2018 birželio 21 d. ketvirtadienis, 15:10
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ekspertai: liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

2017-08-01 13:27
Neįprastas liūčių pasekmes didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, patiriame dėl sistemingo požiūrio į miestų plėtrą stokos, teigia specialistai. Klimatologai antrina, jog klimato sąlygos per kelis dešimtmečius nepakito – ir anksčiau vasaromis turėdavome vėsius bei lietingus periodus, tik pastarųjų metų ypač šilti birželiai sukėlė didesnių liūčių. Priežastys kitos – pavyzdžiui, sostinė jau seniai praaugo paviršinių nuotekų vamzdynų mastelį, miesto dangų plotas nebeatitinka šių vamzdynų pajėgumo.
nuotrauka
Bendrovės „YIT Kausta“ nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
YIT Kausta, UAB

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas. 

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Teigiama, kad projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-06-19 11:32
Valstybės kontrolė skelbia, kad vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. Vėluojama ir su kitomis programomis. Išimtis – daugiabučių ...
nuotrauka
2018-06-18 14:26
Palangoje ir Šventojoje apsilankęs unikalus namas ant ratų sulaukė gyventojų dėmesio ir susidomėjimo. Renginio dalyviai apžiūrėjo nematytą namo interjerą, kuris sukurtas iš įvairių nebenaudojamų, bet perdarytų ir atnaujintų daiktų. Lankytojai galėjo pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų r...
nuotrauka
2018-06-18 09:03
Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) siūlo dviejų krypčių elektros energijos apskaitos prietaisus, skirtus suvartotai ir saulės elektrinių pagamintai elektros energijai apskaityti, įrengti, kai operatoriui sumokama įmoka už elektros įrenginių prijungimo paslaugą.
nuotrauka
2018-06-15 13:57
Pastaruoju metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje pastebimas šilumos siurblių rinkos augimas. O tai ženkliai prisideda prie visos Europos tikslo stabdyti klimato kaitą. Pagal surinktus statistinius duomenis, jis stebimas ketvirtus metus iš eilės. Dėl palankių sąlygų statybų sektoriuje ir augančiu poreikiu ...
nuotrauka
2018-06-08 09:31
Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina – globalūs pokyčiai ir įsisenėjusios bei nesprendžiamos sisteminės problemos Lietuvoje pakuočių tvarkymo sistemą atvedė į krizę, kurią gali išspręsti tik ryžtingi valdžios veiksmai, teisės aktų pokyčiai bei bendradarbiavimas su verslu....
nuotrauka
2018-06-05 10:33
Aplinkos ministerija kviečia visus birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, nenaudoti jokių vienkartinių plastiko gaminių ir taip prisidėti saugant mūsų planetą nuo taršos plastiku ir mažinant jo poveikį visoms ekologinėms sistemoms.
nuotrauka
2018-06-05 06:23
„Siemens“ ir „Northvolt“ paskelbė apie ketinimus bendradarbiauti plėtojant pažangias technologijas, kurios bus naudojamos gaminant aukštos kokybės ličio jonų baterijas. Pradiniame etape „Siemens“ numato skirti 10 mln. eurų vertės investiciją, o po kelerių metų, pradėjus veikti naujajai baterijų gamy...
nuotrauka
2018-06-01 11:08
Nors kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi įmonėms renkantis elektros energijos tiekėją, tačiau jos reikšmė mažėja, o kitų veiksnių – auga. Per metus organizacijų, kurioms svarbu, kad jų įsigyjama elektra būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, padaugėjo beveik dvigubai – iki 24 proc., rodo nepr...
nuotrauka
2018-05-23 14:50
Saulės jėgainių vystymo ir investicijų valdymo bendrovė „Sun Investment Group“ kartu su „E energijos“ grupe skirtingose Lenkijos vietovėse statys 43 saulės elektrines. Investicijos į šių saulės jėgainių statybas turėtų siekti apie 40 mln. Eur.
nuotrauka
2018-05-07 12:11
Vilniuje žalumos bus dar daugiau – šiemet mieste planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.
nuotrauka
2018-05-03 11:06
Tauragės viešojo transporto parką papildys trys nauji elektriniai autobusai, kuriuos įsigyti leis skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu Tauragės savivaldybei šiam tikslui skirta beveik 680 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų, dar apie 120 tūkst. e...
nuotrauka
2018-05-02 12:36
Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos naudoti kitais, visiškai su automobilio riedėjimu nesusijusiais tikslais. Tačiau dažnas nesusimąsto, kad interjere ar eksterjere naudoti padangas nevalia – tai yra kenksminga atlieka, kuria būtina atsikratyti.
nuotrauka
2018-04-30 15:14
Sena įranga, ypač smulkūs elektroniniai prietaisai, kartais dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius ir nepatenka pas atliekų tvarkytojus. Tačiau daugelis prietaisų, įskaitant sodo ir daržo įrankius, gali būti pakartotinai panaudojami, ypač, kai jiems tereikia smulkaus remonto.
nuotrauka
2018-04-27 12:18
Daugėjant norinčiųjų savo reikmėms skirtą elektros energiją gaminti saulės elektrinėse, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog saulės elektrinių įrengimą būtina patikėti kvalifikuotiems specialistams.
nuotrauka
2018-04-17 10:00
Prekybos tinklas „Maxima“ atnaujina parduotuvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei elektros sistemas, jas pakeisdamas į aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus. Įmonė kasmet vis daugiau sutaupo šilumos energijos, kuri yra atgaunama iš naudojamų šiuolaikiškų šaldymo įrenginių. Aktyviai diegi...
nuotrauka
2018-04-05 13:42
Remiantis statistika, per 2010–2017-uosius dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas,...
nuotrauka
2018-04-04 13:30
Jau antrus metus elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) analizuoja verslo klientų elektros energijos vartojimą ir pateikia individualias rekomendacijas, kaip šie galėtų sutaupyti, pasirinkę palankesnį tarifo planą. 631 įmonė, atsižvelgusi į patarimus ir nemokamai...
nuotrauka
2018-04-04 12:39
Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 hektarų nenaudojama teritorija jau šiais metais pradės virsti į būsimą Vilniaus japonišką sodą. Vakar Vilniaus savivaldybėje su visuomene viešai aptartas sodas taps ne tik išskirtine erdve norintiems pasimėgauti gamta pačiame miesto cent...
nuotrauka
2018-04-04 08:57
Šiandien Gruzijoje oficialiai pabaigiamas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos bei saulės energetikos įmonės „Saulė...
nuotrauka
2018-03-28 10:32
Elektromobilizmo idėjos pasaulyje kelią skinasi sparčiai – kasmet nuosekliai didėja elektromobilių pardavimo apimtys ir jų šalinininkų skaičius. Sparčiau nei tai vyksta Lietuvoje. Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo įregistruotas prieš beveik septynerius su puse metų. Kovo pradžioje, „Regitros“...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

Neįtikėtinų produktų istoriją rankomis kuria nedidelių dirbtuvėlių meistrai

Grynas varis, amerikietiškas riešutmedis, ypač stiprus betono mišinys ir rankų darbas. Tokios yra sudėtinės dalys gaminių, kurie idealiai tinka aukščiausios klasės verslo dovanoms.