Tarptautinėje konferencijoje „Baltijos šalių mažo ŠESD kiekio, atspari klimato kaitos pokyčiams ekonomikos plėtra“ dalyvauja Latvijos, Lietuvos, Estijos, Norvegijos valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Taip pat Europos Komisijos Klimato veiksmų generalinio direktorato, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Aplinkos direktorato atstovai.

Pirmąją konferencijos dieną diskusijose dalyvavęs aplinkos ministras K. Navickas pastebėjo, kad Lietuva sumažino išmetamųjų ŠESD kiekį 58 proc., palyginti su 1990 m., tuo tarpu BVP 2015 m. išaugo 29 proc.

„Tai įrodo, kad buvo pasiekti darnaus ekonomikos vystymosi principai, kai BVP auga daug sparčiau negu didėja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tačiau Paryžiaus susitarimo ir ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimas kelia naujus iššūkius ir įpareigoja įgyvendinti papildomas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemones visuose Lietuvos ūkio sektoriuose“, – teigė ministras.

Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad įgyvendinant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius, svarbu, kad jie būtų integruoti į visų ūkio sektorių plėtros programas, o juos įgyvendinant bendradarbiautų valstybė, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybėms tenka pagrindinis vaidmuo modernizuojant daugiabučius ir viešuosius pastatus, vykdant viešojo transporto plėtrą, skatinant lengvųjų automobilių, varomų iškastiniu kuru, atsisakymą ir didinant elektromobilių panaudojimą.

Lietuva taip pat pažymi, kad ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, pastatai, atliekų tvarkymas ir kt.) turi būti sudarytos sąlygos investuoti į efektyvų švelninimo priemonių įgyvendinimą, o ne į kvotų pirkimą. Kitas iššūkis susijęs su žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus įtraukimu į ŠESD tikslų vykdymą patvirtinant tinkamą metodologiją ES lygiu, kad brandus miškas nebūtų vertinamas kaip emisijų šaltinis. Svarbu, kad ES klimato kaitos politika būtų suderinama su biologinės įvairovės apsaugos politika.