Ši paroda nuo lietuviškųjų skiriasi ne tik dydžiu ir technologinių naujovių gausa – jau po 10-ies metrų pirmoje salėje aišku, jog čia, be smalsumo patenkinimo, įprastas su statybų sektoriumi nesusijęs lankytojas vargu ar ras ką nors sau aktualaus, nebent riebų vokišką dešrainį pagrindinėje parodos alėjoje. Ši paroda orientuojasi į verslą ir tarptautinių įmonių stenduose eksponuoti gamyklų ar įrengimų maketai skirti ne pasigrožėti, o įrodyti savo galimybes stambiems investuotojams.

Nuo stambių investuotojų iki saldainių ištroškusių „žioplinėtojų“

Pavyzdžiui, tarptautinė pastolių gamintoja „Layher“, demonstruodama savo pastolių tvirtumą, įrengė ant jų visą kavinę, o netrukus lankytojams praktiškai pademonstravo, kaip lengva dirbti su jų gaminama technika: pastolius sumontuodavo ir išmontuodavo du „Layher“ darbuotojai.


„Layher“ stendas tarptautinėje statybų parodoje „Bauma 2016“. Ingos Labutytės-Atkočaitienės nuotr. 

Kiti gamintojai viliojo saldumynais įspūdingo dydžio įrenginių pašonėje, ramiai savo darbą dirbančiais robotais ar ištisomis gamybos linijomis, kurios čia pat lankstė armatūrą ar apdirbdavo betono blokus.

Kadangi visų įspūdingų įrengimų pristatyti tiesiog neįmanoma, kviečiame jais pasigrožėti mūsų nuotraukų galerijoje.
Tuo metu Statybunaujienos.lt žurnalistai nusprendė pakalbinti 3 Lietuvos gamintojus, nepagailėjusių šiai parodai laiko ir lėšų.

Matyt, geriausiai parodos atmosferą apibūdino bendrovės „Generga“ direktorius Paulius Stankevičius.

„Per pirmąsias parodos dienas išdalijome daugiausia vizitinių kortelių, o per likusias – saldainių ir lankstinukų. Panašu, kad daugėja „žioplinėjančių“, – juokėsi jis.

Užsakymų – keleriems metams į priekį

Bendrovė „Propfix“ A2 salėje, kurioje buvo demonstruojami klojiniai bei pastoliai, pristatė nediduką įrankį klojinių atramoms taisyti. Lietuvių stendas traukė užsienio bendrovių dėmesį – šis įrenginys yra sukurtas ir patentuotas lietuvių, skirtas  tikslinei auditorijai.

„Statybininkai, norėdami, kad visos atramos tiesiog būtų, tą tiesumą bando pataisyti su plaktukais, kūjais. Taip darydami jie tiesiog pažeidžia apatinę detalės dalį ir realiai jos naudoti toliau nebegali. Pagrindinis mūsų verslas yra klojinių nuoma. Pradėdami verslą prieš gerą dešimtį metų, pasiėmėme paskolą, įsigijome įrangos ir netrukus iš kelių statybos aikštelių detalės grįžo štai taip sulaužytos. Kreipėmės į gamintojus, bet jie nieko mums padėti negalėjo – rinkoje tuo metu egzistavo tik didžiulės staklės, kainavusios keliasdešimt tūkstančių eurų“, – pasakojo A. Adomavičienė.

Bendrovės direktorius Linas Adomavičius su tėvu Petru Adomavičiumi pradėjo eksperimentuoti ir dar paprašė KTU mokslininkų pagalbos. Jų sukurtas klojinių atramas taisantis įrenginys – daugybės bandymų rezultatas.

Andra Adomavičienė ir Linas Adomavičius (dešinėje), bendrovės „Propfix“ stende. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

„Šį įrankį įvertino pasaulinės bendrovės. Per šią parodą gavome labai daug dėmesio, nes visi klientai, kurie jau turi šį įrenginį, sugrįžo, prašo dar“, – sakė Andra Adomavičienė.

Ji pasakojo, jog per parodą lietuvių bendrovės stendą aplankė didžiausių klojinių atramas gaminančių įmonių generaliniai direktoriai, savininkai. Kai kurie atsivedė ir savo darbuotojus, kad parodytų, kaip tvarkomos šios detalės.

„Jis atsiperka, manyčiau, per vieną dieną. Užtenka sutvarkyti 100 atramų. O žmonės paprastai turi prikaupę kelis tūkstančius palūžusių atramų. Įrankis džiugina ir tuos, kurie nuomoja atramas ir tuos, kurie jas nuomojasi – kai kurie nuomotojai už apgadintas atramas nuomininkų prašo sumokėti baudą, tolygią naujos atramos kainai“, – sakė A. Adomavičienė.

Ji pripažįsta, jog į dalyvavimą parodoje teko investuoti tikrai daug, tačiau ir klientų eilė išsirikiavo keleriems metams į priekį.
Tad ar tikrai verta dalyvauti „Baumoje“, paklausiau pašnekovės.

„Jeigu produktas gali sulaukti dėmesio pasauliniam kontekste, tikrai verta. Aš pati su šiuo produktu dirbu jau 6-erius metus. Reikėjo jį įvesti į rinką, sulaukti atgarsių iš klientų. Mes šiais metais priėmėme sprendimą, jog esame jau pasiruošę dalyvauti pasaulinėje parodoje, atsakyti į visus susidomėjusiųjų klausimus. Taip pat normalu, kad visi prieš pirkdami tokį įrenginį, nori patys jį pamatyti, pačiupinėti. Todėl ir nusprendėme atvažiuoti čia – vis tik tai viena didžiausių pasaulyje statybos parodų, kur susirenka ir statybininkai, ir gamintojai – visi, kam ši problema aktuali“, – kalbėjo A. Adomavičienė.

Pasigirti pasauliui – verta

Tuo metu kasybos sektoriaus bendroves vienijančiame paviljone su klientais diskutavo bendrovės  „RIMO“ atstovai. Tai – ketvirta didžiausia Baltijos šalyse autovežių gamintoja, savo stendą dedikavusi juostinių konvejerių galimybėms pademonstruoti. Bendrovės projektų vadovas Paulius Virbašius teigė, jog ši paroda yra specializuota – statybininkai pasirodo statybininkams.

„Mūsų bendrovė gamina autovežius, o antras produktas – juostiniai konvejeriai. Jie daugiausia naudojami kasybos, karjerų pramonėje, uostų veikloje, statybų pramonėje, kur reikia pernešti medžiagas iš taško A į tašką Z“, – sakė bendrovės „Patikima linija/ RIMO“ projektų vadovas Paulius Virbašius.

Jo teigimu, Lietuvoje konkurentų ši įmonė turi mažai.

Paulius Virbašius bendrovės „Patikima linija/ RIMO“ stende. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

„Esame viena iš unikaliausių metalo apdirbimo įmonių, galime pagaminti pakankamai unikalių dalykų. Pavyzdžiui, mobilią karjerų techniką, mobilius, savaeigius transporterius, važiuojančius ant vikšrų. Visą dizainą, viską darome patys“, – sakė pašnekovas. Jis pripažino, jog bendrovė parodoje „Bauma“ šįmet dalyvauja pirmą kartą.

P. Virbašius pripažino, jog per pirmas kelias dienas pavyko užmegzti naudingų kontaktų ir sutikti lankytojų, kuriems bendrovės produktas buvo labai įdomus.

„Dalyvauti tikrai verta. Manau, kad lietuviai nemėgsta girtis, tačiau kai turi tikrai gerus gaminius, verta apie juos pranešti ir vokiečiams, ir Rytų, ir Vakarų rinkai“, – sakė P. Virbašius.

Vis tik paklaustas apie finansines išlaidas, kurias tenka skirti dalyvaujant lietuviškose parodose ir kokias teko skirti atvykimui į „Bauma“, pašnekovas tik šypteli: „Gal nelyginkim... Tikrai labai didelis skirtumas.“  

Bendrovės atstovas teigia, jog po parodos kontaktų jie turės ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Stendą taip pat aplankė dauguma esamų „RIMO“ klientų. Atsirado ir susidomėjusių bendrais ateities projektais.

„Kita įmonė gamina karjerų trumpinimo įrangą, bet neturi konvejerių. Susipažįstame, aplankome klientus ir tiekėjus. Kaip žiūrovų atvažiavo tikrai labai daug Lietuvos įmonių. Manau, kad visos didžiausios statybinės bendrovės čia lankėsi“, – sakė P. Virbašius.

Kai negali konkuruoti dydžiu, tenka pasitelkti lankstumą

Linksmai nusiteikęs buvo ir benzininius bei dyzelinius generatorius gaminančios bendrovės „Generga“ direktorius Paulius Stankevičius. Šios bendrovės stendas buvo įkurdintas variklių gamintojų paviljone – vadovas sakė iš pradžių net negalėjęs patikėti, kokia gera vieta jiems teko – mat praėjusiais metais teko stypčioti lauke.

„Gaminame nešiojamus ir stacionarius elektros generatorius, tiek pastoviam elektros tiekimui („prime power“), tiek automatizuotus rezervinius („stand-by power“). Šiųmetine vieta labai džiaugiamės. Anksčiau stovėjome palapinėje, lauke, pakraštyje. Šioje vietoje susidomėjimas yra labai didelis, net sunkiai spėjame „susisukti“ su klientais. Po šios parodos turime didelius lūkesčius augti“, – sakė P. Stankevičius.


Bendrovės „Generga“ stendas statybų parodoje „Bauma 2016“. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Dyzelinius generatorius gaminančios bendrovės stende mirgėjo kelių kaimyninių šalių vėliavėlės – „Generga“ atvirai deklaravo, jog šiose šalyse ieško partnerių ir norėtų į jas tiekti savo produkciją.
Tačiau, pašnekovo teigimu, susidomėjusių buvo ir iš gerokai labiau nutolusių šalių.

P. Stankevičius džiaugėsi, jog eksporto kelius, kurie anksčiau vedė Rytų kryptimi, po šios parodos pavyks pakreipti Vakarų link: rimtų kontaktų užmegzta su Vokietija, Lenkija. Susidomėjimo sulaukta ir iš tokių šalių, kurios yra tiesiog per toli, kad būtų galima patenkinti jų poreikį.

„Bendravome ir su Afrikos, Pietų Amerikos, Kanados, Australijos atstovais. Žinoma, greičiausiai tai – pirmi susidomėjimo „žiedeliai“, klausimas, ar jie į kažką išaugs. Mūsų produktas yra variklinis – jis turi atitikti įvairias direktyvas, susijusias tiek su varikliais, tiek su elektrine dalimi. O minėtose šalyse reikalavimai – visai kiti. Taigi mums reikėtų gaminti įrangą specialiai toms už Atlanto įsikūrusioms rinkoms“, – sakė pašnekovas.

Koks tokio, rodos, paprasto gaminio pranašumas pasaulinėje rinkoje?

„Išsiskiriame būtent tuo, jog esame nedideli, o kartu – ir labai lankstūs. Konkuruoti su didžiaisias žaidėjais, gaminančiais standartizuotą produktą, mums yra sudėtinga. Tačiau galime klientui pasiūlyti specialius, tik jam pritaikytus sprendimus greičiau arba pigiau. Didieji žaidėjai nėra linkę taikytis prie kliento reikalavimų“, – sakė P. Stankevičius.

Savaitgalis gausina „žioplinėtojų“ skaičių

Bendrovės direktorius pateikė paprastą pavyzdį: jei reikia specifinio gaminio, reikia įdarbinti porą 3D modeliavimą išmanančių inžinierių, kad jie sumodeliuotų jo projektą. Lietuvoje tai kainuoja gerokai pigiau, nors profesionalumo lygiu lietuviai niekuo nenusileidžia vakariečiams. Štai čia ir mūsų pranašumas (kuriuo inžinieriai nesidžiaugia, bet džiaugiasi užsienio užsakovai).

Įėjimas į parodą „Bauma“. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

„Kai suomiai ar šveicarai domisi produktais, ir sakai, kad gali padaryti pigiau, jiems tai visai nesvarbu. Dar vienas lietuvių privalumas: italai, ispanai yra įpratę atostogauti mažiausiai visą rugpjūtį, dvi savaites iki ir dar dvi po Kalėdų. Į užklausas jie atsako „rytoj“ arba „vėliau“. Šiuo atveju mes esame arčiau vokiško ir skandinaviško mentaliteto: jei pasakėme, kad trečiadienį pateiksime pasiūlymą, tai dirbsime viršvalandžius, bet jį pateiksime. Ką darysi – kada nors mes irgi gyvensime taip gerai, kaip italai ir galėsime, atėjus „siestai“, tiesiog gerti kavą. Konkuruoti pagal mastą ir žinomumą negalime – tenka kitomis savybėmis“, – šypsojosi bendrovės direktorius.

P. Stankevičius atskleidė, kaip keičiasi patys parodos lankytojai nuo pirmadienio link savaitgalio (įmonės stendą aplankėme penktadienį).

„Bauma“ pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir „Bauma“ nuo ketvirtadienio pietų labai skiriasi. Pirmomis dienomis yra daug daugiau stambaus verslo. Daugiau rimtų lankytojų, kurie ateina su aiškiu tikslu ir žino, ką nori. Su kiekviena diena link savaitgalio daugėja „žioplių“ kiekis – išdalijame gerokai daugiau katalogų nei vizitinių kortelių, o saldainius jau apskritai paslėpėme kur toliau“, – juokėsi P. Stankevičius.

„Žioplinėtojai“– tai vietinėje rinkoje dirbantys statybininkai, kurie tiesiog ateina apžiūrėti sektoriaus naujovių. Jie nebesirenka įrangos ir su dirbančiais stenduose nesivelia į diskusijas – į maišelį įsimeta patikusios bendrovės katalogą (teko matyti netgi kibirėlį dalomajai medžiagai pasiruošusių lankytojų.)

„Savaitės pradžioje buvo gausu žmonių su sąrašais, kurie tiksliai žinojo, ką turi aplankyti. Ir, pakalbėję dešimt minučių, sakydavo: „Atsiprašau, jau turiu eiti, turiu susitikimą kitame stende.“ Sakyčiau, tai labai tikslingas parodos lankymas, tokie žmonės neuždavinėja neteisingų klausimų – jie tikrina galimybes pakeisti savo esamą partnerį arba rasti naujų“, – prisiminė „Generga“ vadovas.