„Projekto nauda akivaizdi – parkas tapo mėgstama įvairaus amžiaus žmonių susibūrimo, bendravimo ir poilsio vieta. Sutvarkyta teritorija labai papuošė patį miestą, nes atsivėrė Šešupės vaizdas. Akį traukia parko apšvietimas, tilteliai, fontanai, natūralaus vandens tekėjimas, – sako Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Metas Ražinskas. – Estetiška aplinka turi ir edukacinę reikšmę – greta yra Marijonų gimnazija. Radome vietą ir Vytauto Kernagio atminimui – parke iškilo maestro ir jo nemariajai dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj..." skirtas paminklinis akmuo".

Užmaršty liko buvusios prastos parko dangos, mažosios architektūros elementai, morališkai pasenę ir neekonomiški šviestuvai. Buvęs nesaugus ir kultūros renginiams bei žmonių poilsiui nepatogus parkas tapo miesto ir jo svečių traukos centru. Įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, poilsio ir vaikų žaidimų aikštelės pavertė parką gyvybinga ir patrauklia vieta.

Parke įrengtos kelios kamerinių renginių erdvės ir amfiteatras. Pasak architektės Redos Marcinkevičienės, norėta pasiūlyti vietą laisvo tipo susirinkimams – „kad ir ant žolės ar ant akmens". Todėl, išplatinus taką, suprojektavus atitinkamą apšvietimą, sukurta originali renginių vieta.

Poezijos parko Marijampolėje teritorijos sutvarkymo projektas pripažintas geriausiu 2007–2013 metais Pietų Lietuvoje įgyvendintu projektu pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra". O jo autoriams architektams Redai ir Algirdui Marcinkevičiams, Gintautui Vieversiui bei jų kolegoms Tomui Eidukevičiui ir Andriui Byčenkovui Lietuvos meno kūrėjų asociacija skyrė premiją.

Kad estetiška erdvė nesibaigtų ties Poezijos parko riba, miesto centro įvaizdį puoselėjanti Marijampolės savivaldybė pasirūpino, kad būtų gauta ES struktūrinių fondų lėšų ir parko prieigoms sutvarkyti, praneša www.esparama.lt.