Psichologas Olegas Lapinas pastebi, kad šiuolaikinio gyvenimo tempas dirbančius žmones beveik neišvengiamai verčia keltis į miestus ir kuo arčiau jų centrų.

„Mūsų laiko suvokimas nuo XIX amžiaus smarkiai pasikeitė. Vystantis technologijoms, kapitalizmui, laiką ėmėme suvokti kaip atkarpą tarp taškų, per kurią turime spėti kažką padaryti. Visos galimybės telkiasi miestuose, tad jau 200 metų žmonės koncentruojasi megapoliuose“, – kalba psichologas.

Bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktoriaus Manto Umbraso pastebėjimu, aukštas gyvenimo tempas didmiesčių gyventojus skatina išsigryninti savo prioritetus ir pasiskaičiuoti realias naudas.

„Nekilnojamojo turto specialistai ne veltui juokauja, kad renkantis būstą svarbiausi yra trys dalykai – vieta, vieta ir vieta. Todėl ankstesnių laikų paveldą – monofunkcines statybas – Vilniuje pamažu išstumia vystomi visaverčiai rajonai, kuriuose patenkinamas žmonių poreikis gyventi, dirbti, pramogauti ir rasti svarbiausias kasdienes paslaugas keleto kilometrų spinduliu. Šitaip kasdien galima sutaupyti apie dvi valandas vien važinėjimo ir stovėjimo spūstyse – tą laiką galima paskirti svarbesniems ir prasmingesniems užsiėmimams“, – išskiria M. Umbrasas.

Mato vis daugiau būsto centre privalumų

Nekilnojamojo turto projektų vystytojai pastebi, kad naujakuriai, įsivertinę visas sąnaudas ilguoju laiku, vis mieliau renkasi istoriškai gera infrastruktūra aprūpintą miesto centrą nei nuo jo nutolusius rajonus ar priemiesčio kvartalus.

„Būtent laiko, o tuo pačiu ir pinigų taupymas dažniausiai tampa priežastimi dairytis būsto vietos miesto centre ar labai arti jo. Ypač patrauklia vieta gyventi miesto centrą laiko jauni žmonės, jaunos šeimos. Pastarosioms patogu tai, kad darželiai, mokyklos, būreliai ir poliklinikos yra ranka pasiekiami. Čia pat verda ir daugelio mėgstamas kultūrinis gyvenimas“, – apie vilniečių polinkio dairytis būsto centre priežastis kalba M. Umbrasas.

Pradingus poreikiui keliauti darbo bei kitais tikslais tarp miesto centro ir nutolusių rajonų ar netgi užmiesčio, sutaupomas ne tik laikas ar išlaidos transportui, tačiau atsiranda ir kitų privalumų.

„Naujakurius į centrą vilioja ne tik mažesnės laiko ir transportui būtinos sąnaudos. Gyvenimas centre – ir aktyvesnis: daugiau vaikščiojama pėsčiomis, važinėjama dviračiais, paspirtukais, daugeliui šeimų apskritai sumenksta automobilio poreikis, be to, Vilniaus centras – ne vien pastatai ir asfaltas, čia galima rasti ir jaukių gamtos kampelių“, – išplatintame pranešime cituojamas M. Umbrasas.

Statytojai seka paskui gyventojus

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad statytojai savo projektus linkę vykdyti ten, kur yra didžiausia paklausa, poveikį jų sprendimams turi ir miesto savivaldybės vykdoma politika.

„Tiek miesto planavimo dokumentai, tiek savivaldybės renkamo socialinės inžinerinės infrastruktūros mokesčio panaudojimas, nukreiptas į centrines dalis, pavyzdžiui, upių krantinių ar Konstitucijos prospekto tvarkymą, užduoda toną statytojams rinktis zonas, kuriose jiems būtų palankiau statyti. Miesto prioritetas yra atnaujinti senas teritorijas – buvusias gamyklas, pramonės teritorijas, o ne užstatyti naujas. Tokiu keliu eina ir Vakarų Europos miestai – kuomet atnaujinami seni kvartalai, imamasi naujos statybos juose“, – sako M. Statulevičius.

Kalbėdamas apie Vakarų Europos pavyzdžius, M. Umbrasas pažymi, kad, siekiant užtikrinti darnią plėtrą, itin didelis dėmesys vis dažniau skiriamas visaverčių rajonų kūrimui: išmanus gyvenamųjų, viešųjų, kultūrinių ir verslo erdvių persipynimas tarpusavyje užtikrina įdomių sprendimų ir netikėtų erdvių pasiūlymų gausą.

„Didžiausias tokia kryptimi šiuo metu Lietuvoje vystomas pavyzdys – Vilniaus „Architektūros parko“ programoje atstatomas istorinis „Paupio“ rajonas. Čia, sostinės Senamiestyje bus įrengtas septynių kvartalų modernus gyvenamosios, verslo ir viešosios paskirties rajonas, kuriame bus galima rasti visus šiuolaikiško miesto atributus: nuo modernių darbo erdvių ar gurmanų turgaus iki vaikų darželio ar sporto klubo“, – vardija M. Umbrasas.

Vilniečiai lengviau įperka būstą

Vainikuojant praėjusius metus NT specialistai išskyrė iki rekordinių aukštumų išaugusį būsto įperkamumo tiek Lietuvoje, tiek jos sostinėje rodiklį. Eurostato duomenimis, šis rodiklis mūsų šalyje per paskutinį dešimtmetį augo sparčiausiai tarp Europos Sąjungos narių. Ekspertų teigimu, tokie pokyčiai paaiškina ir poslinkius naujakurių poreikių bei galimybių skalėje.

„Krizės metu ir pokrizinio laikotarpio pradžioje beveik visas savo investicijas NT plėtotojai buvo nukreipę į ekonominės ir vidutinės klasės daugiabučių plėtrą, tačiau per pastaruosius penkerius metus fiksuojamas itin spartus brangesnės klasės būsto statybų apimčių augimas. Metinėje pasiūloje brangesnių butų santykis pastaraisiais metais vis auga, o daugiausia prabangių senos ir naujos statybos butų nuperkama sostinės senamiestyje ar centre“, – apie padidėjusias vilniečių galimybes įsigyti būstą kalba M. Umbrasas.

„Darnu Group“ iliustr.