2017 rugpjūčio 17 d. ketvirtadienis, 2:45
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Ekspertai: liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

2017-08-01 13:27
Neįprastas liūčių pasekmes didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, patiriame dėl sistemingo požiūrio į miestų plėtrą stokos, teigia specialistai. Klimatologai antrina, jog klimato sąlygos per kelis dešimtmečius nepakito – ir anksčiau vasaromis turėdavome vėsius bei lietingus periodus, tik pastarųjų metų ypač šilti birželiai sukėlė didesnių liūčių. Priežastys kitos – pavyzdžiui, sostinė jau seniai praaugo paviršinių nuotekų vamzdynų mastelį, miesto dangų plotas nebeatitinka šių vamzdynų pajėgumo.
nuotrauka
Bendrovės „YIT Kausta“ nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
YIT Kausta, UAB

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas. 

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Teigiama, kad projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2017-08-16 11:06
Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „Climate Launchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Aštuonios komandos iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės dalyvauti Europos tvariųjų idėjų konkurso finale Kipre. Ar lietuvių idėjos vėl bus įvertin...
nuotrauka
2017-08-16 08:52
Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemo...
nuotrauka
2017-08-14 08:14
Rugpjūčio 11 d. pradėta Energetikos ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ iniciatyva, skatinsianti darbuotojui taupiai ir racionaliai naudoti elektros energiją.
nuotrauka
2017-08-03 08:11
Vyriausybė pagaliau patvirtino, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas ateityje vykdys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Sujungiant 8 šiuo metu veikiančius regionų aplinkos apsaugos departamentus siekiama efektyvesnės šio sektoriaus kontrolės, taip pat mažinamas biu...
nuotrauka
2017-07-31 13:25
Aplinkos ministerija kviečia šalies įmones, įstaigas, organizacijas teikti dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškas klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Parama orientuota į technologijų diegimo, darbų vykdymo projektus, o patirties perdavimo, viešinim...
nuotrauka
2017-07-27 09:28
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria galimybė sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. Ūkio ministerija kviečia šias įmones įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) in...
nuotrauka
2017-07-24 08:47
Europos švariosios energetikos inovacijų variklis – „The Business Booster“ – yra vienintelis renginys, pritraukiantis visus svarbiausius tvariosios energetikos žaidėjus. Šiemet jis vyks spalio 25-26 d. Amsterdame. Renginio šių metų tema yra spartesnis perėjimas prie švariosios energetikos.
nuotrauka
2017-07-19 07:35
Barum savivaldybės iniciatyva buvusio oro uosto teritorijoje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai bei rekreacijai skirtos zonos, pritaikytos paviršinio lietaus vandens surinkimui, o socialinio komplekso įrengimas bei energetiškai „pasyvių“ pastatų projektavimas paskatino gyventojų didėjimą šioje saviv...
nuotrauka
2017-07-12 10:43
Pasaulinėje atsinaujinančios energijos industrijoje – gera žinia saulės energijos vartotojams. Mokslininkų teigimu, saulės energija sparčiai tampa pigesnė už visas kitas energijos rūšis ir netrukus taps pagrindiniu pasaulio energijos šaltiniu. Prognozuojama, kad 2017 metais saulės energijos kaina ga...
nuotrauka
2017-07-04 08:43
Birželio 30 d.Seime po svarstymo pritarta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams. Šiomis pataisomis nustatyta, kad gaminantiems vartotojams skirta bendra įrengtoji galia padidėtų dešimteriopai – nuo 10 MW iki 100 MW. Taip pat išplečiamas technologijų sąrašas, galinčių pasinaudoti ...
nuotrauka
2017-07-03 08:33
Kvietimas fiziniams asmenims teikti paraiškas paramai, kuri skiriama saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui vietoj iškastinio kuro vienbučiuose ar dvibučiuose namuose, bus paskelbtas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) sv...
nuotrauka
2017-06-15 13:27
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD) pareigūnai, tikrindami atliekų tvarkytojus, vis dažniau sulaukia jų pasipriešinimo – tiek aktyvaus, tiek ir pasyvaus. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už tyčinį kliudymą pareigūnams atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę...
nuotrauka
2017-06-06 07:43
Viena pirmųjų pasirašiusių projekto Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ finansavimo ir administravimo sutartį – UAB „Panevėžio Lironta“.
nuotrauka
2017-05-29 11:57
Europos Parlamente besitęsiant sprendimų priėmimo procesui dėl Europos Žiedinės ekonomikos paketo, Lietuva deklaruoja, kad palaiko ambicingus žiedinės ekonomikos ir atliekų tvarkymo tikslus, tačiau siekia tam tikrų išlygų. Rugsėjo 28–29 d. Druskininkuose vyksiančioje kasmetinėje konferencijoje-disku...
nuotrauka
2017-05-23 08:33
42 šalies įmonėms skirta 9,7 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų projektams, kuriuos įgyvendinus bus sumažintas energijos vartojimas pramonės įmonėse ir didinama atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.
nuotrauka
2017-05-17 08:00
Draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, noras gyventi moderniai, bet be žalos aplinkai – vis labiau įsigali ir Lietuvoje. Žmonėms jau nebe tas pats, iš ko mūrijamos jų būsto sienos, iš ko gaminama jiems tiekiama šiluma. Dėl tos pačios priežasties gatvėse daugėja dviratininkų ir švarią energiją naudojanč...
nuotrauka
2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
2017-05-09 14:41
Pavasariui persiritus į antrą pusę, sodininkai jau kibo į darbus visu pajėgumu: reikia ir šiltnamius uždengti, ir daržoves sodinti, ir medžių šakas genėti. Lauko darbų nestigs iki pat vėlyvojo rudens ir, deja, ne visi jie yra malonūs.
nuotrauka
2017-05-09 08:02
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas lankėsi Panerių geležinkelio stotyje, kur prie 58 jungiamojo kelio pradėti vykdyti senų pabėgių atkasimo darbai. Neseniai nustatyta, kad Vilniaus apskrityje yra po gruntu užkastų nebenaudojamų pabėgių.
nuotrauka
2017-04-21 13:48
Skaičiuojama, kad pavasarinės talkos metu vieno daugiabučio gyventojai gali išmesti iki 50 kubinių metrų atliekų, kas sudaro 5 statybinius konteinerius. Būsto administravimo bendroves Lietuvoje valdančios įmonių grupės „Civinity" atstovas Kęstutis Vanagas dalinasi 5 patarimais, į ką gyventojams reik...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintoją „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.
nuotrauka

Rekuperatoriai padeda užtikrinti aukštesnį energinį efektyvumą

Bendrovė „Leovira“ jau penkerius metus gamina rekuperatorius, tam įmonės gamykloje įsteigtas specialus skyrius. Gaminami ne masinės gamybos produktai, o vienetiniai gaminiai, taigi galima pr...
nuotrauka

Pergolė – komfortiškas ir daugiafunkcis kiemo statinys mėgstantiems pasibūti lauke

Jūsų idealių namų vizijose – idiliškos popietės ir šilti vakarai su artimaisiais, besigrožint išpuoselėtu sodu jaukioje pavėsinėje. Tačiau, deja, šis statinys nebuvo suplanuotas projektuojan...