ir mobilumo centro atsiradimui, Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi ir tuo, kad į miesto ir nekilnojamojo turto objektų plėtotojų dėmesio lauką būtų sugrąžinta visa pietinė miesto dalis.
nuotrauka
2020-02-10 10:18
Kodėl renovuotame name visuose butuose prie radiatorių sumontavus termostatinius ventilius, padedančius reguliuoti patalpos oro temperatūrą ir įrengus šilumos daliklius, skirtus patalpose sunaudotam šilumos kiekiui įvertinti, gyventojai už šildymui suvartotą šilumą kiekviename bute moka skirtingai?
nuotrauka
2020-02-05 16:23
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos pataisoms, skirtoms skatinti aplinkai draugiškų energijos šaltinių panaudojimą pastatams šildyti.
nuotrauka
2020-02-05 13:41
Net ir kruopščiai finansus planuojantiesiems koją pakišti gali pats gyvenimas. Ištikus neplanuotoms gyvenimo situacijoms, netikėtos išlaidos gali būti tuo metu sunkiai pakeliamos, todėl gyventojai susimąsto ir apie vartojimo paskolą. Kad nepakeliama paskui netaptų pati paskola, specialistai pataria ...
nuotrauka
2020-02-04 12:16
Teismai tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų ieškinius, kuriais buvo prašoma pripažinti negaliojančiais sandorius, pagal kuriuos valstybinė žemė buvo parduota vienai sodininkų bendrijai, ir daugiau kaip 1 mln. 143 tūkst. eurų vertės žemės sklypus grąžino...
nuotrauka
2020-02-04 09:22
Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) gavo 480 paraiškų iš 51 šalies savivaldybės daugiabučiams renovuoti pagal pastarąjį Aplinkos ministerijos kvietimą. Paraiškų teikimo terminas baigėsi sausio 31 d. Preliminariais skaičiavimais, bendra prašoma investicijų suma – apie 210 mln. eurų.
nuotrauka
2020-02-03 12:06
Dvi tarnybos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) – tikrins, ar prekiaujama techniškai tvarkingais, saugiais ir tinkamai paženklintais suskystintų naftos dujų (SND) balionais.
nuotrauka
2020-01-31 09:05
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB „VVARFF“ dėl kompleksinio tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų sutvarkymo darbų.
nuotrauka
2020-01-28 09:11
Dar 1995 m. Švedijos bendrovė „Husqvarna“ žengė pirmą žingsnį į naują technikos segmentą – pristatė pirmąjį pasaulyje komercinį robotą vejapjovę – „Husqvarna Solar“, robotą vejapjovę su saulės baterijomis. Šis išradimas pradėjo keisti pasaulio požiūrį į vejos priežiūrą ir jį keičia iki šiol. Veją pr...
nuotrauka
2020-01-27 15:09
Įpusėjus antrajai žiemai, kai dūmų detektoriai Lietuvos žmonių namuose yra pripažinti privalomais, orai lepina šiluma, todėl gaisrų skaičius pastaraisiais mėnesiais, lyginant su ankstesnėmis žiemomis, gerokai sumažėjęs. Tačiau specialistai pastebi, kad praėjus dvejiems metams nuo dūmų detektorių pas...
nuotrauka
2020-01-23 11:54
Vakar, sausio 22 d., Vyriausybė pakeitė valstybės paramos seniems daugiabučiams atnaujinti teikimo ir jų atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles. Pasak aplinkos viceministro Mariaus Narmonto, pakeitimai padės sparčiau įgyvendinti renovacijos projektus, mažinti jos dalyvių administraci...
nuotrauka
2020-01-21 10:12,      papildyta 2020-01-22 11:50, papildyta LSA komentaru
Daugiabučių namų modernizavimo procesą būtina tobulinti, siekiant efektyvesnio ir sklandesnio šių namų atnaujinimo, spartesnio šiluminės energijos taupymo bei didesnio savininkų įsitraukimo į daugiabučių namų modernizavimą, rodo aukščiausiosios audito institucijos – Valstybės kontrolės – atlikto aud...
nuotrauka
2020-01-21 09:40
Ignalina baigė daugiabučių namų renovaciją, tačiau neišsprendė šilumos ūkio problemų. Viena pirmųjų Lietuvoje perėjusi prie biokuro naudojimo, šiandien savivaldybė toliau ieško modernesnių šildymo būdų.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai