A. Šipkinas, atstovaudamas VJDRMC ir Lietuvos statybininkų asociacijai, praėjusią savaitę Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete skaitė pranešimą tema „Asbesto situacija Lietuvoje“. Renginyje buvo aptari klausimai, susiję su statinių renovacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vykdoma asbesto stogų keitimo programa. Taip pat akcentuoti darbininkų mokymai asbesto tema, tarp jų ir Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre. Aptarti trūkumai ir problematika saugaus darbo organizavimo srityje ir problemos, susijusias su norminiais dokumentais ir teisės aktais. Patirtimi ir įžvalgomis komitete dalinosi ir kitų ES šalių atstovai.

„Dažniausiai Lietuvoje asbesto randama šiferiniuose stoguose. Juos reikia keisti nepavojingais lakštais, tačiau pastebime, kad informacijos sklaida apie šią problema nėra pakankama – žmonės net nežino, kur asbesto gali būti. Tiesa tokia, kad asbesto galime rasti ne tik šiferiniuose stoguose, tačiau praktiškai visur: pastato rūsiuose, šiltinimo medžiagose, klijuose, sienose, lubose ar automobilių stabdžiuose. Be to, neturime norminio dokumento, kuris aiškiai ir tiksliai aprašytų veiksmus, aptikus asbestą. Dėl didelio darbų kiekio ar nemokėjimo planuoti laiko neskiriame dėmesio darbų vadovų ar darbininkų paruošimui dirbti su asbesto turinčiais gaminiais“, – problemas vardina A. Šipkinas.

VJDRMC atstovas pabrėžė, kad žmonės nežino, kokią grėsmę jų sveikatai kelia asbestas, kurio poveikis pasireiškia po ilgo laiko, po 30-40 metų. „Kartais būna atvejų, kad žmonės susirgę plaučių vėžiu mano, kad tai atsitiko dėl rūkymo, tačiau nustatomos visai kitos priežastys“, – teigia A. Šipkinas. Lietuvoje nėra vedamas profesinių susirgimų dėl asbesto registras, trūksta atitinkamų medicininių tyrimų.

Europos statybos pramonės federacija (FIEC) ir Europos statybos ir medienos pramonės darbuotojų federacija (EFBWW) taip pat rengia iniciatyvas informacijos apie asbestą viešinimui. Išskiriama, kad daugiausia pastangų reikia skirti informacijos sklaidai rytinėje Europos dalyje, Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Turkijoje.

Grėsmių minimizavimo statybos sektoriuje siekia VJDRMC ir Lietuvos statybininkų asociacija. Profesinio mokymo centras siekia atnaujinti mokymo programas, skiriant didesnį dėmesį praktinių įgūdžių tobulinimui, kad reikalingiausi įgūdžiai saugiam darbui taptų automatiniai. Tuo tarpu LSA, kartu su Valstybine darbo inspekcija, profesinėmis sąjungomis, draudimo atstovais dirba siekdami nelaimingų atsitikimų prevencijos statybos aikštelėje. Prie nelaimingų atsitikimų galima priskirti ir asbesto poveikį, atliekant statinių ardymo, stogų keitimo, renovacijos darbus.

Lietuvos statybininkų asociacija išskiria ir būtiną pokytį viešųjų statybos paslaugų pirkimų sistemoje. Turėtų būti nustatyta ir patvirtinta konkreti sąmatos dalis, skirta būtinų darbų saugos priemonių užtikrinimui. Šiuo metu mažiausios kainos principas viešuosiuose pirkimuose neretai paverčia darbų saugą konkuravimo objektu.