2018 vasario 22 d. ketvirtadienis, 20:29
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Ekspertai: liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

2017-08-01 13:27
Neįprastas liūčių pasekmes didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, patiriame dėl sistemingo požiūrio į miestų plėtrą stokos, teigia specialistai. Klimatologai antrina, jog klimato sąlygos per kelis dešimtmečius nepakito – ir anksčiau vasaromis turėdavome vėsius bei lietingus periodus, tik pastarųjų metų ypač šilti birželiai sukėlė didesnių liūčių. Priežastys kitos – pavyzdžiui, sostinė jau seniai praaugo paviršinių nuotekų vamzdynų mastelį, miesto dangų plotas nebeatitinka šių vamzdynų pajėgumo.
nuotrauka
Bendrovės „YIT Kausta“ nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
YIT Kausta, UAB

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas. 

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Teigiama, kad projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-02-22 11:33
2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių.
nuotrauka
2018-02-14 06:54
Ukmergės rajono agentūros aplinkos apsaugos pareigūnai Kopūstėlių kaime aptiko didelį kiekį nelegaliai tvarkomų pavojingų atliekų medienos apdirbimu užsiimančios įmonės teritorijoje. Pirminiais duomenimis, rasta iki 100 tonų pavojingų atliekų, kurios buvo sukrautos angaruose ir atviroje įmonės terit...
nuotrauka
2018-02-13 12:55
Profesorius G. Staugaitis įspėja, kad dėl vandens nutekėjimo beveik penktadalyje Lietuvos vyksta intensyvi dirvožemio erozija. Labiausiai ji pasireiškia Vakarų ir Pietryčių Lietuvoje, o didžiausią įtaką jai daro statūs šlaitai, iškrintančių kritulių kiekis ir jų intensyvumas, praneša Lietuvos agrari...
nuotrauka
2018-02-12 09:00
Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. d...
nuotrauka
2018-02-06 09:54
Nuogąstavimai, kad po 30 metų pasaulio vandenynuose gali būti daugiau plastiko atliekų negu žuvų, nėra laužti iš piršto. Augant vartojimui, nuolat gausėja šių aplinką teršiančių atliekų. Ir tai kelia vis daugiau problemų. Šioms problemoms spręsti Europos Sąjungos mastu parengta nauja, pagal žiedinės...
nuotrauka
2018-02-05 07:07
Mokslininkams jau kurį laiką kelia nerimą Lietuvos užmojis turėti dvi kogeneracines jėgaines. Kaip pastebi Vilniaus Universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys, turėdama dvi atliekų deginimo gamyklas, mūsų šalis, norėdama patenkinti atliekų ...
nuotrauka
2018-01-31 13:33
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos kviečia aktyviai naudotis sukurtomis e. paslaugomis – leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimus gaminti elektros energiją užsakyti Elektroniniuose valdžios vartuose.
nuotrauka
2018-01-31 10:00
Elektra varomos transporto priemonės privalumus būtų galima vardyti kone be sustojimo: pigios kelionės, tyla salone, ekologija, nuolaidos keliuose ir t. t. Tokius aspektus dažniausiai minėjo apklausos apie elektromobilius respondentai. O ką apie tokių transporto priemonių privalumus ar trūkumus mano...
nuotrauka
2018-01-26 10:19
Sausio 24 dieną, trečiadienį, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Savivaldybės administracijos atstovai, susitiko su Vokietijos įmonės „Notus Energy“ atstovais aptarti galimybių dėl vėjo jėgainių statymo Plungės rajone.
nuotrauka
2018-01-08 14:16
Ką daryti, jeigu namas pastatytas iš medinių geležinkelio pabėgių? Ar tai kenkia namo gyventojų sveikatai? – klausia portalo Statybunaujienos.lt skaitytoja.
nuotrauka
2018-01-04 06:01
Ar žinote, kad nupuošta eglutė gali virsti jūsų namų šiluma? Viskas ko reikia – per šventes jus džiuginusias žaliaskares palikti specialiai tam skirtose vietose. Nupuošti medžiai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose šiemet bus renkami 5 – 15 dienomis.
nuotrauka
2018-01-02 13:56
Nors Aplinkos ministerija šiomis dienomis pranešė, kad atliekų apskaitos informacinė sistema įsigalios be pereinamojo laikotarpio, aiškėja, kad bus rastas kompromisas – iki 2018 m. birželio 30 d. faktinė atliekų srautų kontrolė turėtų būti vykdoma pagal senąją tvarką.
nuotrauka
2017-12-28 09:40
Dešimt naujų elektromobilių įkrovimo prieigų, įrengtų kelių A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir A2 Vilnius – Panevėžys poilsio aikštelėse, jau veikia. Vairuotojai nemokamai gali jose įsikrauti elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius.
nuotrauka
2017-12-22 09:31
Ketvirtadienį (gruodžio 21 d.) jau buvo gautos 59 paraiškos, pagal kurias įmonės atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonėje prašo gauti 14,32 mln. eurų finansavimą.
nuotrauka
2017-12-21 05:50
Klaipėdos viešojo transporto parką atnaujins 17 ekologiškų autobusų, kuriuos įsigyti leis skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu uostamiesčio savivaldybei šiam tikslui skirta 4,26 mln. eurų ES sanglaudos fondo lėšų, dar 0,75 mln. eurų skirs pati sav...
nuotrauka
2017-12-18 10:27
Didėjanti oro temperatūra, kintantis kritulių pobūdis, tirpstantys ledynai ir sniegas, visame pasaulyje kylantis vidutinis jūros lygis. Šie ir panašūs reiškiniai jau seniai neleidžia abejoti su klimato kaita susijusių problemų aktualumu. Ženkliai padažnėję lietūs ir jau pamirštos baltos žiemos – tai...
nuotrauka
2017-12-13 10:47
Vandeniu nuplauti nešvarumai nuo mūsų rankų, drabužių, indų, grindų, sienų, plytelių, kartu su plovikliais, tirpikliais, skalbimo miteliais, šveitikliais ir kita buitine chemija keliauja tiesiai į nuotekų tvarkymo sistemą. Vėliau šis vanduo atsiduria mūsų upėse. Tiesa, prieš tai jis dar išvalomas nu...
nuotrauka
2017-12-12 09:38
Ūkio ministerija kviečia labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Eco konsultantas LT“. Šiuo pirmuoju kvietimu planuojama paskirstyti iki 1,448 mln. eurų ES investicijų.
nuotrauka
2017-12-01 15:32
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkstančių LED lempučių. Daugelyje Didžiosios Britanijos miestų Kalėdų šviesų įžiebimo šventė vyksta dar lapkriči...
nuotrauka
2017-11-30 09:29
Aplinkos ministerijos baigiama diegti Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) pradės veikti 2018 m. sausio 1 d. ir bus privaloma visam verslui – gamintojams ir importuotojams, jų organizacijoms, atliekų tvarkytojams, darytojams ir kitiems atliekų sektoriaus dalyvi...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

TERIVA LIGHT – perdanga A+ ir A++ klasės namams

Nuo 2018 m. Lietuvoje galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus naujiems poreikiams bei r...
nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintojui „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.