Biodujos saugo vandenį ir orą, mažina atliekų susidarymą, sukuria žalią energiją

Biodujos, kurių sudėtyje biometano yra nuo 50 proc. iki 65 proc., gaminamos iš plataus spektro biomasės – pradedant nuo biodegraduojančių atliekų, susidarančių gyvulininkystės objektuose bei kituose sektoriuose, įskaitant šienavimo žolę, nukritusius lapus, netinkamus naudoti maisto produktus bei maisto atliekas, ir baigiant specialiai tam auginamus augalus bei žaliąją masę. Biodujos kasmet tampa vis svarbesniu ištekliu gaminant elektrą ir šilumą, ypač privačiame sektoriuje, kur nėra galimybių pasinaudoti centralizuotais tinklais.

Biodujų naudojimas tampa svarbiu faktoriumi stabilizuojant klimato kaitos procesus. Pvz., Vokietijoje biodujų gamyba ir naudojimas kasdien sudaro galimybę mažinti CO2 išmetimus daugiau nei 0,5 mln. gyventojų, taip pat transporte bei viešajame sektoriuje. Tai leidžia kasmet sutaupyti apie 15 mln. tonų CO2.

Biodujos (biometanas) tampa realia alternatyva iškastiniam kurui ir transporto sektoriuje. Čia ir vėl pirmauja Vokietija, kuri sukūrė ir nuolat plečia ne tik biodujų gamybos, bet ir pardavimo struktūras. Šiuo metu Vokietijoje registruota gerokai daugiau nei 100 tūkst. automobilių, važiuojančių biodujomis.

Biodujų tiekimas į gamtinių dujų vamzdyną sudaro galimybės biodujų gamybos vietą atsieti nuo jų naudojimo vietos.

Biodujų gamybos atliekos – dumblas po metanizacijos yra puikus pakaitalas mineralinėms trąšoms. Naujos technologijos leidžia pagaminti augalams reikalingą NPK (azoto, fosforo, kalio) biotrąšų balansą, kuris uždaro nitratų naudojimo ciklą bei šešis kartus sumažina CO2 išmetimus, lyginant su mineralinių trąšų naudojimu.

Biodujų, kurių sudėtyje vidutiniškai yra apie 55 proc. metano, išeiga iš vienos tonos žalios biomasės:

• karvių mėšlas – 80 kub. m,
• kiaulių srutos – 20 kub. m,
• žolė – 120 kub. m,
• šiaudai – 160 kub. m,
• kukurūzai – 200 kub. m,
• grūdų atliekos – 220 kub. m,
• buitinės atliekos – 100 kub. m,
• mėsos atliekos –650 kub. m ir t.t.

Biodujų gamyba svarbi socialiniu-ekonominiu požiūriu

Technologijų modernizavimas, įrangos (cisternų, elektronikos, vamzdynų ir kt. instaliacijos) gamyba, biodujų gamybos įrenginių statyba bei jų eksploatavimas, biomasės konsolidavimas, gamyba, tiekimas bei atidirbto substrato transportavimas sukuria daugybę darbo vietų bei socialinę naudą.

„BiogazEurope2014“ renginio pagrindinė tema – klausimų, susijusių su biodujų gamyba, nagrinėjimas bei viešinimas ir įrenginių bei technologijų demonstravimas, jų kūrimo strategija. Renginyje vykusiose paskaitose, pasitarimuose bei parodoje buvo pasirūpinta pristatyti geriausią patirtį, moksliškai pagrįstus techninius-ekonominius sprendimus. Norintys galėjo apsilankyti konkrečiuose biodujų gamybos objektuose.

Plačiau besidominčius biodujų gamybos ir naudojimo klausimais kviečiu paskaityti www.biogaz-europe.com. Žemiau pateikiu kai kurią informaciją, kuri man pasirodė svarbi.

Paskaitų cikle „Biomasės tiekimo užtikrinimas ir žaliavų diversifikavimas“ buvo daug kalbama apie galimybes panaudoti atliekinius biomasės resursus, kurie susidaro ne tik agrariniame sektoriuje, bet ir komunalinėje aplinkoje, pakelėse, drenažo sistemose ir kt. Pranešimuose daug dėmesio buvo skiriama energetiniams augalams, pasirengimui sezoniniam biomasės kaupimui ir dėl to atsirandantiems CH4 praradimams. Kadangi biodujų gamybai vienaip ar kitaip labai svarbu turėti agrarinio sektoriaus atliekų (mėšlo ar srutų), ypač daug dėmesio buvo skiriama šių žaliavų racionaliam panaudojimui.

Dalijosi patirtimi

Plačiai ir argumentuotai buvo pateiktas paskaitų ciklas „Danijos termofilinės technologijos“, kurį organizavo Danijos „Agro Business Park“ ir INBIOM – Danijos biomasės inovacijų klasteris. Pranešėjai pateikė informacijos apie biodujų termofilinės (aukštatemperatūrinės) technologijos pranašumus prieš vidutinės ir žemos temperatūros technologijas. Kaip svarbiausi pranašumai buvo įvardinti trečdaliu didesnio metano kiekio išsiskyrimas ir bakteriologinis saugumas.

Įspūdingas buvo verslininko Kent Skaanning pranešimas, kuriame jis papasakojo, kaip valdydamas apie 500 ha žemės per metus užaugina iki 30 000 paršų, o tręšimui savo ūkyje visiškai nenaudoja mineralinių trąšų. Visus atlikusius savo ir kaimynų šiaudus „perleidžia“ per bidujofikaciją, taip apsaugodamas savo pasėlius nuo ligų, kurios atsirasdavo, kai susmulkintus šiaudus užardavo. K.Skaanning pabrėžtinai teigiamai įvertino šiaudų reikšmę, naudojant juos kartu su kiaulių srutomis ir ypač gerą priedą – bulves, kurios skatina metanizacijos procesą.

Kalbėdami apie ekonominę biodujų svarbą danai pasidalino patirtimi apie antros kartos metanizaciją, pabrėždami, kad tai yra artimos ateities reikalas. Antros kartos metanizaciją reikėtų suprasti kaip biodujų gamybą iš plataus spektro atliekų, įskaitant ir biodegraduojančias iš komunalinių atliekų. Svarbiais elementais danai išskiria racionalią žaliavų kooperaciją ir logistiką, nes tai yra įmonių ekonominio gyvybingumo pagrindas.

Paskaitose apie inžinerinius sprendimus ir technologijas pagrindinis dėmesys buvo skiriamas optimizacijai – tiek kalbant apie gamybos apimtis, naudojamas medžiagas, tiek apie procesų valdymą.

Parodoje buvo pateikta beveik pusantro šimto ekspozicijų iš Prancūzijos, Vokietijos, Danijos, Italijos, Šveicarijos ir kt. šalių įmonių, susivienijimų ir viešųjų kompanijų. Studijuojant pateiktą informaciją, galima buvo rasti pasiūlymų nuo galimybių studijos parengimo iki projekto įgyvendinimo ir priežiūros; nuo bioprocesų valdymo iki laboratorinių tyrimų; nuo biomasės rūšių demonstravimo iki galutinių produktų charakteristikų. Tai, apie ką buvo kalbama konferencijoje, parodoje galima buvo matyti demonstruojamuose projektuose.

Autorius yra buvęs LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas