Analizė, kuria dalijasi „Coface“, rodo, kad pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir padidėjusiu pelningumu. Vertinant kiekvienos šalies didžiausių įmonių bendrąjį reitingą, aukščiausią įvertinimą (A2) tradiciškai pelnė Estija, o Lietuvai ir Latvijai buvo skirtas A3 įvertis.

Lietuviškos įmonės dirbo pelningiau

Į naująjį didžiausių įmonių Baltijos šalyse TOP 50 pagal 2019 metų rezultatus pateko 30 lietuviškų įmonių (pernai buvo 29), 10 latviškų bendrovių (pernai - 7) ir 10 įmonių iš Estijos (pernai - 14). Iš viso šios įmonės pernai uždirbo 48,232 mlrd. Eur, iš kurių 66,8 proc. (32,246 mlrd. Eur) yra Lietuvos įmonių pajamos, 18,5 proc. – Latvijos bendrovių sugeneruotos lėšos (8,912 mlrd. Eur) bei 14,7 proc. – Estijos įmonių apyvartos (7,074 mlrd. Eur).

Pagal pernai uždirbtą pelną Lietuvos įmonės atrodė dar sėkmingiau. Iš viso TOP 50 didžiausių įmonių Baltijos šalyse pernai uždirbo 1,659 mlrd. Eur pelno, iš kurių net 75,4 proc. (1,251 mlrd. Eur) – tai 30-ties lietuviškų įmonių uždirbtas pelnas. Atitinkamai, sąraše esančios 10 latviškų įmonių uždirbo 13,8 proc. pelno (229 mln. Eur), o 10 bendrovių iš Estijos – 10,8 proc. pelno (179 mln. Eur).

Iš viso TOP 50 didžiausių įmonių Baltijos šalyse pernai uždirbo 1,659 mlrd. Eur pelno, iš kurių net 75,4 proc. (1,251 mlrd. Eur) – tai 30-ties lietuviškų įmonių uždirbtas pelnas. 

Naujausiame „Coface“ TOP 50 sąraše, kaip rašoma pranešime, bendrovės iš Lietuvos išsiskyrė ir didesniu pelningumu. 2019 m. duomenimis, į reitingą patekusių Lietuvos bendrovių uždirbto pelno ir apyvartos santykis sudarė 3,9 proc. (pernai – 2,9 proc.), o anksčiau pagal šį rodiklį pirmavusių Estijos įmonių vidutinis pelningumas sumažėjo iki 2,5 proc. (buvo 4,3 proc.). Įmonės iš Latvijos pagal pelningumą pakilo į II vietą; naujausiais duomenimis šis rodiklis siekia 2,6 proc., kai pernai buvo 2,5 proc. 

Pirmajame Baltijos šalių TOP 50 dešimtuke – 7 bendrovės iš Lietuvos, 2 iš Latvijos ir viena iš Estijos

Didžiausių Baltijos šalių TOP 50 įmonių sąrašą pradeda 7 lietuviškos bendrovės – „Vilniaus prekyba“ (1, pernai buvo 2; 4,934 mlrd. Eur, augo 17 proc.), „Orlen Lietuva“ (2, pernai buvo 1; 4,577 mlrd. Eur, krito 3 proc.), „Maxima grupė“ (3/3; 3,993 mlrd. Eur, augo 16 proc.), „Maxima LT“ (5/5;1,71 mlrd. Eur; augo 4 proc.), „ME Investicija“ (7/10; 1,122 mlrd. Eur, augo 24 proc.), „Sanitex“ (8/8; 1, 099 mlrd. Eur, augo 7 proc.) ir „Ignitis grupė“ (9/7; 1,079 mlrd. Eur, augo 5 proc.).

Iš latviškų bendrovių į pirmąjį dešimtuką pateko „Uralkali Trading“ (4/4; 1,913 mlrd. Eur, krito 2 proc.) ir „Elko grupa“ (6/6; 1,612 mrd. Eur, augo 12 proc.), o iš Estijos – vienintelė „Eesti Energia“ (10/14; 956 mln. Eur, augo 9 proc.).

Sąrašo naujokės iš Lietuvos – „Lidl Lietuva“ ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“

Į naujausią „Coface“ TOP 50 reitingą šiemet pateko 3 naujokės – iš karto į 15 poziciją šovusi Estijos bendrovė „NG Investeeringlud“ (873 mln. Eur apyvarta, per metus augo 6 proc.) bei dvi įmonės iš Lietuvos: prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ (44 vieta, 469 mln. Eur, augo 27 proc.) bei biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (47 vieta, 440 mln. Eur, augo 49 proc.).

Lietuvos įmonės augo 21 proc., Estijos – 5,3 proc., o Latvijos įmonių apyvarta traukėsi 0,5 proc.

Įmonių iš Lietuvos skaičiaus didėjimą TOP 50 reitinge lėmė beveik keturis kartus spartesnis augimas. Lietuvos įmonių vidutinis augimas sudarė 21 proc., Estijos – 5,3 proc., o bendra Latvijos įmonių apyvarta vidutiniškai traukėsi 0,5 proc.

Tarp lietuviškų bendrovių apyvartą labiausiai augino UAB „Ignitis“ (49 vieta, 433 mln. Eur, 108 proc. metinis augimas) bei žemės ūkio produktų ir maisto prekybos įmonė „Agrorodeo“ (30 vieta, pernai buvo 64; 601 mln. Eur; 72 proc. augimas). Po 20 proc. ir spartesnį augimą pademonstravo dar 9 mūsų šalies įmonės: „ME Investicija“ (7/10; 1,122 mlrd. Eur, augo 24 proc.), „Girteka Logistics“ (12/18; 945 mln. Eur, augo 24 proc.), „Avia Solutions Group“ (28/50; 607 mln. Eur; augo 40 proc.), „VG Holding“ (26/32; 644 mln. Eur; augo 21 proc.), „Circle K Lietuva” (31/42; 574 mln. Eur; augo 24 proc.), „Linas Agro“ (32/47; 571 mln. Eur; augo 30 proc.), „Norfos mažmena“ (33/40; 563 mln. Eur; augo 20 proc.), UAB „Modus grupė“ (39/67; 505 mln. Eur; augo 49 proc.).

Tarp Estijos ir Latvijos bendrovių ryškesnio augimo pasiekė tik Estijos „NT Bunkering“ (27/37, 634 mln. Eur; augo 30 proc.) ir Latvijos „Air Baltic Corporation“ (40/53; 502 mln. Eur; augo 25 proc.). Didžioji dalis kaimyninių šalių įmonių išlaikė stabilias pajamas arba augo iki 9-12 proc., o tarp kaimyninių šalių įmonių traukėsi „Ericsson Eesti“ (29/20; 607 mln. Eur; krito 14 proc.) iš Estijos bei Latvijos įmonė „Uralchem Trading“ (36/36; 529 mln. Eur; apyvarta mažėjo 40 proc.).

Didžiausi darbdaviai – taip pat Lietuvoje

Iš kitų Baltijos šalių Lietuva, kaip prtanešama, išsiskiria didžiosiose įmonėse dirbančių žmonių skaičiumi. Pvz., Lietuvoje net 180613 darbuotojų dirba didžiosiose bendrovėse, patenkančiose į TOP 50 sąrašą – tai sudaro 12 proc. visos darbo jėgos Lietuvoje (1,5 mln. gyventojų). Estijoje tokiose įmonėse dirba 4,9 proc. (34509) darbingos populiacijos (0,7 mln. gyventojų), o Latvijoje – tik 2,1 proc. (20856) visos darbo jėgos (1 mln.).

Didžiausių darbdavių dešimtukas Baltijos šalyse 2019 m. pabaigoje atrodė taip: „Vilniaus prekyba“ (Lietuva, 45193 darbuotojai), „Maxima grupė“ (Lietuva, 40631), „ME Investicija“ (Lietuva, 13485), „Lietuvos geležinkeliai“ (Lietuva, 9190), „VG Holding“ (Lietuva, 7434), „Tallink Grupp“ (Estija, 7240), „Maxima Latvija“ (Latvija, 7425), „Palink“ (Lietuva, 6540), „Eesti Energia“ (Estija, 5300), „Koncernas Achemos grupė“ (Lietuva, 4600).

Didžiausią pelną uždirbo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Vilniaus prekyba“ ir „Maxima grupė“ iš Lietuvos

Trys bendrovės iš Lietuvos sudaro didžiausią pelną uždirbusių įmonių trejetuką. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pelnas pernai siekė 246,6 mln. Eur (reitingo naujokė, 47 vieta, pelnas per 2019 m. augo 63 proc.), „Vilniaus prekyba“ (1/2; pelnas 203,8 mln. Eur; traukėsi 10 proc.) ir „Maxima grupė“ (3/3; pelnas – 129,1 mln. Eur; augo 11 proc.).

Išskyrė Baltijos šalių vyriausybių efektyvumą kovojant su pirmąja pandemijos banga

„Prieš pandemiją didžiausią teigiamą įtaką Baltijos šalių ūkiams padarė investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugų plėtrą – tai sušvelnino Covid-19 poveikį ir vėliau padėjo sėkmingiau atlaikyti pandemijos smūgius, – sako pranešime cituojamas Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Visose Baltijos šalyse buvo pastebima palanki situacija darbo rinkoje, mažėjo mokesčiai. Finansavimas iš Europos Sąjungos fondų skatino investicijas ir tik metų pabaigoje pasijuto užsienio prekybos mažėjimas.“

„Coface“ ekspertų teigimu, pandemijos akivaizdoje Baltijos šalių vyriausybės pasižymėjo palyginti greitai priimamais sprendimais ir apribojimais, o griežčiausiai suveikė Estija, itin daug dėmesio skirdama masiniam gyventojų testavimui. Taip pat palankiai vertinama, kad glaudžiai koordinuodamos veiksmus Baltijos šalys taikė vienus iš griežčiausių apribojimų Europoje – tai padėjo efektyviau nei kitoms šalims suvaldyti Covid-19 susirgimų skaičių, o poveikis ekonomikoms buvo ženkliai mažesnis, nei prognozuota. Visame ES rinkos kontekste ypač sėkmingai vertinamos Lietuvos pastangos – mūsų šaliai šiais metais prognozuojamas iki 2 proc. BVP kritimas, kuris yra mažiausias tarp visų ES šalių.

Palyginti su 2008-2009 m. ištikusia ekonomine krize, kai Baltijos šalys nukentėjo labiausiai, šiemet šio regiono ekonomika parodė įgytą atsparumą – didžiausios įtakos tam turėjo laiku atliktos investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugas. Tačiau, ekspertų teigimu, visų Baltijos šalių ūkiai išlieka atviri ir tiesiogiai priklauso nuo prekių ir paslaugų paklausos užsienyje. Pagal prekių ir paslaugų eksporto santykį su šalies BVP Lietuva išsiskiria aukščiausiu rodikliu – 79 proc. (pernai buvo 82 proc.), Estijoje šis santykis siekia 73 proc. (buvo 72 proc.), Latvijoje – 60 proc.(buvo 59 proc.).

Vis dėlto ištikus pandemijai visose Baltijos šalyse vidaus paklausa mažėjo dviženkliais skaičiais, o antroji pandemijos banga toliau silpnina vartotojų pasitikėjimą ir neleidžia vidaus vartojimui atgauti prieš metus buvusio lygio. Gyventojų ryžtą pirkti dar labiau slopina augantis nedarbo lygis ir lėtai didėjantis darbo užmokestis. Tiesa, teigiamos įtakos Baltijos šalių ūkiams turi investicijos į tęsiamas „Rail Baltika“ statybas, kuriomis siekiama prijungti Baltijos šalių geležinkelius prie kitų Europos šalių. Vis dėlto šio projekto pabaiga tikėtina ne anksčiau kaip 2026 metais.

Šalių vyriausybių taikomos paramos verslui priemonės pristabdė nedarbo augimą ir bankroto bylų iškėlimą, taip pat sušvelnino recesijos įsibėgėjimą. Situacija šalių biudžetuose ir prisiimtose skolose blogės, tačiau šiuo metu kovai su pandemija šalių vyriausybės turi pakankamai fiskalinių priemonių. 2021 m. visų Baltijos šalių ūkiams prognozuojamas augumas, tačiau įmonių ir gyventojų finansinė padėtis gali blogėti, kai bus išnaudotos pandemijos metu pritaikytos paramos priemonės.

Pagal BVP dalį vienam gyventojui Estija lenkia Lietuvą ir Latviją

2019 metų pabaigoje Baltijos šalyse iš viso gyveno beveik 6,1 mln. gyventojų. Beveik pusė jų (2,9 mln., 47,6 proc.) yra Lietuvos gyventojai. Latvijoje gyvena beveik trečdalis (1,9 mln., 31,1 proc.), o Estijoje – vos daugiau nei penktadalis (1,3 mln.; 21,3 proc.) visų Baltijos šalių gyventojų.

Kaip ir ankstesniais metais, pagal šalies BVP ir gyventojų skaičiaus santykį pirmauja Estija, kurioje vienam gyventojui atitenka 21,22 tūkst. Eur (pernai buvo 19,5 tūkst. Eur, o šalies BVP augo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių – net 5 proc.). Antroje vietoje – Lietuva, kurioje per metus vienam gyventojui atitenka 17,46 tūkst. Eur (prieš metus buvo 16,1 tūkst. Eur, o BVP augo 3,9 proc.). Trečiojoje vietoje – Latvija, kurioje atitinkamai vienam gyventojui atitenka 15,92 tūkst. Eur (buvo 15,3 tūkst. Eur, o BVP augo 2,2 proc.).

Estija taip pat pasižymėjo žemiausiu nedarbo lygiu – 4,4 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis pernai siekė 6,3 proc., o Latvijoje – 8,3 proc.


„Coface“ Baltijos įmonių TOP 50 reitingas apima didžiausias regiono įmones, remiantis jų apyvarta kalendoriniais 2019 metais. Tyrimas apima Estiją, Latviją ir Lietuvą. Į reitingą įtrauktos didžiausios Baltijos šalių įmonės, kurių apyvarta yra ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į reitingą nepateko finansinių paslaugų teikėjai, tokie kaip bankai, draudimo bendrovės, lizingo bendrovės ir brokeriai. „Coface“ reitingas yra pagrįstas pajamomis ir kitais svarbiausiais verslo rodikliais, pvz., grynuoju pelnu ir darbuotojų skaičiumi. Įmonės, kurios buvo pakviestos, tačiau atsisakė pateikti informaciją, į galutinį reitingą nepateko.