2019 gegužės 19 d. sekmadienis, 15:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Beveik 80 proc. Lietuvos įmonių nesiruošia ketvirtajai pramonės revoliucijai

2017-11-10 11:10
76 proc. smulkių ar vidutinių Lietuvos įmonių pripažįsta, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai nesiruošia. 55 proc. įmonių vadovų net negali pasakyti, ką „Industry 4.0“ reiškia, - skelbia „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas.
nuotrauka
Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas. Kauno technologijos universiteto nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

„Industry 4.0“ – tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius“, – sako Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas, kalbantis apie būtinybę pasiruošti naujiems iššūkiams ir turėti kryptį.

Dalyvaudamas MITAP II projekte P. Kozlovas buvo atrinktas stažuotei Štutgarte, Vokietijoje – „Fraunhofer IAO“ institute. Po šešias savaites trukusios stažuotės P. Kozlovas pasidalijo įspūdžiais ir institute, dirbančio išskirtinai tik su „Industry 4.0“ priskiriamais projektais, įgytomis žiniomis.

– Kaip kilo mintis atlikti stažuotę būtent Vokietijoje, „Fraunhofer IAO“ istitute?

– Viskas prasidėjo dar 2016 metais, kai reiškinys „Industry 4.0“ įgavo pagreitį Lietuvoje. Vis daugiau įmonių ėmė teirautis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, klausdami, kas tai, iš kur tai atsirado ir ką tai reiškia jų verslui. Susidomėjimą didino ir aukščiausių valstybės tarnautojų rodomas dėmesys ir didžiosiose šalies žiniasklaidos priemonėse platinami straipsniai. Visi ženklai rodė, kad tai tik laiko klausimas, kada kalbos ims virsti į veiksmus. Dėl šios priežasties dar šių metų pradžioje pradėjau dairytis galimybių pasisemti patirties iš labiau šioje srityje patyrusių specialistų.

Niekam ne paslaptis, kad Vokietija yra ypatingai stipri gamybos procesų organizavimo srityje ir būtent šioje šalyje dar 2011 m. atsirado dabar jau madingu tampantis terminas „Industry 4.0“. Vienas iš šios iniciatyvos autorių yra „Fraunhofer“ institutų tinklas. Tuo tarpu „Fraunhofer IAO“ – dalis iš beveik 70 institutų tinklo Vokietijoje. IAO yra sutrumpinimas „Institut für Arbeitswirtschaft und Organisation“ (liet. Gamybos inžinerijos institutas).

Tinkle dirba daugiau nei 23 tūkst. tyrėjų. „Fraunhofer“ turi atstovybes penkiuose žemynuose ir daugiau nei 15-oje šalių. Šis tinklas laikomas pagrindiniu inovacijų generatoriumi Vokietijos pramonei, taip pat turi nemenką politinę įtaką formuojant inovacijų strategijas šalyje. Instituto vystomi projektai išskirtinai susiję tik su „Industry 4.0“. Visa tai lėmė, kad ši vieta idealiai atitiko mano lūkesčius.

– Koks buvo stažuotės tikslas?

– Mano nuomone, geras savo srities specialistas turi puikiai išmanyti ne tik savo tiesioginį darbą, tačiau ir turėti platų matymą visoje srityje. Pagrindiniai stažuotės tikslai buvo du. Pirmasis tikslas buvo rasti būdus ir metodus, galinčius padėti efektyviau vykdyti savo tiesiogini darbą dirbant su „Industry 4.0“ projektais. Antrasis – susipažinti su naujausiomis šios srities tendencijomis, užmegzti vertingų kontaktų ir susidaryti tikslesnį šios veiklos scenarijų artimiausiems 3-4 metams Lietuvoje. Manau, kad abu tikslus pavyko sėkmingai įgyvendinti.

– Kokias veiklas vykdėte „Fraunhofer IAO“?

– Vykdytas stažuotės veiklas galėčiau padalinti į dvi grupes. Viena iš jų – tai iš anksto suplanuotos veiklos. Antroji – veiklos ir užduotys, kurios buvo duotos kolegų jau atvykus į „Fraunhofer“. Iš suplanuotų veiklų pavyko įgyvendinti praktiškai viską. Pradedant „Fraunhofer“ struktūros, intelektinės nuosavybės ir MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra) kainodaros analize, baigiant įsitraukimu į vykdomus „Industry 4.0“ projektus, kurių metu turėjau galimybę prisijungti prie komandos ir kartu ieškoti sprendimų, testuoti technologijas, rengti siūlymus ir juos pristatyti verslo atstovams.

Neišdildomą įspūdį paliko prieš porą metų įgyvendintas projektas „Arena2036“. Ši, 4000 kv. m. ploto erdvė, iš esmės yra pilnai įrengtas, naujausiomis technologijomis aprūpintas fabrikas, atitinkantis visus „Industry 4.0“ apibrėžimus. Čia yra vykdomi mokslo projektai, tobulinami esami sprendimai ir svarbiausia – ši erdvė yra puiki platforma supažindinti verslą ir praktiškai parodyti, kaip atrodo ketvirtoji pramonės revoliucija.

Įgyvendinti suplanuotas veiklas, be abejo, padėjo kolegos, nors jiems tai buvo papildomos laiko sąnaudos. Siekiant išlaikyti balansą, abipusiu sutarimu buvo nutarta, kad padėsiu jiems renkant ir ruošiant informaciją. Viena iš tokių užduočių buvo išspręsti problemą, kai įmonė, turėdama, pavyzdžiui, 20 skirtingų technologinių sprendimų, galėtų pasirinkti tris, kuriuos norėtų toliau vystyti. 

Ši problema atsiranda tada, kai sprendimą turi priimti ne vienas, bet 10 įmonės valdybos narių, o šioje stadijoje technologijų kaina dar nėra tiksliai žinoma. Atlikus mokslinės literatūros analizę, parengiau sprendimų priėmimo (angl. Multiple Criteria Decision Making) principais parengtą technologijos vertinimo modelį, kuris remiasi kokybiniais kriterijais. Neabejoju, kad šį modelį pritaikysiu ir savo veikloje Lietuvoje.

– Kokius pastebėjimus ir idėjas parsivežate į Lietuvą?

– Privalome mokintis bendradarbiavimo tarp skirtingo profilio organizacijų. Čia atradau idėją, kurią tikiuosi patikrinti Lietuvoje, t. y., stiprinti bendradarbiavimą ne tik su potencialiais klientais, siekiančiais įsidiegti sumanius sprendimus gamyboje, bet ir su šiems sprendimams reikalingų komponuojančių dalių gamintojais. Pastariesiems tai gali būti taip pat puiki patirtis tobulinant savo produktus, sprendžiant realias problemas ir tuo pačiu atrandant dar vieną pardavimų kanalą, o projektas tokiu būdu pritrauktų papildomų specifinių kompetencijų.

„Industry 4.0“ tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir jų diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius, performuoja fundamentalias vertės dedamąsias. Šiandien stebime, kaip pelno siekis keičiasi į prasmės paieškas, kaip hierarchinis valdymas reorganizuojamas į komandinį darbą, kaip planavimas ir biudžetavimas virsta eksperimentavimu. Matant šiuos procesus natūraliai kyla poreikis tirti ir valdyti pokyčius, pasitelkiant verslo vadybos, ekonomikos ir socialinių mokslų tyrėjus. Todėl dar vienas tikslas yra užtikrinti pilnavertį tokių ekspertų įsitraukimą.

Taip pat paskutinius metus stengiausi pakankamai aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, skaičiau pranešimus konferencijose, pristatinėjau MTEP veiklų užkulisius studentams, kviečiau juos atlikti praktiką. „Fraunhofer IAO“ įgyta patirtis validavo šią mano veiklos kryptį ir paskatino grįžus ją dar labiau stiprinti. Dalintis patirtimi, sudominti ir pritraukti jaunų specialistų yra čia dirbančių profesionalų veiklos dalis ir tam tikras „Fraunhofer“ sėkmės garantas.

– Galima išgirsti visokių nuomonių dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Vieni sako, kad procesai stringa, kiti, kad situacija gerėja. Kaip manote jūs?

– Niekada nebuvau tas, kuris sako, kad viskas idealu, tačiau nepriskirčiau savęs ir pesimistams, antraip turbūt nedirbčiau šioje srityje. Jeigu vertintume tik kiekybinius rodiklius, inovacijų švieslentėje Lietuva gerina savo pozicijas. Proveržiu to pavadinti dar negalima, bet vykstantys procesai teikia vilties.

Dauguma didesnių lietuviškų kompanijų turi arba galvoja apie inovacijų skyriaus steigimą. Daugėja įmonių turinčių didelių ambicijų, ieškančių iššūkių ir nebijančių eksperimentuoti bei klysti. Pasitempti lietuviškas įmonės verčia ir augančios užsienio investicijos. Siekiant išlaikyti specialistus, būtina kurti didesnę pridėtinę vertę, inovuoti. Taip pat galima stebėti augantį skaičių su inovacijomis susijusių renginių ir didėjantį visuomenės susidomėjimą naujais technologiniais sprendimais. Lietuvoje šiuo metu yra ypatingai palankios sąlygos vykdyti MTEP veiklas. Šios veiklos skatinamos pelno mokesčio lengvatomis, pagreitinta MTEP naudojamo ilgalaikio turto amortizaciją, suteikia galimybę vykdyti bendrus MTEP projektus, aplikuojant į įvairias MTEP priemones, gaunant dalinį finansavimą ir t.t. Lietuva pasižymi ir pakankamai aukštu jaunų specialistų kompiuteriniu raštingumu, taip pat geromis užsienio kalbų žiniomis.

Brianas Tracy yra pasakęs, kad be tikslo mes negalėtume valdyti pokyčių ir juos pakreipti mums tinkama kryptimi. Vertinant šiandieninę situaciją galima apibendrinti, kad tikėtis greito proveržio MTEP veiklose būtų naivu, tačiau visi dideli darbai prasideda nuo mažų. Svarbiausia, kad turime kryptį.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2019-05-15 16:08
Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti lietuvių pagaminta viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų SYLOS. Unikalios lazerinės sistemos perėmimo naudoti ceremonijoje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda sako, kad tai – didžiulis pasiekimas ne tik Lietuvai, b...
nuotrauka
2019-05-09 15:41
Lazerių pramonė – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuria Lietuva gali didžiuotis ir pasigirti esanti tarp tvirtų lyderių. Vis tik šios pramonės atstovai sunerimę – lazerių pramonė, kaip ir nemaža dalis kitų inžinerinės pramonės įmonių, negali tinkamai plėstis, nes kenčia dėl specialistų trūkum...
nuotrauka
2019-04-02 11:07
Ieškodami būdų, kaip užtikrinti aukščiausio lygio studijas, atitinkančias verslo poreikius, bei prisidėti prie regiono patrauklumo didinimo, Šiaulių ir Daugpilio universitetai ėmėsi pokyčių. Siekiant rengti aukšto lygio specialistus, inžinierius, dirbsiančius pramonės įmonėse, jau padaryta nemažai. ...
nuotrauka
2019-03-25 10:12
Klientų rizika ir jos vertinimas yra neatsiejama verslo kasdienybės dalis. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas (SVV) lengvai prieinamų galimybių valdyti su klientų reputacija, mokumu, mokesčių vengimu susijusių rizikų, deja, neturi, kadangi individualūs sprendimai yra brangūs.
nuotrauka
2019-03-21 09:07
Ketvirtoji pramonės revoliucija lemia sparčius pokyčius kasdienėje įmonių veikloje. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje surengti daugiausia gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“. Pažangiausias įmones rinkusi komisija bei visuomenė įvertino ne ...
nuotrauka
2019-03-07 12:10
Nors inžinerinės pramonės specialistai vidutiniškai uždirba beveik 50% daugiau už šalies vidurkį, tik penktadalis baigusių šias studijas įsidarbina pagal specialybę. Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ kartu su Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centru (MOS...
nuotrauka
2019-03-01 09:37
Susisiekimo ministerijos pavaldžios įmonės ir įstaigos skaičiuoja investicijų į pažangius sprendimus grąžą ir yra pasirengusios dar aktyviau investuoti į inovacijas. Taip planuojama didinti susisiekimo sektoriaus konkurencinį pranašumą ir siekti lyderystės regione. 2019 metais susisiekimo sektoriaus...
nuotrauka
2019-02-18 11:44
Specialistų teigimu, Lietuva jau tapo šalimi, kurioje inžinerinės pramonės rinkai drąsiai siūlomos kaimyninių šalių gamybininkams dar neprieinamos naujovės. Žymiausi šalies inovatoriai taip pat gali pasigirti išrastomis technologijomis įvairiausiose srityje – nuo medicinos iki transporto.
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2019-02-08 13:43
Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės orga...
nuotrauka
2019-02-07 14:45
Šveicarų automatizavimo sprendimų bendrovės „Mikron Group“ padalinys „Mikron Automation“ paskelbė atidarantis gamybos įmonę Kauno rajone. Pagrindinė šios įmonės veiklos kryptis bus pramonės automatizavimo modulių gamyba, kurie daugiausiai skirti automobilių pramonei. Per kelis ateinančius metus „Mik...
nuotrauka
2019-01-18 15:00
Robotas gali parduoti nuo 4 iki 10 kartų daugiau prekių nei įprasti pardavimų aparatai, o žmonės robotui paaukoja lėšų labdarai keliskart daugiau pinigų nei kitiems žmonėms. Taip tvirtina SEB Inovacijų centre Vilniuje įsikūręs robotikos startuolis „MIO Robots“, kurio kuriamais ir nuomojamais robotai...
nuotrauka
2018-12-10 07:20
Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius" pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai. Joje gausiai dalyvavo verslo ir moksl...
nuotrauka
2018-12-06 11:00
Robotų darbas šiuo metu – nebe mokslinė fantastika, o neišvengiamas pasirinkimas įmonėms, susiduriančioms su darbuotojų trūkumu. Filipas Ružanskis, Lietuvoje besilankantis vieno didžiausių pasaulyje krautuvų gamintojo „Linde“ robotikos padalinio vadovas Rytų ir Pietryčių Europai teigia, kad logistik...
nuotrauka
2018-12-04 14:31
Pramonės įmonių veiklos rezultatai turi lemiamos įtakos Panevėžio regiono progresui ir gyventojų gerovei. Inovatyvios ir progresyvios pramonės kūrimas galėtų būti atsakas į ekonominius ir demografinius iššūkius, su kuriais susiduria Panevėžys ir kiti apskrities miestai. Bet ar regionas pasiruošęs to...
nuotrauka
2018-10-23 11:50
Apie gamyklos statybų pradžią Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų turinti, 35 šalyse ir 125 vietose veikianti „HELLA“ paskelbė prieš metus. Šį rudenį „HELLA“ gamykla Kaune oficialiai pradėjo veiklą, o „HELLA Lithuania“ komandą jau sudaro daugiau nei 70 žmonių i...
nuotrauka
2018-09-17 10:42
Pramonės produkcija siekia net 80 proc. Lietuvos ir Europos Sąjungos eksporto, panašų procentą sudaro ir pramonės įmonių investicijos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP). Todėl nenuostabu, kad mažėjantis ES šalių indėlis į pramonės įmonių sukuriamą pridėtinę vertę pasaulyje verčia ...
nuotrauka
2018-09-07 14:00
Su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Statybos fakultetą sieja seni ir glaudūs ryšiai. Beveik nuo pat LSA įkūrimo VGTU Statybos fakultetas yra šios Asociacijos nariu, prezidiumo, o vėliau – ir tarybos nariu. Prasmingas bendradarbiavimas prasidėjo tuometinių LSA prezidento A. Šeštakausko ir Staty...
nuotrauka
2018-09-05 11:35
Per ateinančius metus bendrovė „Vilniaus vandenys“ planuoja pakeisti nuotekų linijos atkarpą Vilniuje, Žvėryno rajone. Projektui numatyta skirti 1,95 mln. EUR bendrovės lėšų.
nuotrauka
2018-09-05 10:52
Darbą pradėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) naujoji rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos komanda – Mokslo ir inovacijų bei Studijų prorektoriai. Juos, rektoriaus teikimu, paskyrė Universiteto taryba.

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė

nuotrauka

GEALAN siūlo sprendimus, kurie keičia nusistovėjusį požiūrį

Langas yra viena esminių pastato dalių ir labai svarbi žmogaus gyvenimo bei darbo dalis. Langas – tai ne tik gera garso ir šilumos izoliacija, bet ir šviesa, atsiveriantis vaizdas, o visa ta...
nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...