Nauda ekonomikai

Anot V. Ramanausko, tik maža augančios biomasės energetikos pramonės dalis gali pasigirti savo įrenginių eksportu į užsienį, nors jų gaminiai turėtų paklausą ir užsienio rinkose.

„Šioms įmonėms reikia suteikti daugiau galimybių pristatyti savo produkciją, padėti užmegzti ryšius, galinčius paskatinti jų technologijų eksportą. Tai turėtų būti mūsų valstybės prioritetas. Šis fondas galėtų skatinanti biokuro technologijų eksportą į tokias ekonomiškai silpniau išsivysčiusias šalis, kaip, pavyzdžiui, Ukraina, kurioje biomasės energetikos sektorius tik pradeda vystytis. Toks lietuviškų technologijų eksporto skatinimas Lietuvoje sukurtų daugiau darbo vietų“, – įsitikinęs V. Ramanauskas.

Šiuo metu biomasės energetikoje dirbančių technologų atlyginimai yra apie 25 proc. didesni nei mokami kitų pramonės šakų (automobilių, žemės ūkio, maisto technologijų) darbuotojams. Anot LITBIOMA prezidento, ši sritis galėtų atnešti daugiau pinigų į biudžetą.

„Norėdami parodyti biokuro technologijų eksporto paramos fondo poreikį ir naudą šiuo metu rengiame teisinę bei makroekonominės naudos analizę, kurią ruošiamės pristatyti Vyriausybei“, – teigia V. Ramanauskas.

Unikali niša

Šiandien mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės eksporto skatinimui į užsienio valstybes gali pasinaudoti Ūkio ministerijos administruojama programa „Naujos galimybės“, kurios pagalba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų galima gauti finansavimą padengti išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu užsienio konferencijose, parodose ir panašiuose renginiuose. Tačiau į tokią paramą negali pretenduoti didžiosios įmonės, o ir mažoms bei vidutinėms įmonėms paramą pagal šią programą numatoma skirti tik iki 2016 metų.

Daugelyje Europos valstybių jau seniai sėkmingai veikia įvairios eksporto skatinimo programos, kurių patirtimi galėtų pasinaudoti ir Lietuva. Didžiojoje Britanijoje veikiančios eksporto paramos agentūros padeda eksportuojančioms įmonėms, prisiimdamos dalį rizikos iš eksportą finansuojančių bankų. Vokietijoje veikia specialus fondas, skatinantis vokiškos produkcijos eksportą į besivystančias valstybes.

„Lietuvoje turime labai įvairaus profilio biokuro technologijas gaminančių įmonių. Vien įmonių gaminamų biokuro deginimo katilų instaliuota galia svyruoja nuo 10 kW iki 20 MW, todėl jų produkcija apima nuo katilų, tinkančių mažiausiam namui iki didelio pajėgumo katilų, pritaikytų didžiausioms pramonės ir energetikos įmonėms. Įmonės, bendradarbiaudamos su mokslininkais, nuolat tobulina savo kuriamus įrenginius, todėl Lietuvoje kuriasi unikalių, modernių technologijų gamintojai. Biomasės deginimo įrangos gamybos srityje Lietuva gali užimti pramonės nišą, kaip tai padarė Danija vėjo jėgainių, o Vokietija biodujų jėgainių gamybos srityje. Taip prisidėtume prie Europos Komisijos plano iki 2050 m. Europą paversti žaliosios energijos gamintoja ir vartotoja bei inovatyvių žaliosios energijos technologijų lydere pasaulyje. Šios įrangos gamintojai Lietuvoje jau yra sukūrę apie 2000 darbo vietų. Dar daugiau jų būtų sukurta ėmus aktyviau skatinti eksportą“, – sako V. Ramanauskas.