Vietoj alaus – gira, arbata ir mineralinis vanduo

Po atviru dangumi vasarą dirbantys statybininkai sako, kad karštą dieną niekas taip nenumalšina troškulio, kaip alus. Todėl net rizikuodami turėti nemalonumų, jie traukia į artimiausius prekybos centrus – lydimi kreivų praeivių žvilgsnių, sulaukdami gausių komentarų socialiniuose tinkluose.

„Nors Lietuvoje yra ir nealkoholinio alaus, bet, siekiant išvengti konfliktų, geriau jį vartoti po darbo, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė. – Labai geras pakaitalas alui yra lietuviška gira, taip pat ir naminė, bei mineralizuoti vandenys.“

Troškulį, primena specialistė, puikiai malšina ir arbata – šalta ir karšta, žalia ir juoda. Arbata ne tik efektyviai gaivina, bet ir papildo organizmą naudingomis medžiagomis. Gerti reikia kas 15 – 20 min. po stiklinę ar pusę, nelaukiant, kol jau pradeda džiovinti gerklę.

Skysčiais organizmą reikia pradėti aprūpinti jau saulei tekant

R. Zubkevičiūtė sako, kad daugiausia bėdų yra pirmadieniais, kai vyrai savaitgalį atsipalaiduoja per daug ragaudami alaus, kepdami šašlykus. Kitą dieną saulės atokaitoje žmonės pasijunta blogai, nes pervertina savo galimybes. Tokių savaitgalio atsipalaidavimų, kitą dieną svilinant karščiui, organizmas neatlaiko.

„Todėl saulei tekant reikia pradėti savo organizmą pildyti skysčiais, – moko, kaip pradėti darbo savaitę, specialistė. – Tai gali būti vanduo, geriau – mineralizuotas vanduo, mineralinis vanduo, kurio Lietuvoje yra didelė pasiūla, su įvairiu kiekiu mineralų. Bene labiausiai tinkantis gėrimas yra gira, kuri organizmą užpildo ne tik skysčiais, bet ir gliukoze, mineralais ir labai neblogai atgaivina.“

Statybininkai darbus pradeda anksti ryte

„Atėjus karščiams, statybininkams iš tiesų dirbti tapo sunkiau, –– pastebiu, kad jie darbus pradeda anksti, – dalijosi specialistė. – Sąmoningi darbdaviai stengiasi darbą organizuoti taip, kad bent jau pagrindinius darbus galima būtų atlikti iki tol, kol saulė nepasiekė zenito.“

Būnant saulėje, primena Darbo inspekcijos atstovė, reikia daryti pertraukas, bent 5 – 10 minučių reikia trauktis į pavėsį ir atsivėsinti.

Drabužiai turi būti lengvi ir laidūs drėgmei – geriausiai tinka medvilnė, linas, reikia vengti, jeigu tik tai įmanoma, sintetikos. Statybininkai, ypač jauni vyrai, geriau, kad nedemonstruotų savo kūnų, sako R. Zubkevičiūtė, nes galima labai greitai nudegti. Ji siūlo dėvėti ne marškinėlius, o liemenę, kuri efektyviau saugo pečius, pataria naudoti kremus nuo saulės.

Batai – ne komfortiški, bet saugo nuo sužalojimų

Su batais, pripažįsta specialistė, – problema. Kai kuriose veiklose, ypač statybose, kur galimas daiktų užkritimo pavojus, batai yra su pakietintomis nosimis. Tad čia jau darbdavių rūpestis parinkti specialius batus vasarai, nes statybose ne visuomet galima avėti sandalus. R. Zubkevičiūtė pataria pasinaudoti pertraukomis ir nusiavus batus pravėdinti kojas. Specialūs batai su pakietintomis nosimis nėra komfortiški, bet saugo nuo sužalojimų, tad iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę.

Galvos apdangalai būtini. Jeigu su šalmu per karšta, po juo patariama dėvėti medvilninę kepuraitę, kuri sugeria prakaitą.
„Statybininkai turi kepures su snapeliu, akinius nuo saulės, jeigu tai nedraudžiama pagal technologijas. Reikia tepti kremu veidą, rankas – atviras kūno vietas“, – vardija paprastas apsaugos nuo saulės priemones specialistė.

Karštis stiprina alkoholio poveikį

Alkoholio per karščius rekomenduojama visai nevartoti – ne tik darbe, bet ir namuose. Ypač to turėtų paisyti asmenys, turintys problemų dėl kraujotakos. Galima sulaukti bėdų ir tuomet, jeigu išvakarėse buvo vartoti alkoholiniai gėrimai, o iš ryto tenka dirbti karštyje. Esant karščiui, alkoholis veikia kitaip – stipriau, greičiau ir intensyviau, nes kraujagysles vienu metu veikia ir saulė, ir alkoholis. Toks dvigubas poveikis sukelia dvigubą pavojų.

„Labai prašyčiau, kad darbuotojai stebėtų vieni kitus, – sako specialistė. – Jei pamatote, kad kolega pradeda balti, per daug išprakaitavęs, pasirūpinkit juo, išveskite į vėsesnę vietą, nes kartais nepamatome, kad kitam blogai, o ir pats žmogus nesupranta, kad jam jau blogai.“

Kuo karščiau – tuo dažnesnės pertraukos

Statybininkų darbas yra fizinis – karštis tam nėra palankus. Tiek statybvietėje, tiek dirbant savo sode, ūkyje, sako R. Zubkevičiūtė, darbus reikia organizuoti taip, kad sunkiausi fiziniai darbai būtų atliekami ne per patį vidudienį, o ryte ir vakare. Nes sunkus fizinis darbas, kaip ir saulė, stimuliuoja kraujotaką, kelia kraujospūdį, vargina kvėpavimo sistemą.

Stogdengių darbas yra panašus į kelininkų – abeji dirba su tamsiomis medžiagomis, kurios didina karštį. Tačiau stogdengiams, anot specialistės, pavojingiausias ne karštis, o didelis aukštis. Gelbėtis nuo karščio – tiek kelininkams, tiek stogdengiams – specialistė rekomenduoja darant dažnesnes pertraukas.

Statybininkų sveikata privalomai tikrinama kas dveji metai.