„Iš daugiau kaip 1000 per pusantrų metų pasirašytų rangos sutarčių apie 200 daugiabučių renovacijos projektų jau yra užbaigti, kitus planuojama užbaigti per pastaruosius metus. Be to, dar yra parengta ir mūsų agentūros suderinta beveik 2500 projektų, iš kurių apie 1000 projektų įgyvendinimui yra pritarę gyventojai, t. y. artimiausiu metu, vykdant šių namų atnaujinimą, bus pradėti rangos darbų pirkimai“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta.

Labai svarbu, kad šie renovacijos darbai būtų atlikti kokybiškai, išvengiant broko. Statybos priežiūros inspektorių vizitai į Lietuvos savivaldybes atskleidžia šiuos pagrindinius statybos darbų trūkumus: nekokybiškai sumontuotus cokolinius profilius; neteisingai išdėstytas termoizoliacines plokštes ties langų kampais; palanges, neapsaugotas nuo atmosferos kritulių; nekokybiškai nutinkuotas ir nudažytas sienas, neįrengtus apsauginius stogelius virš įėjimų ir kt.

Siekiant tinkamai parengti Lietuvos statybų specialistus daugiabučių atnaujinimo programai, inicijuojame „Erasmus+“ mobilumo projektą „Pastatų renovatorius“, sutarties Nr. 2015-1-LT01-KA102-013056. Projekto partneriai: Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, Alytaus profesinio rengimo centras, Vilniaus statybininkų rengimo centras, Klaipėdos E. Galvanausko profesinio mokymo centras, Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Plungės technologijų ir verslo mokykla.

Projekto tikslai: susipažinti su pastatų renovacijos pavyzdžiais ir Lietuvoje, ir priimančiose šalyse (Danija, Vokietija); ugdyti praktikos darbų atlikimo dalykinius ir technologinius įgūdžius; pagerinti ryšius su socialiniais partneriais (verslo įmonėmis, amatų rūmais), o mokiniams atlikti praktikas su verslo įmonių atstovais; ugdyti projekto dalyvių kūrybiškumą, norą dirbti komandoje, atsakomybės jausmą; skatinti kvalifikuotą ir kokybišką darbų atlikimą; optimalaus medžiagų ir žaliavų gamybinio pajėgumo naudojimą; medžiagų ir konstrukcijų kokybės tikrinimą; didinti profesinio mokymo patrauklumą; skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinį įtraukimą, solidarumą, savigarbą; tarptautiškumo kompetencijų įgijimą; novatoriškumo, mokymosi, pažinimo, socialines, asmenines, kūrybiškumo kompetencijas, iniciatyvumą; europines kompetencijas.

Jau įgyvendinti projekte trys stažuočių srautai, iš viso 40 dalyvių buvo išvykę stažuotis į Daniją, Vokietiją.

Visą stažuotės laiką Danijoje, „CELF“ profesinio rengimo centre Niukobinge – Falsteryje galima skirti į du etapus: darbą mūro bei medžio dirbtuvėse. Turėjome du mokytojus, vienas mokė dirbti su medžiu, kaip tinkamai tvirtinti garų bei vėjo izoliaciją ir papasakojo apie jų svarbą konstrukcijoms, kitas mokytojas mokė mūrijimo, apdailos darbų, pasakojo apie modernizacijos svarbą bei mokė tinkamai tvirtinti šilumos izoliaciją. Mokiniai mokėsi, kaip paskaičiuoti šilumos perdavimo koeficiento vertes, kokią naudą konstrukcijoms bei žmonėms tai suteikia, taip pat įgavo naujų žinių apie garų izoliacijos bei vėjo izoliacijos svarbą, sandarumo testą, apie tai, su kokia įranga tai atliekama.

Darbas stažuotėje vyko grupelėmis. Atlikdami mūrijimo darbus, mokiniai buvo suskirstyti į tris grupeles. Jų užduotis buvo pastatyti tris namukus (kiekviena grupė po vieną). Darbai vyko tokia tvarka: iš pradžių mokiniai turėjo sumūryti 3 x 3 m kvadratinius namus su langais ir durimis; vėliau mokiniai turėjo ištinkuoti dvi vidines sienas taip, kaip tai darytų Lietuvoje, mokytojas norėjo palyginti darbų eigą; po to apšiltinti – prieš pradėdami apšiltinimo darbus, mokiniai iš pradžių nusibraižė izoliacijos plokščių dėliojimo schemas, kad kuo optimaliau išnaudotų turimas medžiagas.

Apdailai naudojome „Rockwool“ tinkavimo ant mineralinės vatos sistemą. Ji buvo dedama 3 sluoksniais su armavimo tinkleliu. Antruoju etapu dirbome su medžiu. Pirmiausia sukonstravome medinę atitvarą, kurią aptaisėme garo izoliacija bei vėjo izoliacija.

Dar reikėtų paminėti, kad buvo ties pamatais naudojama speciali plėvelė, apsauganti nuo radono dujų patekimo į patalpas, tai labai aktuali problema Danijoje. Bei galiausiai tvirtinome gipso plokštes. Kai darbai buvo baigti, viską išardėme ir išgriovėme, atliekas išrūšiavome į tam skirtus konteinerius. Kai kurias medžiagas grąžinome į sandėlį. Per stažuotę aplankėme Danijos sostinę – Kopenhagą. Mokytojai vežėsi į planetariumą bei suorganizavo ekskursiją į cukraus fabriką. Aplankėme vietinį zoologijos sodą bei buvome nuvykę su dviračiais į kaimyninius miestelius. Taip pat aplankėme kelias vietines bažnyčias.

Antroji 12 mokinių grupė praktikos įgijo Vokietijoje, Vorene, „Überregionales Ausbildungszentrum Waren“ profesinio rengimo centre. Mokiniai susipažino su profesinio rengimo centru, po to buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė buvo atsakinga už durų, antroji – langų ir rąstinės sienos, trečioji – už tvoros gamybą. Pirmąją savaitę mokiniai išsimatavo gaminių matmenis, toliau kiekviena grupė išsirinko vadovą ir dirbo kompiuterių klasėje. Reikėjo internete surasti, kiek kainuoja medžiagos, kiek jų reikės, planuoti, per kiek laiko bus galima išpjauti ir sustatyti ar suklijuoti reikalingas dalis, kiek kainuos darbas, atlikti brėžinius, apgalvoti, kokių įrankių reikės. Tai moksleiviams buvo didelis iššūkis, tačiau visi šią užduotį gerai įvykdė. Kai viskas buvo užfiksuota popieriuose, vyko planų ir idėjų pristatymas. Išrinkti geriausi eskizai, kartu su mokytoju aptartos detalės.

Antrąją savaitę buvo atgabentos medžiagos ir prasidėjo darbai. Projekto dalyviai susipjaustė atitinkamo ilgio lentas, jas šlifavo, frezavo. Trečiąją savaitę buvo atvežta medienos langams ir durims gaminti. Pagal matmenis moksleiviai išpjovė lentas, klijavo, šlifavo, frezavo, impregnavo ir dažė. Langus ir duris reikėjo įstiklinti ir apipurkšti silikonu. Tai buvo atliekama galiausiai. Taip pat projekto dalyviai išgręžė, iškaldavo skyles vyriams, langų rankenėlėms, durų spynai. Ketvirtąją savaitę visi projekto dalyviai ir mokytojas vyko į montavimo vietą. Montavimo darbai vyko keturias dienas.

Paskutinę projekto dieną patikrinti ir įvertinti darbų atvyko mokyklos atstovai, projekto vietos šeimininkas. Visiems buvo labai malonu, jog langai, saunos rąstų siena, durys ir tvora sulaukė labai gerų atsiliepimų ir moksleiviai buvo giriami už darbštumą, kūrybingumą. Pabrėžtina ir tai, jog apie šį moksleivių iš Lietuvos projektą rašys ir vietinė spauda. Į darbų apžiūrą buvo atvykusi žurnalistė.

Moksleiviai gilino ne tik profesines žinias, bet ir daug keliavo. Per keturias savaites aplankė kelis vietinius muziejus, Vokietijos sostinę Berlyne, kilo į televizijos bokštą, apsilankė prie Reichstago, Brandenburgo vartų; Štralzuldo mieste – įspūdingame Jūrų muziejuje, Šverino mieste – pasakiško grožio pilyje, kur į senovės meistrų darbus akis paganyti gali kiekvienas turistas; Noibrandenburge – ypatingame statinyje – muzikos bažnyčioje. Projekto pabaigoje visi vyko į Rostoką, kur labiausiai moksleiviai grožėjosi senamiesčiu.

Trečioji 12-os mokinių grupė atliko praktiką Vokietijoje Leipcige, „Wisamar Bildungsgesellschafet gemeinnutzige GmbH“ organizacijoje. Atlikti statybos darbai: įšalo skaldymas, duobės kasimas, plytų pernešimas, namo lubų ardymas, rąstų impregnavimas, žvyro nešimas, betono skaldymas, trinkelių išėmimas, gegnių šlifavimas irimpregnavimas nuo kenkėjų, darbo vietos sutvarkymas, rūsio mūro sienų tinkavimas, sienų ir lubų griovimas, įvairių sienų tinkavimas, medienos impregnavimas, sienų paruošimas prieš siūlių taisymą, plytų siūlių užtaisymas su tinko skiediniu, sienų gruntavimas ir skiedinio paruošimas, sienų tinkavimas ir dažymas. Mokiniai turėjo plačią kultūrinę programą, lankėsi Drezdene, Berlyne, Leipcige, Leipcigo Halės oro uoste, BMW automobilių gamykloje.

Projektas vykdomas gavus Europos Sąjungos paramą pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.