2020 m. balandį simbolinis butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Vilniuje ir Kaune balandį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.640 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.167 Eur. Panevėžyje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 738 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainos nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur ir 752 Eur.

Per metus (2020 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2019 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,9%, Kaune – 6,6%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 9,3% ir Panevėžyje – 10,3%.

Pastaruosius kelis mėnesius, stebint butų pardavimo kainas, kaip dalijasi „Ober-Haus“, matyti aiškios tendencijos – dar šių metų pradžioje fiksuotas pakankamai spartus butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose šiuo metu iš esmės sustojo. Dėl dabartinio viruso įvestų suvaržymų ir staigiai suprastėjusių gyventojų lūkesčių dėl šalies ekonominės bei jų pačių finansinės padėties bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje šių metų balandį nukrito į 2012 metų lygį.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metų balandį sudarytų butų sandorių skaičius, palyginti su 2019 m. mėnesiniu vidurkiu, Vilniuje sumažėjo 23%, Kaune sumažėjo 29%, Klaipėdoje sumažėjo 55%, Šiauliuose sumažėjo 57%, o Panevėžyje sumažėjo 58%.

Tuo tarpu susitarimai dėl naujos statybos butų įsigijimų nusirito į rekordines žemumas. „Ober-Haus“ duomenimis, naujos statybos butų realizacijos apimtys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šių metų balandį, palyginti su 2019 metų rodikliais, vidutiniškai smuko net 89% (Vilniuje – 91%, Kaune – 85%, Klaipėdoje – 77%).

Staiga smukęs būsto rinkos aktyvumas šių metų kovo ir balandžio mėnesiais sustabdė kainų augimą. Jeigu 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais šalies didmiesčiuose butų (senos ir naujos statybos) pardavimo kainos per mėnesį augo 0,5-0,6% tempu, tai šių metų kovą ir balandį fiksuojamas tik 0,1% augimas.

„Pardavėjai šiuo metu iš esmės nėra linkę mažinti parduodamo būsto kainų, kadangi dabartinis neapibrėžtumo laikotarpis tęsiasi santykinai neilgai ir skubiai parduoti norinčių pardavėjų rinkoje yra labai nedaug. Dažniausiai neigiami būsto pardavimo kainų pokyčiai yra nulemti augančio pardavėjų, kuriems savo būstą reikia parduoti skubiau, kiekio rinkoje. Jeigu tokių pardavėjų skaičius rinkoje tik didės, tai tikimybė pamatyti mažėjantį bendrą būsto kainų lygį taip pat išaugs, – pranešime cituojamas Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. – Būtent iš savo kasdieninės veiklos matome, kad pardavėjai, kurie anksčiau savo būstą norėdavo parduoti net už didesnę nei rinkos kainą, šiuo metu daug lanksčiau reaguoja į potencialių pirkėjų pasiūlymus. Jeigu augančioje nekilnojamojo turto rinkos aplinkoje dalis pardavėjų buvo itin optimistiškai nusiteikę dėl savo siūlomos būsto pardavimo kainos, tai dabar tokių lūkesčių beveik nebeliko.“

Šiuo metu tokie būsto pardavėjai yra priversti nuleisti per aukštai užkeltą savo lūkesčių kartelę ir sutinka sumažinti parduodamo būsto kainą iki rinkai įprasto lygio. Jeigu seniau optimistinius pardavėjų lūkesčius anksčiau ar vėliau pavykdavo įgyvendinti dėl augančio būsto kainų lygio ir pozityvumo visoje rinkoje, tai šiuo metu to nebeliko ir tokie pardavėjai tampa sukalbamesni.