Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis susirinkusiesiems pristatė praėjusiais metais pasikeitusį Šilumos ūkio įstatymą, dėl kurio prisireikė keisti ir kitus šilumos ūkio veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pasak jo, šiuo metu šilumos vartotojams aktualūs du teisės aktai – Energetikos ministro patvirtintos Šilumos tiekimo vartojimo taisyklės su pakeitimais ir Energetikos ministro įsakymas, patvirtinantis Energetikos objektus, įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašą.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklės privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams bei kitiems šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems asmenims.

Pasak J. Antanaičio, šiuo metu yra aktualu tai, kad šildymo sezono pradžią ir pabaigą nustato savivaldybės institucija, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras. Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10 laipsnių C, ir baigti, kai ši temperatūra tris paras iš eilės yra aukštesnė už +10 laipsnių C. Šildymo sezono laikotarpiu šiluma privalo būti tiekiama iki daugiabučio namo įvado nepriklausomai nuo to ar šildomi, ar nešildomi butai ir kitos patalpos. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, atsižvelgiant į teisės aktų nustatytas higienos normas.

Kada pradėti šildymo sezoną, galime spręsti ir patys

J. Antanaitis sako, kad vartotojai turi teisę teisės aktuose nustatyta tvarka ir patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos, tik tai turi būti padaryta nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Gyventojams, nusprendus anksčiau pradėti arba vėliau baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu savivaldybės institucijos nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie arba valdytojas apie savo sprendimą turi pranešti šilumos tiekėjui, o šis – ne vėliau kaip per dvi darbo dienas privalo duoti leidimą pastato savininkui, valdytojui arba prižiūrėtojui. Pasak J. Antanaičio, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų sprendimų priėmimą dėl pastatų šildymo kitu laiku, negu savivaldybių institucijų nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, organizuoja valdytojas.

Kai kreipiamasi individualiai, šilumos tiekėjas turi įvertinti teisės akto nuostatas ir, suderinęs su savivaldybės institucija, nustatyti pastatams ar jų grupėms šildymo įjungimo – pradedant šildymo sezoną, ir išjungimo – baigiant šildymo sezoną, eiliškumą. Atsakingo už šilumos ūkį asmens paskyrimas yra privaloma sąlyga leisti pradėti pastatui tiekti šilumą.

Turi būti pasirašomas pastato parengties šildymo sezonui aktas

Susitikimo metu kalbėta ir apie naujus reikalavimus, keliamus šilumos punktų prižiūrėtojams daugiabučiuose namuose. Energetikos ministro patvirtintos taisyklės nustato, kad už šilumos ūkį atsakingas asmuo turi būti skiriamas pastato savininko arba valdytojo sprendimu ir sutartimi. Nuo šiol tas asmuo privalės turėti ir technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą bei, kaip anksčiau, būti atestuotas darbo vietai ir turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą galiojantį kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti atsakingu už šilumos ūkį bei efektyvų, patikimą ir saugų įrenginių eksploatavimą. Jeigu pastato savininkas ar valdytojas neturi atsakingo už šilumos ūkį asmens, leidžiama jo funkcijas perduoti atlikti prižiūrėtojui, turinčiam teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją ir leidimus prižiūrėti šildymo ir karšto vandens sistemas.

Tarp prižiūrėtojo teises, pareigas ir atsakomybę nustatančių reikalavimų yra ir naujų. Vienas tokių, kaip užtikrinti tolygų viso pastato, visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą, palaikant juose nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens temperatūrą, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir yra techninės galimybės tą reguliuoti. Taip pat prižiūrėtojas privalo siekti, kad panaudojant visas turimas technines ir organizacines galimybes pastato šildymo ir karšto vandens įrenginių darbo režimas atitiktų ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimus.

Nuo šiol prieš šildymo sezono pradžią turi būti pasirašomas pastato parengties šildymo sezonui aktas – pasirašytas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir pastato savininko arba valdytojo dokumentas, kuriame yra fiksuojamas privalomų darbų dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos parengties šildymo sezonui įvykdymas.

Keitėsi Daugiabučių bendrijų veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatos

Be pasirengimo šildymo sezonui temos, susitikimo metu aptartos ir kitos.

Būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius supažindino susirinkusiuosius su teisės aktų pakeitimais, įvykusiais per vasarą. Keitėsi kai kurios pagrindinio bendrijų veiklą reglamentuojančio Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos.

Taip pat Aplinkos ministerijos iniciatyva patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinės taisyklės.

Apskaitos ir finansų skyriaus vedėja Svetlana Osinskaja supažindino su naujomis mokesčių perskaičiavimo taisyklėmis, kurios bus visiems aktualios, keičiant litus į eurus.

Susitikime dalyvavo ir Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius bei Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas. Kitas susitikimas planuojamas spalio 6 dieną.