Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (toliau – Bendrijos) galės valdyti ir plėtoti atsinaujinančius išteklius energijos gamybai naudojančias elektrines – jose gaminti, vartoti, kaupti savo kaupimo įrenginiuose ir parduoti pasigamintą energiją.

„Šiais siūlymais siekiame, kad žalioji energetika taptų draugiška ne tik gyvenantiems individualiuose namuose, bet ir bendrijoms. Tai dar vienas žingsnis į priekį, skatinant gyventojus tapti energetiškai savarankiškais, įsitraukti į klimato kaitos mažinimą vartojant švarią ir žalią elektros energiją, o kartu gauti ir tam tikrą finansinę naudą parduodant savo pagamintą ir nesunaudotą elektros energiją. Žaliosios bendruomenės tampa vis populiaresnės Europoje ir, tikimės, kad greitu metu turėsime ne vieną sėkmės pavyzdį ir Lietuvoje“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Bendrijų pagrindiniais akcininkais galės tapti šalies gyventojai arba jų bendruomenės – vienijamos bendrų interesų, kaimynystės ar kitų tikslų – nusprendusios pasistatyti iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius. Taip pat prie jų galės jungtis smulkios ar vidutinės įmonės bei savivaldos organizacijos, pavyzdžiui, savivaldybės ar seniūnijos, tačiau fiziniai asmenys turės sudaryti bent 51 proc. balsavimo teisę turinčių narių ar akcininkų.

Bendrijos nariais galės būti ir tiesioginę naudą galės gauti asmenys, savo gyvenamąją vietą deklaravę savivaldybėje, kurioje pastatyti bendrijai priklausantys energijos gamybos įrenginiai, arba kitos savivaldybės seniūnijose, besiribojančiose su šia savivaldybe.

Bendrijoms priklausančiose jėgainėse pagamintą energiją bus galima neatlygintinai perduoti arba parduoti savo nariams ar akcininkams arba parduoti kitiems asmenims pagal dvišalius susitarimus. Bendrijos negalės siekti pelno, todėl už parduotą energiją gautas pajamas jų nariai galės panaudoti bendruomenės tikslams.

Panašios bendrijos yra paplitusios ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai bei tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje bei Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti privatų kapitalą investicijos į atsinaujinančią energetiką. Tai savo ruožtu skatina vietos investicijas bei išplečia vartotojų pasirinkimo galimybes bei savarankiškumą.

Jeigu šiems įstatymų pakeitimams Seime būtų pritarta rudens sesijoje, atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas gyventojai galės steigti jau nuo kitų metų pradžios. Šie įstatymai leis sukurti teisinį pagrindą kurtis atsinaujinančią energetiką plėtojančioms bendrijoms. Taip pat 2020 m. bus sukurtos finansinio skatinimo priemonės, tam panaudojant lėšas uždirbtas iš žaliosios energetikos statistikos perleidimo Liuksemburgui.