Praėjusiais metais, praneša VDI, užregistruoti 24, arba 6 atvejais mažiau nei 2018 m., mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, neskaičiuojant įvykių darbe dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų.

2019 m. nelaimingais atsitikimais darbe išsiskyrę sektoriai: transporto, saugojimo (12 mirtinų, iš kurių visais atvejais darbuotojai žuvo eismo įvykių metu, ir 22 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), statybos (8 mirtini, iš kurių vienas žuvo eismo įvykio metu ir 26 sunkūs), apdirbamosios gamybos (8 mirtini ir 23 sunkūs), didmeninės ir mažmeninės prekybos (4 mirtini, iš kurių vienas žuvo eismo įvykio metu ir 18 sunkūs), žemės ūkio (2 mirtini ir 4 sunkūs), vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo (2 mirtini, iš kurių 1 darbuotojas žuvo eismo įvykių metu, ir 6 sunkūs). 

Sektoriai, kuriuose, lyginant su 2018 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų neįvyko: elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje (2018 m. žuvo 5 darbuotojai), profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje (2018 m. žuvo 2 darbuotojai), miškininkystėje (2018 m. žuvo 1 darbuotojas).

Dažniausios mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe priežastys – kritimai iš aukščio, žmogui nugriuvus iš aukštai ar užgriuvus daiktams, kroviniams, ir trumpas darbo stažas naujoje darbovietėje, kai trūksta patirties ar kvalifikacija nepakankama. 2019 m. nukritę iš aukščio žuvo 4 darbuotojai, dar 4 – žuvo sužaloti krentančių krovinių, 3 – iškasose, užvirtus grunto nuošliaužai. 6 darbuotojus mirtinai traumavo veikiantys įrenginiai, 2 darbuotojai žuvo dėl elektros srovės poveikio. 

Kaip praneša VDI, nustatyta, kad 43 proc. ištirtų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje. Dėl netinkamo darbuotojų mokymo ir instruktavimo apie pavojus darbe, netinkamo kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių įrengimo ar naudojimo, netinkamo darbo vietos įrengimo, technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimų, įvyko 38 proc. ištirtų mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, neskaičiuojant eismo įvykių. 

 

Apie trečdalis ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl pačių darbuotojų neatsargumo, kai jie nesilaikė vadovų duotų nurodymų, ėmėsi atlikti darbus savavališkai, neturėdami žinių ir patirties, kaip saugiai tai padaryti.

„Neretai darbuotojai, ypač pradėję dirbti naujoje darbovietėje, bijo, nedrįsta klausti, kai nežino, kaip turėtų elgtis, kad jų darbas būtų saugus. Prieš pradedant dirbti jie turi būti mokomi apie konkrečius, su darbu susijusius pavojus, kaip jų išvengti, ką daryti, kad apsisaugotų. Jie turi būti informuoti, kur kreiptis patarimo, kai mano, kad kažkas yra nesaugu, įvyksta nelaimingas atsitikimas ar reikalinga pirmoji pagalba, – sako pranešime cituojamas VDI vadovas Jonas Gricius. – Deja, darbuotojai nesinaudoja įstatymo nustatyta teise atsisakyti dirbti nesaugioje aplinkoje. Užuot taip pasielgus ir pranešus Darbo inspekcijai, kad kilus pavojingai situacijai padėtume pašalinti rizikos veiksnius, elgiamasi priešingai – dirbama nesaugiomis sąlygomis, rizikuojant gyvybe ir sveikata, keliant grėsmę ne tik sau, bet ir greta dirbantiesiems.“

Praėjusiais metais sumažėjo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimai darbe, kai darbuotojai buvo neblaivūs: įvyko 3 mirtini ir 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Atitinkamai 2018 m. – 5 mirtini ir 9 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

Per 2019 m. sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.