Sausio 27 d. vakarą Vilniuje, Kelmijos sodų 31-ojoje gatvėje, gyvenamojo namo virtuvėje, sprogo dujų balionas. Nuo sprogimo išvirto trys namo sienos, apdegė lova ir virtuvės spintelė. Sprogimo metu name buvo penki žmonės. Vyras, moteris ir du vaikai dėl patirtų sužalojimų buvo išvežti į ligoninę. Plaukus apdegusiai moteriai medikai suteikė pagalbą vietoje.
Kitos dienos pavakare buvo gautas pranešimas, kad Vilkaviškio rajone, Virbalyje, Vilniaus gatvėje, iš buto rūksta dūmai ir yra sužeistas žmogus. Paaiškėjo, kad dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas. Jo metu išgriuvo vidinė buto siena tarp virtuvės ir kambario. Galvą susižeidęs vyras buvo perduotas medikams.

Tiek priešgaisrinės apsaugos specialistai, tiek dujininkai tvirtina, kad didžioji dalis nelaimių, susijusių su dujomis, įvyksta dėl vartotojų kaltės. Dažniausiai dujos nuteka, kai suskystintų dujų balionai yra jungiami ar keičiami pažeidžiant eksploatavimo taisykles: dujų balionas jungiamas be tarpinės, laiku nepakeičiamas sugedęs ventilis.

Dera žinoti, kad vietos, kuriose yra naudojami ar saugomi dujų balionai, turi būti dažnai vėdinamos. Atsargumo priemonių turėtų imtis ne tik naudojantys suskystintų dujų balionus, bet ir gamtinių dujų vartotojai. Nors gamtinės dujos reikalauja mažiau priežiūros, naudojant jas taip pat gali kilti pavojus dujų nuotėkiui susidaryti. Patalpoje įvykus gamtinių dujų nuotėkiui, gali trūkti deguonies, imama dusti. Kadangi gamtinės dujos yra beveik grynas metanas, kuris lengvesnis už orą, jos kaupiasi patalpos viršutinėje dalyje, o apatinėje patalpos zonoje deguonis išsilaiko ilgiau. Daug didesnis pavojus kyla tada, kai gamtinės dujos susimaišo su oru ir susidaro sprogimui pavojingas dujų-oro mišinys, galintis sprogti nuo atviros liepsnos ar atsitiktinės kibirkšties.

Gamtinių dujų nuotėkis dėl aštrų kvapą turinčių priemaišų yra greičiau pajuntamas. Norint įsitikinti, ar dujų balionas yra sandarus, prieš įnešant jį į patalpą, reikia muilo tirpalu patikrinti baliono ventilio sandarumą: esant užsuktai aklei atsukamas dujų baliono ventilis ir muilo emulsija (šiam tikslui naudoti ugnį draudžiama) patikrinamas ventilio sandarumas, paskui užsukamas ventilis, atsukama aklė ir muilo emulsija patikrinama, ar pro ventilio antvamzdį nesivežia dujos. Jei po kelių minučių nematyti iškilusių burbuliukų, tikėtina, kad balionas sandarus.

Įsigyjant ar keičiant dujų balioną, pirkėjui turi būti įteiktas pirkimo čekis, saugumo atmintinė ir pora tarpinių, kurias reikia keisti kaskart, kai keičiamas balionas. Taip pat svarbu, kad dujinės viryklės degiklis degtų ryškia mėlyna liepsna, o jei dega raudonai, tai rodo, kad tiekiama labai daug dujų. Jeigu viršuje mėlyna liepsna, o apačioje jos nematyti, yra per daug oro. Pasitelkus specialistus, ją būtina sureguliuoti, parenkant tinkamą žiklerį.

Pajutus gamtinių dujų kvapą patalpoje, būtina uždaryti dujų ir prietaiso čiaupus, atidaryti langus, duris ir vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejunginėti elektros prietaisų ir jungiklių. Net jei dujų kvapo ir nebesijaučia, nesinaudokite dujiniu prietaisu, vėdinkite patalpas ir skambinkite į dujinių prietaisų remonto įmonę. Jeigu dujų kvapas ir toliau jaučiamas, reikia skubiai kviesti dujų avarinę tarnybą.

Esant suskystintų dujų nuotėkiui iš dujų baliono ar pajutus patalpoje dujų kvapą, būtina uždaryti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nejungti ir neišjungti elektros jungiklių ar prietaisų. Taip pat draudžiama rūkyti ar degti degtukus. Prietaisu ar muilo emulsija galima nustatyti dujų nuotėkio vietą ir jį pašalinti.

Jei norite būti saugūs, įsigykite dujų (gamtinių dujų, metano, propano, butano, acetileno, vandenilio ir kt.) nuotėkiui nustatyti uždarose patalpose skirtų detektorių, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.