2009-2013 m. laikotarpiu įgyvendinamų projektų skaičius mažėjo, nors projektų finansinio patrauklumo rodikliai augo. 2014-2016 m. buvo galima stebėti priešingą situaciją: finansinio patrauklumo rodikliai akivaizdžiai smuko, bet įgyvendintų projektų skaičius pasiekė rekordines aukštumas. Atlikta analizė atskleidė itin dideles įgyvendintų projektų atsipirkimo rodiklių žirkles. Pavyzdžiui, skirtumas tarp ketvirtadalio greičiausių ir ketvirtadalio lėčiausių pernai metais įgyvendintų projektų atsipirkimo laikotarpių siekia net 10 metų. Tokie ženklūs skirtumai rodo, kad sutinkama įgyvendinti labai įvairius finansinio patrauklumo projektus. 

Daugiabučio modernizavimas neatsiperka

Skaičiavimai rodo, kad tipinio daugiabučio namo buto savininkams modernizavimas per 20 metų trunkantį lengvatinio kredito grąžinimo laikotarpį neatsiperka. Vidutinio buto savininkas, esant dabartinėms šilumos energijos kainoms, per paskolos grąžinimo laikotarpį išleidžia apie 40 proc. daugiau, nei būtų išleidęs be renovacijos. Nepaisant sąlyginai prastų finansinių rodiklių, daugiabučių renovaciją skatina nefinansiniai faktoriai. Praėjusių metų gruodį atlikto kiekybinio visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojams priimant sprendimą renovuoti daugiabutį svarbūs tokie veiksniai, kaip vizualinis aplinkos patrauklumas, komfortas ir pagerėjusi gyvenimo kokybė, išaugusi turto vertė, individualios šilumos apskaitos ir reguliavimo galimybė, avaringumo bei remonto išlaidų sumažėjimas.

Vertinimo metu nustatyta, kad modernizacijos procesus ženkliai paspartino ir valstybiniu mastu taikomas jos įgyvendinimo modelis. Esminio lūžio metai išskiriami 2013-2014 m. Šiuo laikotarpiu pakeistas piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, jame nurodant, kad asmenys, nedalyvaujantys būsto modernizavime, netenka šildymo kompensacijų. Taip pat sudarytos prielaidos modernizacijos projektus įgyvendinti savivaldybės paskirtam bei jos įsteigtam pelno nesiekiančiam arba konkurso tvarka paskirtam subjektui. Įgyvendinti pokyčiai sudarė sąlygas 2014-2016 m. atnaujinti beveik 1 500 daugiabučių namų – tai net tris kartus daugiau nei 2005-2013 metais.

Skaičiuojama, kad visi iki šiol įgyvendinti daugiabučių modernizavimo projektai leis sutaupyti apie 5,4 TWh šilumos energijos, o sutaupymų vertė sieks apie 400 mln. eurų. Vienas į daugiabučių modernizavimą investuotas euras butų savininkams padės sutaupyti 0,8 euro šilumos energijai skiriamų išlaidų.

Sukurtos papildomos darbo vietos

Numatoma, kad dėl įgyvendintų renovacijos projektų į valstybės biudžetą bus papildomai surinkta daugiau nei 110 mln. eurų mokesčių. 2005-2016 m. vykdant daugiabučių modernizavimo projektus sukurta daugiau nei 19 tūkst. papildomų „vienerių metų“ darbo vietų, arba 2 proc. visų šio laikotarpio statybų sektoriaus darbo vietų. Siekiant efektyviai panaudoti modernizacijos skatinimui skirtas valstybės biudžeto lėšas, derėtų vadovautis „vertės už pinigus“ principu. Valstybės parama turėtų būti skiriama tiems projektams, kuriuose užtikrinama, jog už 1 projekto įgyvendinimui skiriamos valstybės paramos eurą bus pasiekti didžiausi energijos taupymo rezultatai. 

Finansų ministerijos atstovai praneša, kad buvo užsakytas ES struktūrinių fondų panaudojimo būsto renovacijai vertinimas, kurį atliko UAB „KPMG Baltics“, „KPMG Advisory“, UAB „Ekotermija“ ir advokatų kontora „Glimstedt“. Vertinimas finansuotas Europos Socialinio fondo lėšomis bei atliktas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. gegužės mėnesio.