2018 spalio 20 d. šeštadienis, 21:57
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Beveik 80 proc. Lietuvos įmonių nesiruošia ketvirtajai pramonės revoliucijai

2017-11-10 11:10
76 proc. smulkių ar vidutinių Lietuvos įmonių pripažįsta, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai nesiruošia. 55 proc. įmonių vadovų net negali pasakyti, ką „Industry 4.0“ reiškia, - skelbia „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas.
nuotrauka
Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas. Kauno technologijos universiteto nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,

„Industry 4.0“ – tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius“, – sako Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) Technologijų perdavimo projektų vadovas Paulius Kozlovas, kalbantis apie būtinybę pasiruošti naujiems iššūkiams ir turėti kryptį.

Dalyvaudamas MITAP II projekte P. Kozlovas buvo atrinktas stažuotei Štutgarte, Vokietijoje – „Fraunhofer IAO“ institute. Po šešias savaites trukusios stažuotės P. Kozlovas pasidalijo įspūdžiais ir institute, dirbančio išskirtinai tik su „Industry 4.0“ priskiriamais projektais, įgytomis žiniomis.

– Kaip kilo mintis atlikti stažuotę būtent Vokietijoje, „Fraunhofer IAO“ istitute?

– Viskas prasidėjo dar 2016 metais, kai reiškinys „Industry 4.0“ įgavo pagreitį Lietuvoje. Vis daugiau įmonių ėmė teirautis apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, klausdami, kas tai, iš kur tai atsirado ir ką tai reiškia jų verslui. Susidomėjimą didino ir aukščiausių valstybės tarnautojų rodomas dėmesys ir didžiosiose šalies žiniasklaidos priemonėse platinami straipsniai. Visi ženklai rodė, kad tai tik laiko klausimas, kada kalbos ims virsti į veiksmus. Dėl šios priežasties dar šių metų pradžioje pradėjau dairytis galimybių pasisemti patirties iš labiau šioje srityje patyrusių specialistų.

Niekam ne paslaptis, kad Vokietija yra ypatingai stipri gamybos procesų organizavimo srityje ir būtent šioje šalyje dar 2011 m. atsirado dabar jau madingu tampantis terminas „Industry 4.0“. Vienas iš šios iniciatyvos autorių yra „Fraunhofer“ institutų tinklas. Tuo tarpu „Fraunhofer IAO“ – dalis iš beveik 70 institutų tinklo Vokietijoje. IAO yra sutrumpinimas „Institut für Arbeitswirtschaft und Organisation“ (liet. Gamybos inžinerijos institutas).

Tinkle dirba daugiau nei 23 tūkst. tyrėjų. „Fraunhofer“ turi atstovybes penkiuose žemynuose ir daugiau nei 15-oje šalių. Šis tinklas laikomas pagrindiniu inovacijų generatoriumi Vokietijos pramonei, taip pat turi nemenką politinę įtaką formuojant inovacijų strategijas šalyje. Instituto vystomi projektai išskirtinai susiję tik su „Industry 4.0“. Visa tai lėmė, kad ši vieta idealiai atitiko mano lūkesčius.

– Koks buvo stažuotės tikslas?

– Mano nuomone, geras savo srities specialistas turi puikiai išmanyti ne tik savo tiesioginį darbą, tačiau ir turėti platų matymą visoje srityje. Pagrindiniai stažuotės tikslai buvo du. Pirmasis tikslas buvo rasti būdus ir metodus, galinčius padėti efektyviau vykdyti savo tiesiogini darbą dirbant su „Industry 4.0“ projektais. Antrasis – susipažinti su naujausiomis šios srities tendencijomis, užmegzti vertingų kontaktų ir susidaryti tikslesnį šios veiklos scenarijų artimiausiems 3-4 metams Lietuvoje. Manau, kad abu tikslus pavyko sėkmingai įgyvendinti.

– Kokias veiklas vykdėte „Fraunhofer IAO“?

– Vykdytas stažuotės veiklas galėčiau padalinti į dvi grupes. Viena iš jų – tai iš anksto suplanuotos veiklos. Antroji – veiklos ir užduotys, kurios buvo duotos kolegų jau atvykus į „Fraunhofer“. Iš suplanuotų veiklų pavyko įgyvendinti praktiškai viską. Pradedant „Fraunhofer“ struktūros, intelektinės nuosavybės ir MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtra) kainodaros analize, baigiant įsitraukimu į vykdomus „Industry 4.0“ projektus, kurių metu turėjau galimybę prisijungti prie komandos ir kartu ieškoti sprendimų, testuoti technologijas, rengti siūlymus ir juos pristatyti verslo atstovams.

Neišdildomą įspūdį paliko prieš porą metų įgyvendintas projektas „Arena2036“. Ši, 4000 kv. m. ploto erdvė, iš esmės yra pilnai įrengtas, naujausiomis technologijomis aprūpintas fabrikas, atitinkantis visus „Industry 4.0“ apibrėžimus. Čia yra vykdomi mokslo projektai, tobulinami esami sprendimai ir svarbiausia – ši erdvė yra puiki platforma supažindinti verslą ir praktiškai parodyti, kaip atrodo ketvirtoji pramonės revoliucija.

Įgyvendinti suplanuotas veiklas, be abejo, padėjo kolegos, nors jiems tai buvo papildomos laiko sąnaudos. Siekiant išlaikyti balansą, abipusiu sutarimu buvo nutarta, kad padėsiu jiems renkant ir ruošiant informaciją. Viena iš tokių užduočių buvo išspręsti problemą, kai įmonė, turėdama, pavyzdžiui, 20 skirtingų technologinių sprendimų, galėtų pasirinkti tris, kuriuos norėtų toliau vystyti. 

Ši problema atsiranda tada, kai sprendimą turi priimti ne vienas, bet 10 įmonės valdybos narių, o šioje stadijoje technologijų kaina dar nėra tiksliai žinoma. Atlikus mokslinės literatūros analizę, parengiau sprendimų priėmimo (angl. Multiple Criteria Decision Making) principais parengtą technologijos vertinimo modelį, kuris remiasi kokybiniais kriterijais. Neabejoju, kad šį modelį pritaikysiu ir savo veikloje Lietuvoje.

– Kokius pastebėjimus ir idėjas parsivežate į Lietuvą?

– Privalome mokintis bendradarbiavimo tarp skirtingo profilio organizacijų. Čia atradau idėją, kurią tikiuosi patikrinti Lietuvoje, t. y., stiprinti bendradarbiavimą ne tik su potencialiais klientais, siekiančiais įsidiegti sumanius sprendimus gamyboje, bet ir su šiems sprendimams reikalingų komponuojančių dalių gamintojais. Pastariesiems tai gali būti taip pat puiki patirtis tobulinant savo produktus, sprendžiant realias problemas ir tuo pačiu atrandant dar vieną pardavimų kanalą, o projektas tokiu būdu pritrauktų papildomų specifinių kompetencijų.

„Industry 4.0“ tai ne tik sumanių technologinių sprendimų kūrimas ir jų diegimas. Ketvirtoji pramonės revoliucija iš esmės keičia nusistovėjusius verslo modelius, performuoja fundamentalias vertės dedamąsias. Šiandien stebime, kaip pelno siekis keičiasi į prasmės paieškas, kaip hierarchinis valdymas reorganizuojamas į komandinį darbą, kaip planavimas ir biudžetavimas virsta eksperimentavimu. Matant šiuos procesus natūraliai kyla poreikis tirti ir valdyti pokyčius, pasitelkiant verslo vadybos, ekonomikos ir socialinių mokslų tyrėjus. Todėl dar vienas tikslas yra užtikrinti pilnavertį tokių ekspertų įsitraukimą.

Taip pat paskutinius metus stengiausi pakankamai aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, skaičiau pranešimus konferencijose, pristatinėjau MTEP veiklų užkulisius studentams, kviečiau juos atlikti praktiką. „Fraunhofer IAO“ įgyta patirtis validavo šią mano veiklos kryptį ir paskatino grįžus ją dar labiau stiprinti. Dalintis patirtimi, sudominti ir pritraukti jaunų specialistų yra čia dirbančių profesionalų veiklos dalis ir tam tikras „Fraunhofer“ sėkmės garantas.

– Galima išgirsti visokių nuomonių dėl mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Vieni sako, kad procesai stringa, kiti, kad situacija gerėja. Kaip manote jūs?

– Niekada nebuvau tas, kuris sako, kad viskas idealu, tačiau nepriskirčiau savęs ir pesimistams, antraip turbūt nedirbčiau šioje srityje. Jeigu vertintume tik kiekybinius rodiklius, inovacijų švieslentėje Lietuva gerina savo pozicijas. Proveržiu to pavadinti dar negalima, bet vykstantys procesai teikia vilties.

Dauguma didesnių lietuviškų kompanijų turi arba galvoja apie inovacijų skyriaus steigimą. Daugėja įmonių turinčių didelių ambicijų, ieškančių iššūkių ir nebijančių eksperimentuoti bei klysti. Pasitempti lietuviškas įmonės verčia ir augančios užsienio investicijos. Siekiant išlaikyti specialistus, būtina kurti didesnę pridėtinę vertę, inovuoti. Taip pat galima stebėti augantį skaičių su inovacijomis susijusių renginių ir didėjantį visuomenės susidomėjimą naujais technologiniais sprendimais. Lietuvoje šiuo metu yra ypatingai palankios sąlygos vykdyti MTEP veiklas. Šios veiklos skatinamos pelno mokesčio lengvatomis, pagreitinta MTEP naudojamo ilgalaikio turto amortizaciją, suteikia galimybę vykdyti bendrus MTEP projektus, aplikuojant į įvairias MTEP priemones, gaunant dalinį finansavimą ir t.t. Lietuva pasižymi ir pakankamai aukštu jaunų specialistų kompiuteriniu raštingumu, taip pat geromis užsienio kalbų žiniomis.

Brianas Tracy yra pasakęs, kad be tikslo mes negalėtume valdyti pokyčių ir juos pakreipti mums tinkama kryptimi. Vertinant šiandieninę situaciją galima apibendrinti, kad tikėtis greito proveržio MTEP veiklose būtų naivu, tačiau visi dideli darbai prasideda nuo mažų. Svarbiausia, kad turime kryptį.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Inžinerinė pramonė

nuotrauka
2018-09-17 10:42
Pramonės produkcija siekia net 80 proc. Lietuvos ir Europos Sąjungos eksporto, panašų procentą sudaro ir pramonės įmonių investicijos į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą (MTEP). Todėl nenuostabu, kad mažėjantis ES šalių indėlis į pramonės įmonių sukuriamą pridėtinę vertę pasaulyje verčia ...
nuotrauka
2018-09-07 14:00
Su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Statybos fakultetą sieja seni ir glaudūs ryšiai. Beveik nuo pat LSA įkūrimo VGTU Statybos fakultetas yra šios Asociacijos nariu, prezidiumo, o vėliau – ir tarybos nariu. Prasmingas bendradarbiavimas prasidėjo tuometinių LSA prezidento A. Šeštakausko ir Staty...
nuotrauka
2018-09-05 11:35
Per ateinančius metus bendrovė „Vilniaus vandenys“ planuoja pakeisti nuotekų linijos atkarpą Vilniuje, Žvėryno rajone. Projektui numatyta skirti 1,95 mln. EUR bendrovės lėšų.
nuotrauka
2018-09-05 10:52
Darbą pradėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) naujoji rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos komanda – Mokslo ir inovacijų bei Studijų prorektoriai. Juos, rektoriaus teikimu, paskyrė Universiteto taryba.
nuotrauka
2018-07-30 08:10
Fantazija ir žinios, kūryba bei azartas – inžinerijos varomoji jėga, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Ričardas Leščinskas, vadovaujantis VGTU „LinkMenų fabriko“ elektronikos cechui ir įgyvendinantis unikaliausias idėjas. Taigi, kuo žavi inžinerija?
nuotrauka
2018-07-20 10:23
Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimu ar inžineriniais darbais uostuose, vėjo elektrinių parkuose. Nuolat sulaukiama paklausimų dėl įvairių tyrimų B...
nuotrauka
2018-07-10 14:16
„Be žmogaus technika nieko verta, nes protingai dirba ne įrenginiai, o juos sukūrę žmonės“, – įsitikinęs dr. Vytautas Jokužis ir tvirtinantis, kad dirbant su aukštosiomis technologijomis, svarbiausias elementas yra žmogus ir jo kūrybiškumas.
nuotrauka
2018-06-15 13:00
Inovacijos – brangus ir rizikingas procesas, ypač startuoliams, tačiau valstybės parama leidžia drąsiau eksperimentuoti, paspartinti idėjų įgyvendinimą ir produktų pateikimą rinkai. Apie tai kalbėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistai, dirbę B2B konsultacijų zonoje praėju...
nuotrauka
2018-05-07 06:21
Lietuvos pramonės įmonės galės pasinaudoti 40,5 mln. eurų finansavimu technologiniam auditui atlikti ir gamybos įrangai su integruotomis skaitmeninimo technologijomis diegti. Ūkio ministerija jau paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmenin...
nuotrauka
2018-05-03 11:30
Šiandien pastebėti ribą tarp mokslinės fantastikos ir realybės tampa vis sunkiau – laboratorijose jau kuriamos technologijos, ateityje padėsiančios akliesiems praregėti, o robotizuoti protezai praktiškai panaikina bet kokį neįgalumą. Ateitis gimsta mokslo laboratorijose, tačiau nuo galutinių vartoto...
nuotrauka
2018-05-02 13:50
Antrus metus iš eilės rengiama programa „Ateities inžinieriai“ iki mokyklinių atostogų žada pritraukti daugiau nei 1500 šalies moksleivių. Organizatoriai siūlo mokiniams apsilankyti pažangiose įmonėse ir švietimo įstaigose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jauniesiems programos dalyviams bus pristatyto...
nuotrauka
2018-04-13 07:09
Šalies inžinerinės pramonės įmones vienijančios asociacijos LINPRA prezidentu dvejų metų kadencijai išrinktas Tomas Jaskelevičius. LINPRA vadovas sako sieksiantis, kad asociacija ne tik prisidėtų prie verslo aplinkos gerinimo bei eksporto skatinimo, bet ir padėtų inžinerinės pramonės įmonėms kurti a...
nuotrauka
2018-03-21 10:44
Sukurta nauja prisitaikanti evakuacinė sistema, realiu laiku reaguojanti į pavojų. Ši sistema identifikuoja gaisro ar kito pavojaus vietą pastate ir nukreipia žmones saugiausio išėjimo link. Inovaciją Frankfurte vykstančioje parodoje „Light and Building" pristatė energijos valdymo kompanija „Eaton".
nuotrauka
2018-03-02 10:30
Pastaruoju metu pasaulio mastu vis aktyviau pradedama kalbėti apie prasidėjusią ketvirtąją pramonės revoliuciją bei tai, kaip robotizacijos procesai paveiks valstybių mokestines sistemas. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė neabej...
nuotrauka
2018-01-31 16:38
Panevėžyje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl robotikos vystymo.
nuotrauka
2017-11-29 08:41
Technologijos keičia pasaulį – keičia ir verslą. Per artimiausią dešimtmetį kai kurie verslai privalės transformuotis, jei norės išlikti, o kai kurie tiesiog išnyks. Keisis arba išryškės nauji įpročiai ir įgūdžiai, reikalingi sėkmingai plėtoti verslą.
nuotrauka
2017-11-27 08:00
Savaeigės transporto priemonės ir pažangioji robotika, 3D spausdintuvai ir besikeičiantys produktai, gebantys reaguoti į aplinkos pokyčius (4D technologijos), naujosios medžiagos ir daiktų internetas – tai terminai, reiškiniai ir procesai, siejami su pasaulinę ekonomiką bei kasdienius žmonių gyvenim...
nuotrauka
2017-11-21 09:08
Ketvirtoji pramonės revoliucija – nebe tolimoje ateityje, o ant mūsų namų slenksčio. Kiekviena nauja technologija ir inovacija transformuoja visuomenę, keisdama kiekvieną gyvenimo aspektą. Žengiame į teritoriją, kurioje viskas – nuo darbinių santykių iki kasdienės rutinos – vyksta kitaip nei prieš d...
nuotrauka
2017-11-21 09:07
Kopenhagoje vykusiame tarptautiniame konkurse „Creative Business Cup“ savo ekologišką ir unikalią idėją pristatė ir Lietuvos atstovai, sukūrę upės srovės energijos keltą „Uperis“. Tarptautinio konkurso dalyvius Kopenhagoje vertino kompetentinga komisija, tarp kurios narių – JAV, Japonijos, Kinijos, ...
nuotrauka
2017-11-08 15:37
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Lietuvoje gamyklą nusprendusios statyti Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų gamintojos „Continental“ atstovais. Susitikimo metu bendrovės ir Ūkio ministerijos atstovai pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą, užtikrinantį Vyriausyb...

Statybunaujienos.lt » Inžinerinė pramonė