Tradicine tapusi kasmetinė konferencija atlieka svarbią misiją – ji ne tik padeda architektams drauge paminėti Pasaulinė architektūros dieną, bet ir telkia architektūros praktikų, mokslininkų ir kitų šios bei gretimų sričių profesionalų bendruomenę, kuriai tenka atsakingas uždavinys pasiūlyti priemones, kaip išlaikyti interesų balansą tarp autoriaus, statytojo ir visuomenės. Ankstesnės konferencijos, kuriose buvo aptariamas objektas ir jo kokybės užtikrinimo priemonės (konferencijų temos: 2014 m. – „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“ ir 2016 m. – „Architektūros kokybės užtikrinimo priemonės“), pasitarnavo rengiant ir Architektūros įstatymą.

Tęsiant architektūros kokybės temai skirtų diskusijų ciklą, 2017 m. atsigręžiama į nagrinėjamų procesų pagrindinį dalyvį – architektą, jo statusą, kvalifikaciją, profesinę etiką, atsakomybę ne tik prieš užsakovą, bet ir prieš visą visuomenę. Ankstesnėse diskusijose išryškėjo, kad objekto architektūros kokybė tiesiogiai priklauso nuo ją kuriančio asmens. Būtent jo pasirengimas ir ypač – atsakomybės suvokimas – turi didžiausią įtaką tam, kokioje aplinkoje gyvens ne tik dabarties, bet ir ateities kartos.

Konferencijos programą sudarys trys sesijos, kurių kiekvieną vainikuos moderuojama diskusija.

Pirmoje sesijoje (moderatorius dr. T. Grunskis), architekto statusą aptars A. Ambrasas, kurio nuomone „Architekto galia yra tikėjimas savo menine tiesa ir gebėjimas tuo tikėjimu užkrėsti visus projektavimo ir statybos proceso dalyvius, tačiau jis niekada nėra visiškai savarankiškas priimdamas sprendimus.“ R. Leitanaitė kvies architektus būti ne tik menininkais, bet ir strategais, ir moderatoriais. M. Pakalnis gins vyriausiojo architekto kaip kūrėjo poziciją.

Antra sesija (moderatorė D. Bakšienė) skirta architekto kompetencijai. A. Vyšniūno manymu, „terminas Architektas naudojamas labai plačiai, bet dažnai neatsakingai ir be jokios logikos“. Kada ir kaip ji turi gimti? Vis labiau persipinančias ribas tarp skirtingų specializacijų bandys išnarplioti G. Stauskis: „Tradicinių architektūros dedamųjų, apimančių urbanistiką, kraštovaizdžio architektūrą ir pastatų architektūrą, kontekste ryškėja šių šakų atstovų bendradarbiavimo, iš vienos pusės, ir profesionalumo, iš kitos pusės, problemos.“ J. Markevičienė gilinsis į metamorfozes architekto profesijos kultūros paveldo konservavimo-restauravimo srityje žvelgiant architektūros ir architektūros konservavimo-restauravimo kaip gebėjimų, meistrystės, žinių, įprasminimo ir kūrybos aspektais.

Baigiamoje sesijoje jos moderatorius dr. V. Petrušonis gręš kolegų dėmesį į moralę ir etiką: T. Grunskis aptars architektūros kokybės, teisinio reguliavimo bei moralumo santykį šiuolaikiniame architektūros lauke trimis pjūviais: ontologiniu, koncepciniu, praktiniu; L. Tuleikis primins, kad etika - architekto profesinės veiklos pamatas, R. Šiaulytė akcentuos, kad su architekto atsakomybe susiję ribojimai gali talkinti jam rūpinantis architektūros kokybe, o V. Dapkevičius pateiks kelis rezonansinių viešųjų pirkimų konkursų pavydžius, kada kilo abejonės dėl architektų veiklos principų, tinkamo viešo intereso atstovavimo.

Lietuvos architektus ir visus, kam rūpi jų aplinka, Architektų rūmai kviečia diskusijai, koks yra ar turėtų būti architekto statusas, jo kvalifikacija, profesinė etika, kokia jo teisinė ar moralinė atsakomybė.

Registracija būtina. Tai galima padaryti: socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, ir Architektų rūmų svetainėje arba čia. 

Konferenciją finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „ACO Nordic“, UAB „Baumit“, UAB „JUNG Vilnius“, UAB „Monier“, UAB „Ryterna modul“. 

Informaciniai rėmėjai: Pilotas.lt, sa.lt, Statybunaujienos.lt.