2020 liepos 12 d. sekmadienis, 20:28
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Atrodo stiklinis, bet ne iš stiklo: kur dėti netinkamas perdirbti atliekas?

2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių popieriaus, plastiko ir stiklo atliekų kelią, pasakoja, kokią ekologinę ir ekonominę žalą daro neteisingas rūšiavimas ir dalijasi patarimais, kaip tinkamai tvarkyti neperdirbamas atliekas.
nuotrauka
Į stiklo konteinerius gyventojai dažnai meta ir keramikinius indus, kurie nėra tinkami perdirbti. „Ecoservice“ nuotr.


Minimos įmonės
Pakuočių tvarkymo organizacija, VŠĮ
Ecoservice, UAB
Popieriaus, plastiko ir metalo konteineriuose – maistas

„Pakuočių tvarkymo organizacijos“ ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ duomenimis, tarp perdirbimui skirtų atliekų, popieriaus, plastiko ir metalo konteineriuose, vidutiniškai randama apie 20%, o kartais – net ir 50% netinkamų. Tai rodo, kad lietuviai vis dar susiduria su rūšiavimo iššūkiais – ne visada žino, ką ir į kokius konteinerius mesti, kaip tinkamai paruošti atliekas jų kelionei link perdirbimo, rašoma pranešime.

Pavyzdžiui, dažnai tautiečiai plastikines statybų, remonto, elektronikos plastiko atliekas, tarp kurių ir plastikiniai indai bei žaislai, meta į popieriaus, plastiko bei metalo konteinerius. Iš tiesų, nepaisant to, jog iš pirmo žvilgsnio jos ir atrodo lyg plastiko atliekos – vis dėl to turi keliauti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

„Popieriaus ir plastiko pakuočių konteineriuose darbuotojai taip pat randa sauskelnių, vienkartinių rankšluosčių ar tualetinio popieriaus. Neretai gyventojai plastikinėje taroje į plastiko konteinerius išmeta ir maisto, pavyzdžiui, maišelyje sudėtų arbūzo atliekų, kurios sutepa plastiką, popierių ir paverčia jį netinkamu perdirbti. Šias atliekas reikėtų atskirti – maisto likučius mesti į buitinių atliekų ar kompostuoti, o maišelį – į plastiko konteinerį“, – pataria „Ecoservice“ Antrinių žaliavų verslo vadovas Mindaugas Šeštokas.

Stiklo konteineriuose – langų duženos ir lemputės

Kitaip nei popieriaus ir plastiko atliekas, stiklą lietuviai rūšiuoja geriau – netinkamų perdirbti stiklo atliekų joms skirtuose konteineriuose pasitaiko apie 6%. Vis dėlto, dažniausiai rūšiuojantieji atliekas į stiklo konteinerį klaidingai išmeta langinį arba automobilių stiklus, kurie perdirbimui nėra tinkami, kadangi yra gaminami iš kitokių medžiagų nei mums įprasti stiklo buteliai ar stiklainiai.

Tiesa, dažnai neteisingai stiklo konteineriuose išmetamos ir perdegusios elektros lemputės. Pastarosios turėtų būti atiduodamos pardavimų vietose arba, kartu su kitomis ne stiklo pakuočių atliekomis, kaip ir automobiliniai bei langų stiklai, keliauti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

„Į stiklo konteinerius gyventojai dažnai meta ir keramikinius indus, kurie nėra tinkami perdirbti. Taip pat konteineriuose atsiranda ir stiklinė tara su dažais, o tai sukelia dar daugiau nepatogumų. Sudužęs indas su dažais užlieja visą konteinerį ar atliekų išvežimo automobilyje jau esančias atliekas ir jos tampa nebetinkamomis perdirbti. Geriausia stiklinę tarą su dažais ar kitomis medžiagomis atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Be to, netinkamai išmestos antrinės žaliavos ne tik trukdo sklandžiam perdirbimo procesui, tačiau kartu ir bergždžiomis paverčia žmonių pastangas teisingai rūšiuoti atliekas bei puoselėti aplinką“, – pranešime cituojamas M. Šeštokas.

Dėl netinkamai išmestų atliekų – pavojus sveikatai

Užterštoms ar netinkamai surūšiuotoms atliekoms išties tinka posakis – vienas supuvęs obuolys krepšyje supūdo ir kitus arba viską aplinkui. Klaidingai rūšiuojamos atliekos ne tik užteršia kitas, bet kelia ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, atliekas surenkantys darbuotojai negali ištuštinti konteinerių, kuriuose yra netinkamų atliekų – statybinių, žaliųjų ar panašiai, tad jie lieka stovėti pilni ir šitaip kelia gyventojų pasipiktinimą. Iš tiesų tvarkinga aplinka reikia rūpintis kiekvienam – nuo gyventojo, atliekų tvarkymo bendrovių ir jų darbuotojų iki savivaldybių ir net valstybės.

„Maža to, kad klaidingai surūšiuotos antrinės atliekos gali kelti nepatogumų patiems gyventojams, užterštos atliekos apsunkina ir perrūšiavimo centrų darbą. Kiekviena netinkama atlieka papildomai įdarbina ir atliekų tvarkymo darbuotojus, kurie perrenka pakuotes iš naujo. Be to, į rūšiavimo liniją patekusios neperdirbamos atliekos gali tapti ir techninių gedimų ar nesklandumų perdirbimo procese priežastimi, o ypač didelę žalą gali sukelti pavojingos atliekos. Tarp perdirbamų atliekų atsidūręs, pavyzdžiui, akumuliatorius ar tara su acetono likučiais gali užsidegti arba sprogti ir taip pakenkti ne tik įrenginiams, bet dar blogiau – darbuotojų sveikatai ar net gyvybei“, – nuogąstauja M. Šeštokas.

Pravartu atsiminti esminius principus

Norint efektyviai prisidėti prie antrinių žaliavų perdirbimo proceso – svarbu ne tik teisingai atrinkti, kokios pakuotės atliekos turėtų keliauti į atitinkamus konteinerius, bet ir paruošti jas išmetimui, pavyzdžiui, plastiko pakuotes išplauti, nepalikti jose maisto likučių ir pan. Taip pat ekspertai atkreipia dėmesį, jog tvarkyti atliekas gali padėti ir žinojimas, kur ieškoti tam reikalingos informacijos.

„Abejojant, kur reikėtų išmesti vienas ar kitas pakuotes – visada galima pasitikrinti ant jų esančius ženkliukus, kurie dažniausiai nurodo, ar pakuotės yra tinkamos perdirbti, ar ne. Taip pat daugybę rūšiavimo patarimų galima rasti ir internete. Ypatingai tai aktualu dabar, kai vis populiarėja „zero waste“ judėjimas, tad socialiniuose tinkluose buriasi tokio gyvenimo stiliaus aistruoliai, su kuriais galima pasikonsultuoti bei padiskutuoti, kaip ir ką rūšiuoti“, – atkreipia dėmesį „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ Viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.

Taigi, svarbiausia rūšiuojant atliekas – pasidomėti, ar pakuotė išties yra tinkama perdirbti bei įvertinti, į kurį rūšiavimo konteinerį ji turėtų keliauti. Tokiu būdu pavyks išvengti bereikalingų nuostolių, efektyviau prisidėti prie antrinių žaliavų pakartotinio panaudojimo bei džiaugtis tvarkingesne aplinka. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.
nuotrauka
2020-03-20 13:35
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai a...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra