Papildomai investuoti į biuro išlaikymą, kai jame dirba tik kas ketvirtas ar, geriausiu atveju, kas antras darbuotojas – prabanga. Kitur elementariai trūksta erdvės, kad būtų galima užtikrinti naujas higienos normas ir saugų atstumą tarp darbo vietų.

Pandemija pakeis darbo įpročius

Faktas, kad net jei įvyktų stebuklas ir artimiausiais mėnesiais Covid-19 vakcina taptų prieinama, ši pandemija turės ilgalaikę įtaką įvairiose srityse, įskaitant tai, kaip mes dirbame ir kaip turi atrodyti darbo vieta.

„Pasaulyje vis garsiau kalbama apie tai, kad koronavirusas iš esmės pakeis žmonių darbo įpročius, o kartu turės keistis ir biurai. Vietoje to, kad sutalpintų kuo daugiau darbo vietų, biurai taps darbuotojų susitikimų ir pasitarimų erdvėmis, su lanksčiomis darbo vietomis, kuriose pagal poreikį galės įsikurti kiekvienas, nuo programuotojo iki vadovo. Žinoma, liks išimčių – pavyzdžiui, nuolatines darbo vietas turės žmonės, kuriems reikalinga specifinė įranga ar kurie neturi patogių darbo sąlygų nuotoliniu būdu", – cituojamas rinkodaros specialistas Artūras Bulota.

Pasak jo, didžiausias iššūkis įmonėms bus atrasti teisingą balansą ir susitarti su darbuotojais dėl naujo darbo režimo. Juk ir patys darbuotojai vieną dieną gali pageidauti dažniau dirbti iš namų, o po kelių savaičių ar mėnesių nuspręsti, kad tai jiems nepriimtina ir jiems būtina nuolatinė darbo vieta.

Ilgainiui gali keistis ir žmonių požiūris į pavojus sveikatai. Jei šiandien jie vertinami itin rimtai, o rankų higiena, kosėjimo etiketas, pasisveikinimas nespaudžiant rankų ir panašūs dalykai jau tapo norma, tai dar nereiškia, kad taip liks visada.

Dėl šių ir daugybės kitų priežasčių, mažai tikėtina, kad įmonės suskubs masiškai rekonstruoti savo biurus ir darbo vietas – niekas nėra linkęs investuoti į tai, ką po pusmečio ar metų gali tekti išmesti.

Žmonės nori laisvės rinktis

Galimą kelią jau mina pasauliniai IT milžinai. Antai „Facebook" vadovas Markas Zuckerbergas pareiškė, kad daugumai darbuotojų bus sudaryta galimybė nuolat dirbti iš namų – ne tik artimiausiais mėnesiais, bet visada. Apskritai, jis įsitikinęs, kad per artimiausią dešimtmetį iš namų gali dirbti kone pusė „Facebook" darbuotojų.

Nuolat iš namų dirbti jau gali ir „Twitter" bei „Square" darbuotojai. „Google" taip pat leidžia savo darbuotojams likti namuose iki pat 2020 metų pabaigos. „Microsoft" darbuotojai nuotoliniu būdu gali dirbti bent iki spalio, bet šis terminas, tikėtina, bus pratęstas.

Ar tai reiškia, kad biurų ateityje apskritai nebereikės?

„Per karantiną patys įsitikinome, kad nuotolinis darbas turi ir privalumų, ir trūkumų, bei juos įvertinome. Net atsiradus galimybei, tikrai ne kiekvienas norėtų visada dirbti tik iš namų. Taigi biurų reikės ir toliau, tiesiog žmonės nenori būti juose nuolat pririšti, jiems svarbi pasirinkimo ir laisvės galimybė", – sako A. Bulota.

Įmonės ieškos alternatyvų

Anot jo, vienas iš tikėtinų scenarijų – darbuotojų rotacija, kuomet biure dirbantys žmonės keičiasi kas kelias dienas ar savaites. Tokiai tvarkai nusistovėjus net gali paaiškėti, kad turimas biuras yra pernelyg erdvus ir, įvertinus išlaikymo kaštus, įmonė gali persikelti į mažesnes patalpas.

Dar drastiškesnis sprendimas – apskritai atsisakyti biuro ir dirbti tik nuotoliniu būdu. Tačiau kad ir kokios universalios būtų vaizdo konferencijos, gyvas bendravimas būtinas. Todėl tokiems atvejams, kaip susitikimai su klientais ar vidiniai komandos pasitarimai, būtų naudinga turėti specialią erdvę.

„Galima alternatyva tiek pirmu, tiek antru atveju būtų bendradarbystės erdvės, kur darbuotojai gali dirbti rotacijos principu, naudotis susitikimų kambariais ir kitais privalumais. Tuo metu įmonė atsikrato bereikalingų rūpesčių ir dar sutaupo", – teigia A. Bulota.

Viena iš naujovių – „Futurework", kuri sudaro galimybes turėti 1–8 dedikuotas darbo vietas, kuriose darbuotojai gali dirbti rotacijos principu, ir naudotis visais bendradarbystės erdvės privalumais – susitikimų kambariais, 24/7 įėjimu, itin greitu internetu ir kt. Į narystės kainą taip pat įeina visos papildomos išlaidos, tokios kaip valymo paslaugos, komunaliniai mokesčiai, telekomunikacijos.

„Toks darbo modelis sprendžia smulkių ir vidutinių įmonių iššūkius per ir po karantino, o taip pat leidžia išvengti monotonijos, rutinos. Tikime, kad tai bus pirmasis žingsnis, kuris pradės visiškai naujų darbo kultūros ir standartų formavimą Lietuvoje", – cituojamas A. Bulota.

„Talent Garden“ iliustr.