Pokyčių nuojauta ir savireguliacija

Viena iš svarbiausių LSA veiklos krypčių yra statybų sektoriaus skaitmeninimas. Apsisprendusi šiam iššūkiui, asociacija pastūmėjo statybos sektorių link būtinų pokyčių, tačiau labiausiai skaitmeninimo iniciatorius liūdina vis dar neretai sutinkamas vienų ar kitų valstybės institucijų ar sprendimus priimančių žmonių abejingumas, vengimas priimti naujoves. Visgi D. Gedvilas išlieka optimistu. Jis į Lietuvą kviečia užsienio specialistus, valstybės bei savivaldybių vadovams pristatydamas 21-ojo amžiaus technologijas, kurios teikia begalę galimybių, eliminuojančių daugelį konfliktų, kuriančias efektyviai veikiančius miestus. Vienas iš tokių – virtualus Singapūras, sukurtas naudojant 3D modelius ir žemėlapius. Tokie virtualūs planai užtikrina efektyviausią pastatų ir žemės naudojimą, architektų ir projektuotojų darbo kokybę, pateikia patikimiausius duomenis, kurie tarnauja miestų plėtrai ir planavimui. Gerųjų pavyzdžių yra ir arčiau nei Singapūre – Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje. LSA prezidentas rodo atskirų Vilniaus teritorijų skaitmeninius modelius – reikia tik politinės valios juos plėtoti ir panaudoti jų teikiamas galimybes.

„Tokiu būdu atsirastų skaidrumas, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas, akcentuodamas, kad valstybė turi būti lydere taikant BIM. – Visuomenė keičiasi, ateina naujos kartos darbo jėga, ateina žmonės, kurie neturi visaliaudinės nuosavybės atsiminimų. Ateina kiti politikai, su kuriais galima šnekėtis, matai, kad žmogus supranta siūlomą idėją. Pokytis yra akivaizdus – kai žmonės kalba viena kalba, pokyčiai tampa realiais.“

Tačiau dažnai su politikais susitikinėjantis asociacijos vadovas pastebi, kad renkami žmonės pirmiausia galvoja apie tai, kaip pokyčius priims rinkėjai, ar tai nepakenks jo populiarumui. Viena iš galimybių priimti sprendimus „čia ir dabar“, nesivaikant „meilės ar nemeilės“ – daugiau savireguliacijos. LSA yra Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) nare, tad turi galimybių iš arti matyti, palyginti, kada asociacijų veikla tampa efektyvia.

„Brandesnėse Europos valstybėse daugelis klausimų atiduota savireguliacijai – sprendžia ir tariasi konfederacijos, asociacijos, – dalijasi D. Gedvilas. – Tai yra mus stebinantis pasitikėjimas, kai daugelis teisėkūros dalykų yra patikėta konfederacijoms. Imkim kad ir BIM: pas mus, norint įtraukti BIM rengiant viešuosius pirkimus, žiūrima, koks teisės aktas, ką atitinka, o suomiai susitarė ir BIM taikymą laiko norma. Kitas pavyzdys – seniai kalbame apie Lietuvoje sunkiai besisukančią pameistrystės programą, o kitose šalyse ji puikiai vyksta ir duoda gerų rezultatų, nes patikėta savireguliacijai.“

Pokyčiai prieš reglamentus 

Lietuvoje, pastebi D. Gedvilas, bandoma visa sureglamentuoti, bet technologijos vystosi greičiau, negu spėjama kurti teisės aktus. Politikai nespėja nei paskui skaitmeninę statybą, nei paskui iniciatyvą „Pramonė 4“ – technologijos naudojamos, o teisės aktų nėra. Todėl atotrūkis tarp realios situacijos ir teisės aktų tik didėja.

„Valstybė ir visuomenė gyvena nuolatiniuose pokyčiuose, tad svarbu suvokti, kaip kurti taisykles, kad nebūtų pažeisti visuomenės interesai, kad būtų ginamas viešasis interesas, kad nebūtų pamintos žmogaus teisės, – sako LSA vadovas D. Gedvilas, įvardindamas konteksto svarbą: būtinas visuotinis švietimas, informavimas. – Kol nesuvoksime, kad gyvename nuolatinių pokyčių visuomenėje, tol bandysime tik viską surašyti ir reglamentuoti, taip statydami didžiausią slenkstį, skiriantį mus nuo efektyvaus veikimo.“

Besikeičiančioje visuomenėje tampa svarbus lyderio vaidmuo, nes tik lyderiai ne tik kuria vizijas, bet ir nesibaimina imtis jas įgyvendinti, nes suvokia, kur link turi judėti visuomenė, ekonomika. D. Gedvilo nuomone, tai yra sąlygos, kurios leistų sparčiai transformuotis ir pasivyti išsivysčiusias valstybes, o ne skęsti dogmose ir šablonuose.

„Tad reikia kuo greičiau taikyti šiuolaikines technologijas tiek valstybės valdyme, tiek statyboje, šviesti ir pratinti visuomenę“, – sako D. Gedvilas.

Statybininkų dienos šventė Raudondvaryje

5 proc. PVM arba neapskaityti milijonai

LSA skiria didelį dėmesį ir įsišaknijusioms problemoms statybose. Vieša paslaptis, kad būstas su daline apdaila reiškia neapskaitytas pajamas arba darbą su verslo liudijimais.

„Lietuvoje pastatoma daugiau negu 1 mln. kv. metrų gyvenamo ploto, absoliuti dauguma kurio parduodama su daline apdaila. Būstai įrenginėjami arba žmonių, dirbančių su verslo liudijimais, arba įrenginėjami nelegaliai, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas. – Asociacija pasiūlė valstybei, kad, sudarant sutartį su fiziniu asmeniu dėl būsto statybos ar renovacijos, būtų taikomas 5 proc. PVM. Tai skatintų legalizuoti šitą rinką. Jeigu 1 kv. metro įrengimas vidutiniškai kainuoja 400 eurų, tai vien pernai šioje rinkoje sukosi daugiau negu 0,5 mlrd. eurų, bet, panašu, kad institucijos šią situaciją toleruoja.“

LSA siūlo susikurti skaidrias taisykles, kurios keistų situaciją viešuosiuose pirkimuose, efektyviai gintų viešąjį interesą, kurtų pridėtinę vertę. Kalbėdamas apie mažiausios kainos principą, LSA prezidentas pastebi, kad tai sudaro galimybes į konkursus ateiti vadinamiesiems feniksams arba tiesiog „blefuotojams“.

Teismuose lyderio pozicijos tenka statybinei tematikai – tai parodė Ūkio ministerijai pristatyta studija. Statybų sektoriuje ši studija prilygsta žmogaus medicininei diagnozei, pastebi D. Gedvilas: „Jeigu gydytojas žmogui diagnozuoja ligą, tai skiria arba terapiją, arba chirurginę operaciją, po kurios žmogus turi išgyti. Tačiau nustačius statybos sektoriaus „ligas“, gydymas neskiriamas, nors geriausias laikas imtis veiksmų yra dabar. Bandymas užsimerkti ir sakyti, kad viskas tvarkoje, nepriimtina. Mes siūlome ir patys siekiame kurti taisykles, kurios skaidrintų rinką, kurios leistų nuo kreivų teisės aktų pereiti prie aiškių ir teisingų.“

Statybininkų asociacija kone kas mėnesį teikia pasiūlymų dėl teisėkūros statybos srityje, tačiau požiūriai su valdžios atstovais gana dažnai nesutampa. Be laukto atgarsio liko pasiūlymai ištraukti „šešėlyje“ dirbančius asmenis, kurie, įvykus nelaimingiems atsitikimams, turi daug problemų: jiems Ligonių kasos turi mokėti pinigus, kurių tokie darbuotojai nesukaupia. 

„Manoma, kad statybų įmonės, priėmus mūsų pasiūlymus, pakenks smulkiajam verslui. Mums atrodo, kad politikai tiesiog siekia populiarumo, – sako D. Gedvilas. – Mūsų nuostata – Gariūnams suteiktas ypatingos įmonės statusas. O kadangi šiame sektoriuje dirba didelis būrys žmonių, kurių pajamas paveiktų įstatymo pokyčiai, tai būtų nepopuliarus sprendimas, kuris lemtų ir politikų reitingus.“

Tvarką darbo rinkoje, LSA vadovo nuomone, įvestų ir statybininkų kortelės. Mokesčių inspekcija, prieš išduodama verslo liudijimą bei įrašydama veiklos rūšies kodą, turėtų prisijungti prie bendros bazės ir pasitikrinti, ar žmogus, siekiantis teikti statybos paslaugas, tikrai yra statybininkas, o ne, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas. Pritarimo šiai idėjai taip pat nebuvo sulaukta. Jeigu būtų išgirstami LSA siūlymai, jeigu valstybė netoleruotų netinkamos praktikos, D. Gedvilo pastebėjimu, statybininkai, užuot bylinėjęsi teismuose, galėtų imtis vien savo tiesioginės veiklos, kurdami pridėtinę vertę ir valstybei, ir visuomenei, ir įmonėms.

Statybininkų dienos šventė Raudondvaryje

Savišvieta ir duomenų skaitmeninimas 

„Neįmanoma būti veiksniu, jeigu nebandai tobulėti. Asociacija tam taip pat skiria daug dėmesio. Gavome finansavimą edukacinei programai „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“ – virš 890 statybų sektoriaus darbuotojų baigs 32 kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo programas. Kitą iniciatyvą padiktavo per lėtas skaitmeninimas. Pradėjome nuo kito galo: mokome profesinio mokymo centrų dėstytojus, kad jie apmokytų studentus statybvietėje dirbti ne su popieriais, o su planšetiniais kompiuteriais. Rudenį startuos dar viena programa – dėstytojus mokysime darbo skaitmeninėje aplinkoje pagrindų ir supažindinsime su BIM“, – apie LSA edukacines programas pasakojo D. Gedvilas.

Prezidentas džiaugiasi, kad asociacijos iniciatyvos tampa realiais rezultatais – ne viena LSA įmonė jau praktiškai taiko BIM metodologiją savo veikloje ir naudoja elektroninius statybos žurnalus statybvietėse. Tai akivaizdus žingsnis į statybų sektoriaus tvarumą ir konkurencinį pajėgumą.

Be to, naudos, ypač žmonėms, sunkiau įsisavinantiems naujas technologijas, galėtų duoti laisvai pasirenkamos šeštadieninės pamokėlės. Šių pamokėlių metu būtų mokoma naudotis elektroniniais parašais ar kitais technologiniais įrankiais, kad greičiau judėtų dokumentai, efektyvesniu taptų darbas.

„Mes kuriame kiekvieno žmogaus, dirbančio statybos sektoriuje, elektroninį CV – statybininkų korteles, kuriose būtų informacija apie, pavyzdžiui, verslo liudijimą, kvalifikaciją ir panašiai, – pasakoja D. Gedvilas. – Mes siūlome fiksuoti darbo istoriją, prijungti Sodros, Darbo inspekcijos, Darbo biržos ir kitus duomenis, susijusius su darbuotoju. Ši priemonė leistų eliminuoti iš darbo rinkos ir nelegalius darbuotojus. Toks registras jau kuriamas: negavusi finansavimo ir neradusi iniciatorių valstybės sektoriuje asociacija tai kuria iš savo resursų. Tikėtina, kad po metų šalyje turėsime veikiantį skaitmeninį sektorinį darbo išteklių registrą.“

Dainiaus Labučio (LSA) nuotr.