Naujas parketas atrodys lyg prieš šimtą metų

Tiškevičiaus rūmų rekonstrukcija vyko dviem etapais. Anot UAB „Irdaiva“ Klaipėdos regiono direktoriaus Juliaus Ščerbakovo, pirmuoju etapu buvo atliekami pastato inžinerinės pusės darbai – pirmame ir antrame rūmų aukštuose keičiamos elektros instaliacijos, apšvietimo, vandentiekio, šildymo, vėdinimo sistemos, sumontuotos šiuolaikinės ryšių, signalizacijos, vaizdo stebėjimo, priešgaisrinės apsaugos sistemos, kanalizacija, klojamas originalus, rūmų architekto F. H. Schwechtno suprojektuotas naujas meninis ąžuolinis parketas – dabar jis toks, koks buvo daugiau nei prieš šimtą metų.

„Taip pat pirmuoju etapu buvo pakeista viso stogo konstrukcija, jis apšiltintas ir uždengtas aukštos kokybės vokiška varine skarda, įrengtas lietaus nutekėjimas, sutvarkyta ir pritaikyta naudoti palėpė, pakeistos rūsio ir visų trijų aukštų perdangos, įrengti trys liftai“, – pasakojo J. Ščerbakovas. Po remonto pastato rūsyje atsirado moderni konferencijų salė, tualetai, drabužinė.

Antruoju etapu, anot pašnekovo, dėmesys buvo skiriamas architektūrinei pastato daliai – fasado, vidaus patalpų renovacijai. „Fasadas jau padarytas, šiuo metu klijuojamos prieduobių trinkelinės plytelės, statomos pagal specialų užsakymą pagamintos gražios tvorelės. Planuojame pastato išorės renovacijos darbus baigti iki rugsėjo“, – sakė „Irdaivos“ atstovas.

Renovacijos metu formuojamas naujas pagrindinis įėjimas, kuris įrengiant neįgaliųjų keltuvą, bus pritaikytas žmonėms su negalia pakelti.
Apgailėtinos būklės pastatą gražinančios įmonės specialistai rekonstrukcijos ir restauracijos darbus atlieka nebe pirmą kartą – jų darbo rezultatus galima išvysti V. Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje, Biržų pilies komplekse, Burbiškio dvaro ansamblyje, Kauno IX forto muziejuje, Telšių seminarijoje ir kituose kultūrinio paveldo bei visuomeninės svarbos objektuose.

Renovuojant istorinį pastatą svarbiausia - kokybė

J. Ščerbakovo teigimu, istorinę reikšmę turinčio objekto renovacijos negalima net lyginti su eilinio daugiabučio atnaujinimu, mat čia didžiulę reikšmę turi autentiškumas bei aukšta darbų kokybė. „Privaloma atkurti pirminį pastato vaizdą su jame buvusiomis spalvomis, medžiagomis ir architektūriniais elementais. Gintaro muziejus per visą jo gyvavimo laiką turėjo kelias renovacijas, kurių metu buvo labai pažeisti pirminiai architektūriniai sprendimai. Džiaugiuosi, kad čia mus gelbėjo mūsų užsakovų – Lietuvos dailės muziejaus, kuriam ir priklauso Palangos Gintaro muziejus, atstovų konsultacijos – jų istorinės žinios apie buvusią šio pastato architektūrinę pusę buvo begalinės. Viso renovacijos proceso metu nuolat bendravome su užsakovu ir tarėmės dėl kiekvieno sprendimo, todėl manau, mums visai neblogai pavyko“, – pasakojo J. Ščerbakovas.

Anot pašnekovo, istorinę reikšme turinčių rūmų atnaujinimas trunka gerokai ilgiau nei paprasta renovacija. Be to, pasak J. Ščerbakovo, renovuojant istorinį pastatą stengiamasi, kad istoriją menančio architektūrinio ansamblio nedarkytų tokie pašaliniai ingredientai kaip energiją taupančios sistemos ir t.t.

„Irdaivos“ atstovo teigimu, prie šio projekto dirbo begalė žmonių – kai kuriais momentais rekonstruojant rūmus dirbdavo iki 90 statybininkų, renovuojant fasadą – apie 40. „Tokio skaičiaus statybininkų prireikė dėl itin „spaudžiančių“ terminų bei būtinų atlikti darbų įvairovės. Savaime suprantama, kad statybose vienas procesas negali be kito, tad dauguma darbų turi būti atliekami betarpiškai. Be to, lygiagrečiai statybiniams darbams buvo atliekami ir archeologiniai kasinėjimai“, – pasakojo „Irdaivos“ atstovas.

Atsinaujinę rūmai tarnaus kelis dešimtmečius

J. Ščerbakovas nesiryžo spėlioti, kiek laiko išliks nepakitę atnaujinti grafų Tiškevičių rūmai, tačiau išreiškė viltį, jog kito statybininkų antplūdžio pastatas nesulauks bent kelis ateinančius dešimtmečius. „Viskas priklauso dar ir nuo pastato eksploatacijos, bet patys rūmai, mano įsitikinimu, tarnaus labai ilgai. Kažkokio smulkaus remonto gali vis prireikti vidaus patalpoms – ten esančioms ekspozicijų salėms, parduotuvėlei ir panašiai. Nenoriu imtis įvardinti tikslių skaičių, bet manau, jog pats pastatas, jo stogas tarnaus kelis dešimtmečius“, – sakė pašnekovas.

Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracijos ir pritaikymo šiuolaikiniams kultūrinio turizmo poreikiams baigiamojo etapo vertė – 8,879 mln. litų. Iš jų ES dalis – 6,752 mln. litų.

Iki metų pabaigos planuojama atnaujinti ir botanikos parką. Čia bus restauruoti 2 fontanai, didysis parteris ir tvenkinio prieplauka. Šį projektą vykdo Palangos savivaldybė. Iš ES struktūrinių fondų projekto finansavimui skirta 3,5 mln. litų.