„Senas pastatas neatitiko šiuolaikinių poreikių, tad reikėjo viską keisti iš esmės. Mes viską išgriovėme, liko tik išorinės sienos. O tada per pusantrų metų iš naujo įrengėme daugiau kaip 49 metrų ilgio baseiną, saunas, sūkurines, vertikalias bei masažo vonias, purvo gydyklą. Konstruojant ir montuojant automatizuotą purvo gamybos ir tiekimo liniją mūsų specialistai domėjosi, kokios technologijos naudojamos kitose gydyklose. Pasitelkėme moderniausias technologijas, dalį įrangos pirkome, bet nemažai įrengimų teko projektuoti ir gaminti patiems“, – pasakoja UAB „Dzūkijos statyba“ valdybos pirmininkas J. Žukas (nuotraukoje).

Dabar pastato, kurio bendras plotas siekia beveik 4 tūkst. kv. metrų, rūsyje išsijotas ir su mineraliniu vandeniu sumaišytas purvas nerūdijančiojo plieno vamzdžiais pumpuojamas į purvo vonias, įrengtas pirmajame aukšte. Čia taip pat įrengtos mineralinio vandens vonios, masažų kabinetai, treniruoklių salė. Iš senojo baseino taip pat liko tik sienos, o vietoj susidėvėjusių plytelių ir hidroizoliacinės dangos buvo klojamos naujos, itin kokybiškos medžiagos. Pertvarkytame antrajame aukšte įrengti nauji procedūrų kabinetai, sūkurinė vonia, atsirado poilsio zonos pacientams ir sanatorijos darbuotojams. Visi darbai, teigia „Belarus“ vadovai, atlikti labai kruopščiai.

„Statybininkai atsižvelgė į mūsų pageidavimus ir tikrai didelės apimties darbus atliko labai sparčiai ir kokybiškai, – džiaugiasi sanatorijos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas J. Gricas. – Todėl savaime suprantama, kad būtent jiems patikėti ir tolesni sanatorijos rekonstrukcijos darbai.“

Pastatę vieną pasyvų namą, statys ir daugiau

Bendrovės darbų sąraše – ir vieno pirmųjų Lietuvoje pasyvaus namo statyba. Panaros kaime Varėnos rajone pastatytas namas, kurį sertifikavo Vokietijos pasyviųjų namų institutas, skirtas asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, socialinei ir psichologinei reabilitacijai, atitinka A+ energetinio naudingumo klasės reikalavimus. Daugiau kaip 600 kv. metrų ploto statinyje bendrovės specialistai atliko visus bendruosius statybos darbus: įrengė pamatus, sumontavo sienas, pertvaras, perdangas, stogo konstrukcijas.

„Statant šį namą reikėjo ypatingai kruopščiai sumontuoti visus mazgus, kad neliktų vadinamųjų šalčio tiltų, užtikrinti pastato sandarumą. Vokiečių matavimai parodė, kad viską atlikome kokybiškai“, – džiaugiasi J. Žukas.

Šiuo metu jau baigiamas rengti dar vieno „Pilnų namų bendruomenės“ pasyvaus namo projektas, kurį taip pat statys „Dzūkijos statyba“. Tikimasi, kad jis taip pat pelnys Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikatą.

Modernių atliekų tvarkymo įrenginių statybos lyderiai

2014-siais, praėjus dvejiems metams nuo sutarties pasirašymo, valstybinė komisija konstatavo: mišrių komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo įrenginių projektavimo ir statybos darbai, kurių užsakovas buvo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, baigti.

Šiuos rūšiavimo įrenginius, kurių kaina – daugiau kaip 22 milijonų litų, ir kuriuose sumontuota olandų kompanijos „Colubris Technologies B.V.“ mechaninio rūšiavimo linija, taip pat statė „Dzūkijos statyba“.

„Šie rūšiavimo įrenginiai iš bendro komunalinių atliekų srauto atskiria biologiškai skaidžias atliekas, metalus, PVC ir PET, inertines, degias ir kitas medžiagas. Kiekviena frakcija toliau tvarkoma atskirai: vienos smulkinamos ir kompostuojamos, kitos perdirbamos ar deginamos. Kadangi tai buvo pirmas tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, mes patirties sėmėmės Vakarų Europoje, o rangovai, dabar statantys panašius objektus kituose Lietuvos regionuose, jau konsultavosi su mumis“, – pasakoja J. Žukas.

Prisimindamas darbą kuriant pirmąją Lietuvoje šiuolaikišką ir aplinką tausojančią bei europinius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą, pašnekovas priduria, kad ši patirtis leido bendrovei sėkmingai darbuotis kitame projekte – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo įrenginių statyboje Alytaus regione. Pagrindinis konstrukcinis elementas šiuose įrenginiuose – monolitiniai atliekų biologinio apdorojimo tuneliai. Jiems keliami itin griežti reikalavimai: jie turi būti absoliučiai sandarūs ir nepraleisti į aplinką skysčių bei atliekų kompostavimo metu susidarančių dujų. Šis statinys, kuriame „Dzūkijos statyba“ atliko pagrindinius statybos darbus, taip pat jau beveik baigtas, o pirmieji bandymai parodė, kad alytiškiai sėkmingai įveikė naują užduotį.

Dirba petys petin

Kokia alytiškių sėkmės paslaptis? Į šį klausimą neseniai generalinio direktoriaus postą Alvydui Raguckui užleidęs valdybos pirmininkas atsako, kad tai žmonės, kurių dauguma petys petin dirba nuo pat UAB „Dzūkijos statyba“ įkūrimo. Tarp jų – ir ilgamečiai aukščiausio lygio vadovai Vidas Lasickas, Algirdas Adamonis, Almantas Bendoraitis, Aldona Tamulynienė, Vidmantas Čiras, statybos vadovai Valdas Martikonis, Stasys Juodis, Edvardas Mačiulaitis ir vėliau kolektyvą papildę specialistai.

Vienas iš jų – Darius Vervečka, pradėjęs dirbti meistru 2003 metais. Jaunas darbuotojas greitai kaupė patirtį ir jau po penkerių metų tapo atestuotu statybos vadovu bei pradėjo savarankiškai vadovauti dideliems statybos projektams. Tarp jų – Kaišiadorių nuotekų valyklos rekonstrukcija, Klaipėdos dumblo apdorojimo įrenginių statyba, sanatorijos „Belorus“ vandens gydyklų rekonstrukcija. 2013-2015 metais jis buvo atsakingas ir už Alytaus regiono komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginių projektavimą ir statybą.

Bendrovės nuotraukos