Tai tik vienas iš klausimų, kuriuos kelia architektas Algirdas Kaušpėdas artėjant 2016-siems, kai visi naujai statomi daugiabučiai turės būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės.

Ar pasirengę mokėti daugiau?

Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą nuo kitų metų visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės, garsus architektas teigė, kad nors mūsų šalyje jau yra pastatyta tokius reikalavimus atitinkančių pastatų, kol kas tai tik pavienių architektų, projektuotojų ir statytojų iniciatyva, o klausimų yra daugiau, negu atsakymų į juos.

„Klausimai NT vystytojams: ar būsto vartotojai yra pasirengę mokėti būsto vystytojams daugiau už A klasę? Negirdžiu vieningo „taip“. Antras klausimas dar keblesnis – ar būsto vystytojai yra pasirengę architektams mokėti daugiau už A klasę?“, – sau būdingu stiliumi kreipėsi architektas A. Kaušpėdas į Vilniuje vykusios konferencijos „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“ dalyvius.

Salėje susirinkusiųjų reakcijos laukti neteko – daugiabalsis choras pratrūko iškart nuskambėjus klausimams. Tačiau ir į antrąjį architekto klausimą atsakančios replikos – nuo vienišo „be abejo“ iki kategoriško „ne“ – rodė, kad apie vieningą nuomonę net svajoti neverta.

„Kiek šiandien vystytojai moka projektuotojams? Už viską – eskizus, projektinius pasiūlymus, techninius projektus, darbo projektus, projekto vykdymo priežiūrą? – dar vieną klausimą pateikė ir pats į jį atsakė A. Kaušpėdas: – 2,5-3 proc. projekto vertės.“

Susirinkusiems pateikęs dar vieną klausimą – kiek turėtų būti mokama už energiškai efektyvaus pastato projektavimą – architektas teigė, kad atlygis turėtų būti bent jau dvigubai didesnis, nors ir tokiu atveju tai būtų nepalyginamai mažiau negu, tarkime, mokama Vokietijoje.

„Žinote, architektai, projektuotojai vos gali išgyventi. Jie dirba dempinginėmis kainomis ir yra priversti imtis vis naujų projektų, neskirdami pakankamai dėmesio projektų kokybei. (…) Bet kas lemia, kad namas būtų energiškai naudingas? Būtent projektų kokybė lemia gerą, efektyvų rezultatą“, – pabrėžė architektas.

(Nuotraukoje: architektas A. Kaušpėdas konferencijoje „A klasė – neišvengiamas reikalavimas. Geroji praktika Lietuvoje“ . NPNA archyvo nuotr.)

A. Kaušpėdo teigimu, jeigu Lietuva priima iššūkį statyti energiškai efektyvius pastatus, visų pirma turi pasirūpinti, už kokius pinigus tai bus daroma, nes kitaip „dirbti reikės daugiau ir už tą patį honorarą“.  

A klasė be BIM neįsivaizduojama, o Antakalnio terasų nė nebūtų

Vis dėlto architektas sutinka, kad didelės sąskaitos už pastatų šildymą – viena iš skaudžiausių Lietuvos problemų, kurią spręsti padės ir aukštesnės energinės klasės pastatai. 

„Lietuvoje mes turime dvi dideles problemas. Pirmoji – išgeriame per daug alkoholio. Antroji – mes suvartojame labai daug energijos būstui šildyti. Vienam kvadratiniam metrui būsto sunaudojame maždaug 150 kilovatvalandžių. O A energinės klasės būstas sunaudoja 15 kilovatvalandžių,10 kartų mažiau. Jau du kartus sunku įsivaizduoti, o čia 10 kartų“, – sakė A. Kaušpėdas.

Tačiau norint tai pasiekti, reikia įgyti naujų žinių ir gebėjimų, o darbo tenka įdėti daugiau: ten, kur anksčiau buvo paprastos schemos, A klasėje jau yra sudėtingas mazgas. Todėl, aiškino jis, kartu su naujais energinio naudingumo kriterijais atėjo ir nauji reikalavimai architektams bei projektuotojams. Vienas iš jų – įvaldyti skaitmeninės statybos technologiją: „Mes visi turime įsigilinti ir išmanyti labai daug sričių. Architektai jau negali išmanyti vien apie pastato išorę arba fasadus ir panašiai, nes tai – praeitis. Teks visiems pakeisti požiūrį ir ieškoti sinergijos architetūroje, sinergijos tarp inžinerijos ir architektūros.“

A. Kaušpėdas konferencijoje pasakojo, kad jo atstovaujamas „Jungtinių pajėgų architektūra“ kolektyvas jau bene 10 metų dirba BIM aplinkoje ir jis sakė neįsivaizduojantis, kaip būtų galima įgyvendinti uždavinius, apie kuriuos dabar kalbama, be naujo skaitmenizavimo lygio. Būtent BIM aplinkoje buvo kuriamas daugiabučių kompleksas Antakalnyje. Pasak jo, tai ne tik leidžia dirbti sparčiau ir greičiau pastebėti klaidas: „Aš žinau viena – niekada nebūtume suprojektavę viso Antakalnio terasų komplekso be BIM.“

(Nuotraukoje: „Pušų terasos". MG valda archyvo nuotr.)

Pasakodamas, kad „Pušų terasose“ jo vadovaujama komanda suprojektavo, o projektą užsakę NT vystytojai pastatė savo pirmąjį A energinės naudingumo klasės pastatą, architektas sakė, kad du greta stovintys namai iš išorės atrodo visai vienodi, tačiau dėl skirtingų sprendimų jų viduje (o tai – papildomos darbo sąnaudos, papildomos medžiagos ir atitinkamai išaugusi kaina), rezultatai energiniu požiūriu labai skiriasi.

Pasak A. Kaušpėdo, energinį naudingumą lemia keli pagrindiniai dalykai: naudojamos efektyvesnės izoliacijos medžiagos, šiltesni langai, pastato sandarumui padidinti naudojamos papildomos priemonės, butams vėdinti įrengti rekuperatoriai, kruopščiai įvertinama vadinamųjų „šalčio tiltelių“ susidarymo galimybė. Dar vienas dalykas, į kurį buvo atsižvelgta projektuojant A klasės pastatą šiame komplekse – pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. 

Ne konkuruoti, o bendradarbiauti 

Ragindamas įsisavinti naująsias technologijas ir įgyti įrankius, padėsiančius sėkmingai vykdyti naujuosius reikalavimus, A. Kaušpėdas pabrėžė, kad inicijuoti mokymą ir gerosios praktikos pritaikymą turėtų Aplinkos ministerija. Jo teigimu, visiems teks išmokti dirbti BIM aplinkoje – ne tik projektuotojams, bet ir vystytojams, tarnautojams, statybininkams ir gamybininkams, kad nesikartotų situacijos, kai pateikus šiuolaikišką parengtą projektą paprašoma atnešti „AutoCad brėžinius“.

(Nuotraukose: gyvenamieji namai „Pušų terasose". Įprastas (kairėje viršuje) ir A energinio naudingumo klasės pastatas (dešinėje apačioje) iš išorės atrodo vienodai. MG valda archyvo nuotr.)

Kviesdamas konferencijos dalyvius mokytis bendradarbiauti ir užuot konkuravus vienyti jėgas, jis sakė manantis, kad pagrindinis dalykas, kurio trūksta norint įgyvendinti A klasės keliamus reikalavimus – dialogo tarp visų suinteresuotų institucijų ir asocijuotų struktūrų nebuvimas, nes kol kas „daugelis pasyviai laukia, o besirengiantieji dirbti pagal A klasei keliamus reikalavimus tai daro kaip kas išmano“.

Pasak A. Kaušpėdo, šiame dialoge turėtų dalyvauti architektus vienijančių organizacijų, Lietuvos statybininkų asociacijos, Aplinkos ministerijos ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai, o to dialogo rezultatas būtų „sukurta strategija, teisingi veiksmai“.

Statybunaujienos.lt primena, kad yra 9 energinio naudingumo klasės – nuo aukščiausios A++ iki žemiausios G.

Šiuo metu statomi nauji daugiabučiai turi atitikti B energinės klasės reikalavimus, o modernizuojami senieji pasiekti ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Nuo 2016 metų pradėjus statyti A energinę naudingumo klasę atitinkančius pastatus, nuo 2018 metų turėsime statyti pastatus, atitinkančius A+ klasę, o nuo 2021 metų – nulinę energinę klasę.