Europa jau mokosi kitų dalykų

Pagrindinis šios parodos tikslas – parodyti Lietuvai ir pasauliui inžinerinės pramonės gamybinį potencialą. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija („Linpra“) organizavo savo įmonėms seminarą, kur pristatėme profesinio mokymo pasikeitimus, rengiamus profesinio mokymo teisės aktų pakeitimus, kurie įteisina pameistrystės mokymo formą Lietuvoje. Taip pat pristatėme, kaip įmonės galėtų pasinaudoti šia mokymo forma tiek mokydami dabartinius savo darbuotojus, tiek naujai įdarbinamus. Be to, rengėme seminarą, kuriame pasakojome apie tai, kaip turėtų būti valdomi įmonių gamybiniai procesai, juos padarant našesniais ir efektyvesniais, ir kaip tam panaudoti programinę įrangą. Pristatėme, ko šiandien mokosi Europos inžinerinės pramonės įmonės, ir ko šiandien mokosi Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės. Ar mes atitinkame tą Europos kontekstą, ar mes pataikome koja kojon su Europa savo švietimo srityje, taip pat neformaliojo ugdymo, t. y. ko įmonės moko savo darbuotojus.

Europiniame kontekste Lietuva atrodo gerai. Mes mokomės praktiškai tiek pat, kaip ir Europa, tačiau Europa jau mokosi šiek tiek kitų dalykų. Mes galėtume timptelėti į viršų kartelę su savo mokymosi turiniu. Pavyzdžiui, daug mūsų įmonių dar nesuka galvos dėl skaitmeninių dalykų, o užsienio kompanijos susirūpinusios skaitmeninių duomenų apdorojimu, panaudojimu, procesų optimizavimu, panaudojant skaitmeninius duomenis. Tai yra ypatingai reikšmingas skirtumas.

Lietuvai dar reikia mokytis našiai ir efektyviai dirbti

Kitas dalykas, mūsų įmonės labiau susifokusavo į proceso optimizavimą, produktyvumo didinimą, o Europos inžinerinės pramonės įmonės susifokusavo į pardavimų įgūdžių tobulinimą, marketingo strategijų formavimą. Skirtumas tarp mūsų yra toks, kad jeigu mūsų įmonės labiau fokusuotos į trumpalaikes strategijas, tai užsienio kompanijos labiau fokusuotos į ilgalaikes strategijas, kurias kasmet peržiūri ir atnaujina tam, kad užsitikrintų savo įmonių konkurencingumą, kad tai, kas vyksta dabar, nesiskirtų nuo to, kas turėtų vykti ateityje. Tokia situacija susiklostė dėl skirtingos mūsų įmonių brandos. Užsienyje inžinerinės pramonės įmonės turi seniai susiformavusią struktūrą, jos labiau orientuotos į ilgalaikius santykius, jie procesus jau seniai optimizavo, žmonės ten jau seniai išmoko dirbti našiai. Mums dar reikia to mokytis. Mes esame labiau atėję iš tos postsovietinės kultūros, kur ne visi žmonės nori našiai ir efektyviai dirbti, tiesiog nori ateiti į darbą ir gauti už tai atlyginimą. Tą kultūrą mums reikia dar tik formuoti. (Nuotraukoje – G. Vilda)

Toks ir skirtumas: jie mokosi vienų dalykų, mes mokomės kitų. Kitas dalykas, norėdami būti labai konkurencingi ir efektyvūs, turime skirti dėmesio savo produktyvumo didinimui ir kokybės gerinimui. Tuo tarpu jų produktyvumas ir kokybė jau yra stabilizuoti. 

„Balttechnika“ turėtų keisti kryptį

Paroda „Balttechnika 2015“ lūkesčius pateisino iš dalies. Manome, kad šiuo atveju „Litexpo“ turėtų nuveikti daugiau darbų, peržiūrėti savo ilgalaikę strategiją. Paroda „Balttechnika“ dabar labiau orientuota į importuotojų nei eksportuotojų prekių ir paslaugų pristatymą. Parodos organizatoriai nepritraukia tikslinės auditorijos, užsienio kompanijų, kurios ieškotų sau rangovų, gamintojų gebančių gaminti jų produkciją. Pavyzdžiui, Danijos įmonės ieško potencialių gamintojų, kurie galėtų gaminti jų produkciją ne tik Kinijoje. Kinijos darbo jėga pabrango, logistikos sąnaudos didelės, produktyvumas menkas, pristatymo terminas labai ilgas. Tas netenkina jų ir jie ieško, kaip tą gamybą susigrąžinti atgal į Europą. Didžiausią potencialą tam turi Lietuvos įmonės. Šito mes nesugebame padaryti ir tų klientų, kurie ieško gerų gamintojų, mes nepritraukiame.

„Litexpo“ personalui būtų didžiulis iššūkis ne tiek pardavinėti parodos plotą, kiek pardavinėti naudą, vertę, kurią Lietuvos įmonėms, ypač eksportuojančioms įmonėms, galėtų sukurti pritraukdami potencialius klientus ir parodydami Lietuvą kaip šaunią šalį, kurioje yra daug gerų gamintojų, ir kurioje yra puikūs universitetai, paruošiantys inžinierius, kuri atnaujina savo profesinio mokymo struktūrą, šiandien pajėgi paruošti gerus darbininkus. Jeigu mes turime tokį potencialą, tai reikia tik imti ir naudotis tuo. Gausime užsakymus, pradės keliauti pinigai į Lietuvą, o nuo to žmonėms bus tik geriau. Nes inžinerinė pramonė yra ta pramonė, kuri eksportuoja produkciją ir atveža į Lietuvą pinigus. Priešingai nei energetikos sektorius, kuris priešingai, importuoja žaliavą ir eksportuoja mūsų visų sėkmingai uždirbtus pinigus. Dėl to norėtųsi parodos formatą iš importo formuoti į eksporto potencialo rodymą. O tie, kurie dalyvauja parodoje, paprastai importuotojai, tai yra įmonės, kurios tiekia arba komponentus, arba įrankius, arba stakles ir pan. Jie taip pat labai gražiai įsipaišytų į tą eksportuotojų parodą. Tiesą sakant, pagrindinis asociacijos „Linpra“ siekis – skatinti „Litexpo“ tokiu būdu dirbti ir parodą „Balttechnika“ transformuoti iš importuotojų į eksportuotojų parodą.