Bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departmento vadovas Arnoldas Antanavičius savo pranešimą pradėjo būsto nuomos ir kainų palyginimu su 2011-aisiais metais. Nuo tų metų būsto nuoma kasmet augo, kaip ir nekilnojamo turto vertė, tad būstą pirkusieji tuomet – išlošė, tačiau išloštų ir šiandien.

„Nemažas skirtumas tarp nuomos kainos ir įmokos bankui skatina investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tapti savininkais, o ne nuomininkais“, – sakė A. Antanavičius.

Jis prognozavo, jog nuomos kaina aukščiau jau nekils, nes pasiekė aukštumas.

„Šiandien per mėnesį vystytojai parduoda apie 400 butų – tai yra rekordiniai skaičiai ir tokie skaičiai buvo tik 2014-ųjų metų paskutinį ketvirtį. Tuo metu jau žinojome apie euro įvedimą, tačiau dar nebuvo prasidėjęs Rusijos–Ukrainos konfliktas, todėl rinkoje vyravo teigiami lūkesčiai“, – priminė A. Antanavičius. (Bendrovės „Inreal“ nuotr. kairėje)

Jo teigimu, prieš kelis mėnesius taip pat skelbta, jog sostinėje pirkėjų laukia apie 5000 naujų butų.

Šiandieninė situacija nekilnojamo turto projektų plėtotojų neskatina jaudintis – pastatyti būstai aktyviai pardavinėjami ir A. Antanavičius šioje situacijoje įžvelgia dvi ateities galimybes: arba plėtotojai ims didinti kainas, arba imsis naujų projektų.

„Antras variantas geresnis visiems – ir nekilnojamas turtas nebrangsta, ir pasiūla, pasirinkimo galimybės – didėja“, – kalbėjo pranešėjas.

A. Antanavičius pademonstravo grafiką, kuris labai aiškiai atskleidžia, kaip koreliuoja dirbančių žmonių ir būstų pardavimų duomenys.
Kitaip tariant, kuo daugiau naujų darbo vietų sukuriama sostinėje, tuo daugiau čia įsigyjama ir naujų būstų.

„Jei norime sužinoti atsakymą į klausimą, kiek dar augs būstų rinka, turime rasti atsakymą, kaip keisis dirbančių gyventojų skaičius Vilniuje. Pastaraisiais metais dirbančių vilniečių skaičius išaugo beveik 6000. Šiais metais mes prognozuojame, jog didės bent jau 2000–3000. Taigi dirbančių gyventojų skaičius augs – kartu su juo ir būtų sandorių kreivė“, – prognozavo A. Antanavičius.

Analitikai suskaičiavo visiškai tiksliai: 100 naujų darbo vietų Vilniuje maždaug 25 vienetais padidina čia vykstančių būsto sandorių skaičių. 3–4 vienetais auga ir individualių namų sandorių skaičius.

Įdomu tai, jog nors nekilnojamojo turto kainos oficialiai kyla, kai kuriuose Vilniaus rajonuose jos laikosi buvusiame lygyje arba netgi krenta. Tuo metu kituose auga daugiau nei apskritai nekilnojamo turto kainų vidurkis.

A. Antanavičius pastebi, jog kainos kyla tuose rajonuose, kur vystoma daugiau naujų nekilnojamo turto projektų.

„Aš asmeniškai tose vietose, kurios stagnuoja, kuriose vystytojai neplėtoja naujų projektų, nenorėčiau pirkti būsto. Verčiau jį įsigyti ten, kur būstas yra likvidus, kur jis sparčiai brangsta“, – rekomendavo bendrovės „Inreal“ ekspertas.

Būstas Antakalnyje, Baltupiuose, Naujamiestyje per pastaruosius metus pabrango dviženkliu procentu.

„Visuose šiuose rajonuose pastaruoju metu buvo vystomi dideli nekilnojamo turto projektai ir tai sukūrė savotišką trauką. „Antakalnio terasos“, „Ozo parkas“, būstai Naujamiestyje – tokie projektai užaugina ir pačios teritorijos patrauklumą“, – atskleidė pranešėjas.

Šiuo metu daugiausia projektų vystoma Žvėryne, Senamiestyje, Šnipiškėse, Naujamiestyje.

„Periferijoje (toliau nuo miesto centro, – red. past.) dar galima rasti būstų už 1300 eurų už kvadratinį metrą, tačiau kuo arčiau centro, tuo labiau jie brangsta, kaina kyla iki 3000 eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje yra ir butų, kurių kaina yra 5000–6000 eurų už kvadratinį metrą. Ir kas keisčiausia – jie parduodami vieni pirmųjų“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Analizuodamas priežastis, kodėl staiga dauguma nekilnojamojo turto plėtotojų susispietė centre, pranešėjas teigia, jog dauguma vartotojų jau spėjo pastebėti, koks „malonumas“ yra vykti iš Verkių, Bajorų, Santariškių ar panašiu atstumu nuo centro nutolusių rajonų į darbą.

„Jei prieš 2–3 metus Santariškių miestelis ir jo apylinkės buvo vienas iš įspūdingesnių projektų, tai šiandien jis vis dar yra nuostabus, tačiau jo vieta – nebe tokia gera. Nes toje atkarpoje nuo jo iki miesto centro pristatyta dar naujų projektų, atsiranda naujų gyventojų ir kiekvienas toks projektas vis labiau užkemša gatves. Gyventojai tai jaučia“, – sakė A. Antanavičius.

Sostinėje dauguma darbo vietų yra koncentruota centre. Todėl pradedama ieškoti tokio būsto, kad apskritai nebereikėtų niekur vykti automobiliu – darbovietė būtų čia pat.

Girdėdamas į „Inreal“ besikreipiančių klientų pageidavimus, A. Antanavičius išgirsta „į Santariškes, Bajorus net nežiūriu“.

Į šiuos rajonus dairosi nebent tie, kurie dar pernelyg mažai pažįsta sostinę.

„Aš, pirkdamas būstą, galvočiau apie tai, kad prireikus jį parduoti būtų lengva. Kuo didesnė paklausa, tuo parduoti galiu brangiau. O jei pirkėjų reikia ieškoti labai ilgai, natūralu, kad ir kaina bus visai kita. Priminsiu, jog kainos šioje zonoje daugiau mažiau buvo stabilios, o būstų Pilaitėje kainos jau yra pakilusios apie 10 procentų“, – atskleidė A. Antanavičius.