Abu darbus sieja ypatinga svarba Lietuvai, šalies ekonomikai.

Vertindama UAB „Sweco Lietuva“ europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Šeštokai projektavimą, komisija pažymėjo ne tik projekto svarbą Lietuvos ekonomikai, bet ir projekto unikalumą, išskirtinumą, inovatyvius, kompleksinius sprendimus, aukštą kokybės lygį bei svarbą ekologijai.

Tai sudėtingas valstybinės reikšmės geležinkelio „Rail Baltica“ 33 km atkarpos modernizavimo projektas. Šiame ruože geležinkelio vėžės plotis yra 1520 mm. Nors linija skirta važiuoti iki 120 km/h greičiu, dėl geležinkelio būklės ir mažo spindulio kreivių greitis daugelyje vietų yra gerokai sumažintas. „Sweco Lietuva“ ir jungtinės veiklos partneriams (Eisenbahn-und Bauplanungsgesellshaft mbH Erfurt bei UAB „Tiltų ekspertų centras“) teko užduotis – šalia senosios vėžės suprojektuoti naują 1435 mm vėžę, kuria keleiviniai traukiniai važiuotų 120 km/h, o kroviniai – 80 km/h greičiu – esant 22,5 t apkrovai. Specialistams 33 km ruože teko projektuoti ne tik geležinkelio vėžę, bet ir 33 pralaidas, 4 tiltus, 4 viadukus, numatyti daugelio inžinerinių tinklų iškėlimą. Siekiant sumažinti triukšmo poveikį žmonėms, techniniame projekte numatyta net 5,9 km efektyviai triukšmą sugeriančių sienų.

„Rengiant „Rail Baltica“ ruožo Marijampolė–Šeštokai techninį projektą dirbo aukščiausios kvalifikacijos, didelę patirtį turintys šalies inžinieriai ir kitų sričių specialistai, šiuolaikiškos kompiuterinės technologijos, buvo panaudota geriausia vietos ir tarptautinė projektų valdymo patirtis. Pasiektas rezultatas – įveiktos visos kliūtys ir oficialiai gauti suprojektuotos geležinkelio atkarpos leidimai statybai“, – apibendrino „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius. Rekonstravimui jau atrinktos rangos kompanijos ir tęsiami projekte numatyti darbai. 

Kitas „Sweco Lietuva“ darbas – suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Visi darbai, įgyvendinant šį projektą, projektuojami ir atliekami vadovaujantis reikalavimais, pateiktais poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentuose, kuriuos parengė inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Sweco Lietuva“, bendradarbiaudama su šalies mokslininkais ir įvairių sričių ekspertais.

Pagrindinis atlikto PAV tikslas buvo įvertinti ir palyginti dvi vietos alternatyvas ir pasiūlyti tinkamiausią variantą; įsitikinti, ar planuojamas SGD terminalas numatytoje vietoje priimtinas, kokį turės tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai, visuomenei, ką daryti, kad šio poveikio būtų galima išvengti ar jį sumažinti.

PAV išskirtinis įvertintų objektų masteliu bei vertinimo kompleksiškumu – išanalizuotas ir įvertintas visas energetinis kompleksas, kurį sudaro terminalas, dujotiekis ir dujų apskaitos stotis. SGD importo terminalas Baltijos valstybėse planuojamas pirmąkart, jo veikla numatoma tiek vandenyje (terminalas), tiek sausumoje (dujotiekis), todėl vertintos gamtinės aplinkos spektras buvo išplėstas beveik iki maksimumo: nuo poveikio žmonėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms iki žvalgomųjų archeologinių tyrimų.

Vertinant poveikį aplinkai buvo taikomos ir tarpvalstybinės vertinimo ir derinimo procedūros su Latvija, o PAV dokumentai turėjo būti suderinti su daugiau kaip 16 poveikio aplinkai vertinimo subjektų. Bendrovės specialistų ir jiems talkinusių ekspertų komandos parengtos PAV programa ir ataskaita buvo laiku suderintos su visais PAV subjektais, viešai pristatyta ir aptarta su visuomene. LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė sprendimą, kad SGD importo terminalo ir susijusios veiklos infrastruktūros objektų statybą bei veiklą pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje ties Kiaulės nugaros sala – leistina, kaip ir numatyta PAV.

Bendrovės specialistų bei vertinime dalyvavusių ekspertų nuomone, atliktas darbas – vienas kompleksiškiausių ir sudėtingiausių tokio pobūdžio projektų per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.