Nors Lietuvoje nesigirti tokių viešų raginimų, tačiau toms organizacijoms, kurios iki šiol nebuvo įsidiegusios nuotolinio darbo galimybės, dabar svarbu šį klausimą įsirašyti į savo žmogiškųjų išteklių vadybos būtinų sprendimų darbotvarkę.

Keičiasi darbo vietos samprata

„Ieškodami darbuotojų vadybinėms pozicijoms: padalinių vadovų, rinkodaros, eksporto, produktų specialistų, taip pat gaudami poreikius inžinierių, projektuotojų pareigoms matome, jog vis daugiau įmonių, net iki koronaviruso sukeltos situacijos jau galvoja apie galimybes dalį darbo laiko leisti darbuotojui dirbti iš namų, – sako pranešime cituojama personalo atrankos įmonės vadovė Jurgita Jankuvienė. – Tenka konsultuoti įmones, kaip įsivertinti, kokią laiko dalį darbuotojui būtina dirbti biure, kiek gali dirbti nuotoliniu būdu. Nes čia itin svarbu rasti balansą tarp verslo efektyvumo ir patogumo.“

Galimybė retkarčiais dirbti iš namų šiandien yra vienas dažniausių X ir Z kartų atstovų užduodamų klausimų darbo pokalbiuose.

Nuotraukoje – Jurgita Jankuvienė

Pasak darbuotojų paieškos ekspertės, šiandien jau yra stipriai pasikeitusi pati darbo vietos samprata ir darbo vieta dažniausiai suvokiama ne kaip fizinė vieta, stalas ir kėdė ar tikslus adresas, bet kaip konkrečios atliekamos darbo funkcijos. Dažniausiai tai susiję su kompiuterizuotomis darbo vietomis.

J.Jankuvienė sako, kad užsienio kompanijoms įprasta praktika, kai darbuotojai, ir ne tik IT specialistai, dirba iš skirtingų šalių, skirtingų lokacijų. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir teisinio bei vadybinio nuotolinio darbo reglamentavimo, papildomų susitarimų ir taisyklių, kurių reikia tam, kad nuotolinis darbas nevirstų tiesiog laisva diena su chalatu ir kava prie kompiuterio.

Darbo teisės reikalavimai

LR Darbo kodekse reikalavimas dirbti nuotoliniu būdu turi būti patenkintas, kai to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat, darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Jei darbuotojas neturi nedarbingumo pažymėjimo, darbdavys, kad ir karantino laikotarpiui, turi raštu įforminti paskyrimą dirbti nuotoliniu būdu, nustatant darbo vietos reikalavimus, suteikiant darbui atlikti reikalingas darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarką, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės. Personalo atrankos įmonės vadovė pabrėžia, jog itin svarbu numatyti atsakingus asmenis, kuriems darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą ir nustatyti darbo tvarkos taisykles, kadangi net ir darbuotojui dirbant iš namų, už jį atsako darbdavys.

Iššūkiai planuojant laiką ir organizuojant darbą namuose

Organizacijų koučingo (angl. workplace coaching) specialistė, mokymų lektorė Janina Sabaitė Melnikovienė pastebi, jog šiuo metu nuotolinio darbo galimybės yra vertinamos kaip viena iš darbdavio įvaizdžio suteikiamų privalumų, tačiau įmonėms tai kelia papildomų iššūkių ir dažnai vadovai turi daug abejonių dėl tokios darbo formos efektyvumo.