Pasak architekto, vadovaujančiųjų asmenų darbo vietos, kaip taisyklė, formuojamos individualiai. Tačiau specialistas pabrėžia, kad jau kuriant biurą reikėtų pagalvoti ne tik apie šiandienos vadovų darbo aplinką.

„Šalia visų technologinių ypatybių, egzistuoja ir profesinio tobulėjimo motyvacijos klausimas. Kylant karjeros laiptais, keičiasi ir darbo aplinka, gerėja darbo sąlygos: specialistas gauna vis geresnį, erdvesnį kabinetą, tobulesnę įrangą, etc.“, – apie tai, kad reikia apsvarstyti net ir ploniausias veiklos specifikas, sako pašnekovas.

2. Privatumas ir patogumas

Kuriant individualias darbo vietas, architektas pataria įsigilinti į atliekamo darbo specifiką. Pasak specialisto, ne visų sričių darbuotojams tinka atviri ofisai, todėl šalia gali prireikti privačių, nevienodo dydžio kabinetų.

„Jeigu žmogus vietoje praleidžia visą dieną, tačiau jo veikla susideda iš kelių darbo taškų, darbo vietos dydžiai gali skirtis. Mokslininkai – tyrėjai dalį dienos praleidžia laboratorijose, taigi, jų vadinamieji „užrašų kabinetai“ projektuojami kiek mažesni. Šiuo atveju labai svarbu užtikrinti darbo vietos privatumą, sudaryti galimybę susikaupti, koncentruotis ties atliktų bandymų apibendrinimu“, – teigia G. Čaikauskas.

Architektas primena, kad kuriant interjerą visuomet privalomai skaičiuojami ir inžineriniai parametrai, užtikrinantys sveikatos centro nuostatas: natūrali ir dirbtinė apšvieta, šildymas, oro apykaita, santykinė drėgmė, vėdinimas, vėsinimas, patalpų aidėjimas, garso izoliacija ir pan.

3. Estetinis aplinkos sprendimas

Patogiai jaustis tinkamai suprojektuotose patalpose geriausiai padeda profesionaliai parinkti baldai ir kitos interjero detalės. Jie turi ne tik puošti erdvę, bet ir būti ergonomiški, tausoti biure dirbančių žmonių sveikatą ir patenkinti visus poreikius.

Svarbus ne tik baldų parinkimas, bet ir tinkamas jų išdėstymas, kuris padėtų kurti jaukią aplinką.

„Meninės idėjos kuriamos kiekvienoje situacijoje adekvačiai suprantant ir reaguojant į investuotojo galimybes. Pastaruoju metu vyraujantis minimalistinis aplinkos suvokimas ir „techno“ stiliaus interpretacijos leidžia išgryninti funkcinius sprendinius. Iš dalies tai susiję su pastaruoju metu vis labiau plintančia buvusių industrinių pastatų konversija pritaikant juos darbo ir net gyvenamajai aplinkai, vadinamąja „loftų“ kultūra. Interjerų sprendiniuose nebijoma vizualiai nepridengtų inžinerinių komunikacijų, žavimasi atvirai natūraliu betoninių ir mūro paviršių žavesiu. Pagrindinis dėmesys skiriamas baldų ergonomiškumui ir moderniai technologinei įrangai“, – sako G. Čaikauskas.

Pašnekovas pabrėžia, kad įrengiant biurą reikia nepamiršti ir žmonių su negalia poreikių patenkinimo.

4. Poilsio zonos

Psichologinis aplinkos poveikis biure toks pat svarbus, kaip ir tinkamai įrengta darbo vieta, todėl, pasak architekto, projektuojant biurą privaloma apsvarstyti ir poilsio zonų įrengimą.

„Patiriant profesinę įtampą, jaučiant stresą, privalu daryti pertraukėles, bent iš dalies keisti aplinką. Šios problemos sprendžiamos įrengiant nedideles virtuvėles, poilsio patalpas, o kartais – net relaksacijos kambarius su specialia garso, vaizdo perteikimo įranga, masažo kabinetais, mankštos ar net sporto salėmis, baseinais ir t.t.“, – populiariausias poilsio zonų variacijas šalies biuruose vardija profesorius ir pabrėžia, kad vien jomis neapsiribojama. Šalia poilsio zonų vis dažniau projektuojamos ir kitos paskirties erdvės, skirtos darbuotojų patogumui.

„Pastaruoju metu vis labiau populiarėjant dviračiams, darbuotojams įrengiamos prausyklos, dušai, persirengimo patalpos. Egzistuoja požiūris, jog maloni darbo aplinka ne tik skatina darbo našumą, nuteikia sėkmingai veiklai, bet ir savotiškai „magnetizuoja“ profesionalą. Darbo aplinkoje, labiau negu namų buities apsuptyje, žmogus pamato savo veiklos prasmę, pajunta gyvenimo pilnavertiškumą, jaučiasi reikalingas ir tikslo siekiams skiria dar daugiau laiko ir energijos“, – apie specifinių erdvių poreikį ir poveikį pasakoja G. Čaikauskas.

5. Už biuro sienų

„Taupant nuomojamus plotus, ofisuose formuojama kuo daugiau darbo vietų, nepaisant patvirtintų techninių sprendimų ir sveikatos centro reikalavimų. Šalia visų kitų sukuriamų problemų, iškyla ir automobilių stovėjimo vietų stygius. Pagal projektą realizuotų parkingų jau nebeužtenka, todėl užkemšami gatvių pakraščiai, mašinos statomos kur papuola, net ir kaimyniniuose sklypuose“, – apie būtinybę pagalvoti ir apie tai, kas vyksta už biuro sienų ragina G. Čaikauskas.

Tekste ir fotogalerijoje – architektų G. Čaikausko ir Simono Klezio kurti interjerai