2021 balandžio 14 d. trečiadienis, 19:39
Reklama  |  facebook

„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie ką statybų pramonė diskutuoja jau 16 metų ir kaip plieno kainą lemia Baltarusija Fotogalerija

2017-02-15 07:47
Jau 17-tus metus gelžbetonio specialistai diskutuoja dėl Darbo projekto sudėties, o naujausi teisės aktai įneša dar daugiau painiavos. Nors vidutinės plieno kainos žinomos, tačiau Lietuvai gali atnešti netikėtumų šie gaminiai, tiekiami iš Baltarusijos. Tai yra dar kelios temos, kuriomis diskutavo konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, suorganizuotos Lietuvos statybos industrijos asociacijos (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, dalyviai.
nuotrauka
2006–2017 m. sausį armatūrinio plieno kainos skyrėsi net iki 2,7 karto. Bendrovės „Serfas“ nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
SIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),
Perdanga, UAB
Serfas, UAB
Viena iš konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“ dalių buvo skirta betono gamybai Baltijos regione. Antroji skirta detalesniam norminių dokumentų nagrinėjimui, buvo kalbama apie reikalavimus gaminiams, aptariami jų kokybės kontrolės klausimai. Šioje dalyje aptartos ir pagamintos produkcijos atitikties vertinimo procedūros, kurios yra svarbios žinant, kad gelžbetonio konstrukcijos priskiriamos prie turinčių didelę įtaką žmogaus saugai. Kaip tik dėl šios priežasties betono ir gelžbetonio gaminiai įvertinami pagal vieną iš griežčiausių Europos kokybės vertinimo sistemų. Betono gaminių kokybę prižiūri ne tik gamintojai pačios gamybos metu – jiems būtinas dar ir trečios šalies suteiktas kokybės sertifikatas.

Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau 17-tus metus


Kornelijus Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas, pristatė darbo projekto sudėtį ir reikalavimus gelžbetonio konstrukcijų brėžiniams. Diskusija dėl Darbo projekto sudėties tęsiasi jau nuo 2000-ųjų metų. Kokie brėžiniai yra privaloma Darbo projekto sudedamoji dalis, o kokie yra papildomi, traktuojami kaip įmonės-gamintojos vidaus dokumentas?

„Šitie klausimai yra nuolatinis statybos proceso dalyvių tarpusavio diskusijų objektas“, – akcentavo K. Valaitis, apžvelgdamas visas buvusias STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijas.

Pirmajame (2002 m.) iš keturių STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“ redakcijos leidimų Darbo projekto sudėties aprašyme buvo reikalavimas pateikti brėžinius: 90.3. Brėžiniai statybinėms konstrukcijoms, gaminiams ir dirbiniams gaminti ar montuoti – taikyti vienodi reikalavimai visų tipų konstrukcijoms, nesirenkant medžiagiškumo. Antrojoje (2005 m.) STR 1.05.06 redakcijoje sukonkretinta Darbo projekto apimtis, į projekto sudėtį privalomai įeina informacija, pagal kurią gamintojas gali detalizuotis sprendinius ir pagaminti gaminius, pritaikydamas turimas technologijas.

Tuo metu nusistovėjo tradicija, kad sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementams pagaminti yra gaminio gabaritinis (klojininis) brėžinys su įdėtinių detalių tipais ir išdėstymu, nurodytomis apkrovimo schemomis ir įrąžų dydžiais. Detalusis gamyklinis brėžinys – tai gaminio armavimo brėžinys.

Trečioji STR 1.05.06 redakcija, išleista 2010 m., kaip pastebėjo K. Valaitis, iš esmės, kalbant apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, nesiskiria nuo 2005-ųjų metų laidos – tik išvardintas konstrukcijų medžiagiškumas.

„Perskaičius tik 3.3.8 punktą gali kilti minčių, kad Darbo projekto rengėjai turi paruošti ir armavimo brėžinius, tačiau 3.3.9 punktas tas mintis išsklaido, – kalbėjo K. Valaitis, bendrovės „Perdanga“ Projektų tyrimo ir vystymo skyriaus vadovas. – Pasirodžius šiai redakcijai, ne kartą teko diskutuoti su projektų vystytojais dėl armavimo brėžinių ir įrodinėti, remiantis 3.3.9 punktu, kad armavimo brėžinys yra įmonės vidaus dokumentas ir į Darbo projektą neįeina.“

Ką reiškia Aplinkos ministerijos raštai, kurių nesiima aiškinti net patys jos specialistai?

Paskutinė, 4-oji, STR 1.05.06 redakcija su pakeistais reikalavimais surenkamo gelžbetonio brėžiniams Darbo projekto sudėtyje, išleista 2012 metais. Ši redakcija, lektoriaus žodžiais, „sujaukė visą supratimą dėl projekto sudėties ir sukėlė daug diskusijų internetinėje svetainėje „Konstruktorių forumas“. Diskusijas sukėlė formuluotė „3.3.8. naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų ir jų armavimo brėžiniai (M 1:10 – M1:100); 3.3.9. brėžiniai metalo, medžio ir kitų medžiagų konstrukcijoms pagaminti (M 1:10 – 1:100) (išskyrus detaliuosius gamyklinius brėžinius)“.

„Ką reiškia „naujų surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų“? Ar kiekvienam projektui suprojektuota kolona, sija ar perdengimo plokštė yra nauja konstrukcija, ar vis tik gamintojas, sertifikavęs savo gaminamas konstrukcijas, gali jas traktuoti kaip tipines, pritaikomas konkrečiam projektui? Kodėl gelžbetonio gaminiams reikia pateikti pilnos detalizacijos brėžinius, o iš metalo ir medžio konstrukcijų projektuotojų detaliųjų brėžinių nereikalaujama? O gal į 3.3.9 punkte paminėtas „kitas medžiagas“ patenka ir surenkamo gelžbetonio gaminiai? Tada kam reikalingas 3.3.8 punktas? – retoriškai klausė K. Valaitis. – Nežinau, ar čia metalo ir medžio konstrukcijų gamybai atstovaujantys lobistai pridėjo ranką, ar Aplinkos ministerijos konsultantai pabandė gudriai parengti reikalavimus. Mano nuomone, ši redakcija yra labiausiai nepavykusi.“

„Konstruktorių forumo“ dalyviai nusiuntė užklausimą Aplinkos ministerijai ir gavo atsakymą, kad Darbo projekte turi būti 3.3.8 punkte nurodyti brėžiniai. Aplinkos ministerijos atstovo atsakymą K. Valaitis vadina formaliu.

„Be to, tame pačiame rašte nurodyta, kad Aplinkos ministerija oficialiai neįgaliota aiškinti įstatymų, kitų teisės aktų ir ši konsultacija negali būti traktuojama, kaip Aplinkos ministerijos pozicija. Kaip suprasti tokį aiškinimą? Vadinasi, įstatymus Aplinkos ministerija išleidžia, parašu patvirtina Aplinkos ministras, tačiau, paprašyti paaiškinti neaiškias terminologijas, ministerijos atstovai „neria į krūmus“, – konferencijoje kalbėjo K. Valaitis, tarstelėdamas, kad tai dar ne istorijos pabaiga.

Besibaigiant kadencijai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, pripažino netekusiu galios STR 1.05.06 „Statinio projektavimas“. Vietoje jo patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 dienos. 

„Aplinkos ministerijos konsultantai gudrumu pranoko patys save, o ministrui, pasirodo, visai nesvarbu, ant kokio turinio raštų raityti parašą, – kalbėjo K. Valaitis. – Ką sako naujai iškeptas standartas apie surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius Darbo projekto sudėtyje: „3.4.9. užduotys gamykliniams brėžiniams rengti, surenkamų gelžbetoninių konstrukcijų armavimo brėžiniai įrodant, kad techniniame projekte numatyti gaminiai armuojami (M 1:5–M 1:20)“. Skamba kaip visiškas absurdas – įrodyti, kad gaminiai armuojami. Kodėl nereikia įrodyti, kad betono sudėtyje yra cemento, užpildų ar vandens? Kodėl vėl visas dėmesys akcentuojamas į surenkamo gelžbetonio konstrukcijas, o apie alternatyvias konstrukcijas eilinį kartą nutylima? Laikas mums, kaip gelžbetonio pramonės specialistams, įsitraukti į mums svarbių įstatymų (reglamentų) rengimą.“

Lektorius pakvietė konferencijoje dalyvaujančius gelžbetonio pramonės atstovus, konstruktorius, rengiančius surenkamo gelžbetonio gaminių brėžinius, įsitraukti į diskusiją ir siųsti savo nuomones dėl gelžbetonio gaminių brėžinių Darbo projekto sudėtyje Statybos industrijos asociacijai e. paštu sia@lsia.lt. Taip būtų formuluojama bendra nuostata, kurią sektoriaus atstovai įteiktų Aplinkos ministerijai.

Armatūrinio plieno kainas gali nulemti rinkos apsaugos priemonės baltarusiškiems armatūrinio plieno strypams

Arūnas Ševerenka, bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas, kalbėjo apie situaciją rinkoje ir tendencijas, kurios būdingos armatūriniam plienui.

„Norminiai dokumentai, reglamentuojantys techninius reikalavimus armatūriniam plienui, jau yra veikiantys ir gelžbetonio gamintojams puikiai žinomi, – daugumai gamintojų aktualesnė yra komercinė pusė, todėl pateiksiu savo per 10 metų sukauptos informacijos apie armatūrinio plieno kainų pokyčius 2006–2017 m. sausio mėn. laikotarpiu apibendrinimą, – kalbėjo A. Ševerenka. – Atlikus paprastą analizę galima teigti, kad minėtu laikotarpiu armatūrinio plieno kainos rinkoje yra svyravusios gana ženkliai – net iki 2,7 karto.“

Aukščiausia armatūrinio plieno kaina buvo 2008 m. rugpjūčio mėnesį – iki 800 eurų už toną. Žemiausia – 2009 m. spalio mėn., kai tona šio plieno kainavo tik 295 eurus. Vidutinė armatūrinio plieno kaina ilguoju laikotarpiu yra apie 462 eurai už toną.

„Žvelgiant į šiuos svyravimus apibendrintai ir bandant daryti išvadas apie galimus kainų svyravimus, matosi, kad armatūrinio plieno kaina rinkoje šiuo metu yra labai artima vidutinei daugiametei. Todėl atsakyti, į kurią pusę kaina pakryps per artimiausius metus, yra be galo sudėtinga, nes kainas rinkoje paveikti gali ne tik ekonominiai veiksniai pasaulyje, bet ir administraciniai“, – kalbėjo bendrovės „Serfas“ Armatūros tinklų skyriaus vadovas A. Ševerenka.

Europos komisijoje 2016 m. gruodžio 21 d. priimtas sprendimas dėl rinkos apsaugos priemonių taikymo Baltarusijos metalurgijos kombinato gaminamiems armatūrinio plieno strypams. Įvestas laikinas antidempingo muitas, galiojantis iki 2017 m. birželio 20 dienos. Vėliau, kaip sakė pranešėjas, bus sprendžiama dėl tolimesnių ribojimo priemonių taikymo. Taip pat arba panašiai gali būti pritaikomos rinkos apsaugos priemonės ir kitiems gamintojams iš trečiųjų šalių.

Kadangi mūsų regione pagrindiniai armatūrinio plieno tiekėjai yra gamintojai iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos, tokie veiksmai gali ženkliai pakoreguoti armatūrinio plieno kainas rinkoje, neatsižvelgiant į tendencijas kituose regionuose. Todėl, planuojant gamybos savikainą ilgesniam laikotarpiui, rekomenduotina įvertinti visą galimą riziką.

Taip pat skaitykite:

>>>„Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“. Apie akmens amžių, nuotakyną ir betono paviršių

>>>Konferencijoje apie betoną ir gelžbetonį – nuo kasdienių darbų iki neišvengiamų pokyčių

>>>Apie betono ir jo gaminių subtilybes, dokumentaciją ir naujoves – gamintojų organizuojamoje konferencijoje

Konferencijos „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (SIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, medžiagą rasite čia. Portale www.statybunaujienos.lt – netrukus daugiau informacijos iš konferencijos.

Alekso Jauniaus (VGTU) nuotr.
 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-04-13 11:22
Sekmadienį prasidėjo Klaipėdos jūrų uosto bangolaužių rekonstravimo darbai. Pirmiausiai bus rekonstruojamas pietinis bangolaužis, tad šiaurinis molas, esantis Melnragėje, šiemet liks atviras gyventojams.
nuotrauka
2021-04-13 11:02
Artimiausiu metu vidaus reikalų sistemos pareigūnams – ugniagesiams gelbėtojams, policininkams ir kitiems – bus pagerintos gydymo ir reabilitacijos sąlygos. Valstybės turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas, įgyvendinantis Vidaus reikalų ministerijos Reabilitacijos c...
nuotrauka
2021-04-12 17:25
Šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iškils didžiausia Baltijos šalyse infekcinių ligų ligoninė. Kauno klinikų užsakymu infekcinių ligų ligoninės projektą įgyvendins projektavimo paslaugų konkursą laimėjusi UAB „Maspro“. Pastato statybos darbų vertė gali siekti apie 2...
nuotrauka
2021-04-12 11:03
Būstą įsigyti siekiančių lietuvių pandemija negąsdina, o butų pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį ir vėl viršijo visus lūkesčius. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ skaičiuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį savo įgyvendintuose ir vystomuose projektuose pardavė 81 proc. daugiau...
nuotrauka
2021-04-12 10:41
Vilniaus Naujamiesčio rajone, buvusios „Spartos“ gamyklos teritorijoje statomas „Cyber City“ technologijų miestelis išsiskirs ne tik savo pobūdžiu, apimtimi ir architektūra, bet ir moderniais fasado sprendimais. Statant 35 tūkst. kv. m ploto kompleksą technologijų bendruomenei bus naudojami naujos k...
nuotrauka
2021-04-07 12:20
Centrinio Vilniaus verslo kvartalo, įsikūrusio Konstitucijos pr. ir jo prieigose, ribos toliau plečiamos į rytinę prospekto pusę, formuojant urbanistinę kalvą Kalvarijų gatvės link. Šioje prestižinėje verslo zonoje įsikūrusiuose moderniuose verslo centruose vakansija siekia tik 5,1 proc., o senesni ...
nuotrauka
2021-04-02 07:37
Individualaus namo statyba neretai siejama su ilgai trunkančiais procesais, varginančiomis statybininkų, sunkiasvorės technikos ar medžiagų paieškomis. Šie ir kiti papildomi rūpesčiai ne vieną atbaido nuo svajonės pasistatyti trokštamus namus. Vis dėlto statybos gali būti ne tik kokybiškos, bet ir g...
nuotrauka
2021-03-31 14:05
Visorių informacinių technologijų parke pradedamos naujo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) centro statybos. Pirmąjį iš trijų numatomų centrų už 8,5 mln. Eur statys „Naresta“.
nuotrauka
2021-03-31 09:12
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Bolds Property Partners“ pradeda 4300 kv. m naujo verslo parko statybas sostinės Ukmergės ir Mykolo Lietuvio gatvių sankryžoje prie sankirtos su Vakariniu aplinkkeliu – Vilniaus miesto savivaldybė projektui suteikė statybos leidimą.
nuotrauka
2021-03-30 11:34
Viena didžiausių JAV medicinos technologijų bendrovė „Dexcom“ išsinuomojo biurą verslo kvartale „Business Stadium“. Sostinėje, Rinktinės gatvėje statomame verslo centre bendrovė nuomosis daugiau nei trečdalį pastato – 6 tūkst. kv. m ploto.
nuotrauka
2021-03-29 11:56
Į naują plėtros etapą įžengusi SBA keičia savo ir grupės įmonių pavadinimus, atnaujina prekės ženklus, misiją bei vizualinį identitetą. Pokyčiais, kurie daromi konsultuojantis su pasaulinių prekių ženklų kūrėjais, toliau stiprinamas grupės vertybinis integralumas, ryškinama kryptis į globalias rinka...
nuotrauka
2021-03-29 11:14
Tarptautinį prekybos centro „Europa“ architektų konkursą, skirtą atrinkti partnerius rekonstrukcijai, laimėjo Suomijos architektūros ir interjero studija „Bolder Development Oy“. Pagrindinė architektų ir interjero dizainerių užduotis – funkcionalus išplanavimas, naujos, kasdieniams poreikiams pritai...
nuotrauka
2021-03-29 08:37
Fondų valdymo įmonės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas nekilnojamojo turto fondas UAB „Eika Real Estate Fund“ (EREF) užbaigė sandorį su „Moller Real Estate Baltic AS“, pagal kurį įsigijo „Audi“ ir „Volkswagen“ atstovybių pastatus Vilniuje.
nuotrauka
2021-03-26 10:32
Kauno IX forto memorialiniame komplekse veikiančiame istorijos muziejuje laukiama reikšmingų pokyčių.
nuotrauka
2021-03-24 16:12
Rinkoje jau yra nemažai efektyvių hidroizoliavimo sprendimų. Todėl pranašumą suteikia nebe vien efektyvi, bet ir paprastai naudojama, greitai veikianti, pageidautina ir taupios išeigos medžiaga. Visos šios savybės būdingos naujos kartos SCHOMBURG GmbH hidroizoliavimo priemonei AQUAFIN-RB400.
nuotrauka
2021-03-24 13:27
Važiuojant pro Elektrėnus jau galima pastebėti, kad pastarosiomis dienomis ėmė trumpėti vienas iš dviejų nebenaudojamų Lietuvos elektrinės kaminų. Šių 250 ir 150 m aukščio kaminų ardymo projektas yra išskirtinis regione, kadangi tokio aukščio konstrukcijų demontavimas nei Lietuvoje, nei Baltijos šal...
nuotrauka
2021-03-23 11:09
VĮ Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti rangos sutartį dėl naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad pandemijos sukelti finansiniai iššūkiai aviacijos sektoriui apsunkino projekto finansavimo paieškas ir neleido ...
nuotrauka
2021-03-22 16:18
Gavusi lėšų iš struktūrinių fondų, Varėnos rajono savivaldybės administracija ketina įgyvendinti avarinės būklės pastato – Merkinėje (Varėnos rajone) stovinčio vadinamojo Vazos namo – tvarkybos, kapitalinio remonto ir pritaikymo Merkinės krašto muziejaus kultūrinėms veikloms projektą.
nuotrauka
2021-03-18 14:53
Vilniuje, T. Ševčenkos g. 13 įkasta kapsulė, kuri žymi naujojo LR Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) biuro pastato rekonstrukciją. 1972 m. statytas pastatas bus iš esmės atnaujintas, paverčiant jį šiuolaikiniu biuru ir pritaikant prie specifinių VAT darbuotojų poreikių.
nuotrauka
2021-03-18 07:18
Šiuo metu Lietuvoje yra eksploatuojama maždaug 4000 tiltų ir viadukų, kurių bendras ilgis siekia apie 93 km. Didžioji dauguma jų jungia automobilinius kelius ir tik maždaug 14% tiltų yra pastatytų geležinkelio transportui. Gelžbetonio tiltai sudaro maždaug 95% visų Lietuvos tiltų.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos