2017 spalio 17 d. antradienis, 11:10
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Ekspertai: liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

2017-08-01 13:27
Neįprastas liūčių pasekmes didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, patiriame dėl sistemingo požiūrio į miestų plėtrą stokos, teigia specialistai. Klimatologai antrina, jog klimato sąlygos per kelis dešimtmečius nepakito – ir anksčiau vasaromis turėdavome vėsius bei lietingus periodus, tik pastarųjų metų ypač šilti birželiai sukėlė didesnių liūčių. Priežastys kitos – pavyzdžiui, sostinė jau seniai praaugo paviršinių nuotekų vamzdynų mastelį, miesto dangų plotas nebeatitinka šių vamzdynų pajėgumo.
nuotrauka
Bendrovės „YIT Kausta“ nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
YIT Kausta, UAB

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas. 

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Teigiama, kad projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2017-10-13 09:32
Esant dabartinėms tendencijoms, iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi faktai paskelbti ketvirtadienį Raudondvaryje vykusioje tarptautinėje konferencijoje klimato kaitos klausimais.
nuotrauka
2017-10-03 12:09
Lietuvoje susidarančių atliekų kiekiai turėtų mažėti, rodo UAB „Ekokonsultacijos“ atlikta studija. Jei šios prognozės pasitvirtins, o Lietuva seks Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos rekomendacijomis ir daugiau atliekų perdirbs, šalyje statomos deginimo jėgainės ateityje gali susidurti su liet...
nuotrauka
2017-09-28 11:39
Šiandien (rugsėjo 28 d.) Vilniuje vykstančioje pirmojoje Baltijos šalyse infrastruktūros konferencijoje „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) pasirašė rangos sutartį su „Axis Technologies“. Sutartis uždega žalią šviesą pirmajam BInF finansuojamam infrastruktūros projektui – 16 mln. eurų vertės biokur...
nuotrauka
2017-09-28 11:33
Nors kai kurie gamintojai jau pristatė trečią ar netgi ketvirtą elektros ir vidaus degimo variklius turinčių mašinų kartą, nors Žemės rutulio paviršiumi jų važinėja mažiausiai keliolika milijonų, kai kurie mitai apie hibridines transporto priemones vis dar labai gyvybingi. Kokios populiarios „tiesos...
nuotrauka
2017-09-27 09:38
Lietuvoje griežtinami oro taršos reikalavimai vidutiniams kurą deginantiems įrenginiams. Tai numato praėjusį penktadienį, rugsėjo 22 d., įsigaliojusios aplinkos ministro Kęstučio Navicko patvirtintos Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normos. Jos bus taikomos tokiems įrenginiams...
nuotrauka
2017-09-26 07:15
Šalia buitinių atliekų konteinerių savavališkai paliekamų didelių gabaritų atliekų krūva Vilniuje šiemet jau svertų maždaug 5000 tonų, jei jų nepašalintų atliekų išvežimo įmonės. Nuo metų pradžios sostinės kiemuose gyventojai senų baldų, technikos ir statybinių atliekų paliko tiek, kiek pernai per v...
nuotrauka
2017-09-14 09:22
Dar dvi savaites, iki spalio 6 d. 12 val., įmonės ir kiti juridiniai asmenys gali teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (LAAIF) projektams, susijusiems su vandenų, aplinkos oro taršos ir atliekų mažinimu bei prevencija, finansuoti pagal šio fondo 2017 m. lėšų naudojimo krypt...
nuotrauka
2017-09-07 08:25
KTU Informatikos fakulteto (IF) absolventas Deividas Pranevičius sukūrė atsinaujinančios energetikos jėgainių pajėgumo testavimo sistemą, kurią jau šiandien gali įsidiegti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
nuotrauka
2017-08-31 08:22
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi puikią galimybę diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas. Ūkio ministerija skelbia antrąjį kvietimą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Pagal šį kvietimą MVĮ numatoma skirti iki 35 mln....
nuotrauka
2017-08-30 15:37
Panevėžio miesto savivaldybė deda didžiules pastangas užtikrinti miesto gyventojų sveikatą, harmoningą plėtrą, jaukią ir kokybišką estetinę aplinką. Esame įsitikinę, kad miestui reikalingas medis. Kuo daugiau tikrų želdynų, tuo sveikesni mes patys. Šiuo metu tarsi liga po Lietuvą plinta medžių naiki...
nuotrauka
2017-08-30 10:03
Vis daugiau įmonių Lietuvoje renkasi naudoti žaliąją energiją ir ant savo patalpų stogų įsirengia saulės energijos jėgaines. Rugpjūtį užbaigti trys nauji saulės energetikos projektai, kurių bendro jėgainių ploto pakaktų padengti beveik 15 krepšinio aikštelių, o jų galia siekia 460 kW.
nuotrauka
2017-08-24 13:22
Daugiau nei 100 startuolių susidomėjo ir išreiškė norą dalyvauti tvariosios energetikos inovacijų konkurse PowerUp!, kurį organizuoja „InnoEnergy“ kartu su partneriais Lietuvoje – Kauno technologijos universitetu. PowerUp! – didžiausias startuolių, siekiančių spręsti energetikos problemas, konkursas...
nuotrauka
2017-08-22 12:13
„Siemens“ koncernas pasirašė susitarimą dėl pirmos greitkelio atkarpos elektrifikavimo Vokietijoje, kuri bus skirta krovininiam transportui. Numatoma elektrifikuoti 10 km ilgio federalinio greitkelio A5 atkarpą, vedančią nuo Frankfurto oro uosto į Darmštatą. Planuojama, kad hibridinės krovininio tra...
nuotrauka
2017-08-18 10:11
Rugpjūčio 16 dieną, Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavatų (MW) vėjo elektrinių parką. Pagal vietovę „Kunigiškių“ vardu pavadintame vėjo elektrinių parke pastatytos trys šiuo metu aukščiausios vėjo elektrinės Lietuvoje, kurių bokšto ir sparn...
nuotrauka
2017-08-17 08:34
Vilnius artimiausiems šešeriems metams pasitvirtino Aplinkos monitoringo programą, kuri padės gerinti aplinkos būklės stebėseną, kad kuo mažiau būtų teršiamas oras, būtų saugoma natūrali Vilniaus aplinka, biologinė įvairovė, kraštovaizdis, tinkamai tvarkomos atliekos.
nuotrauka
2017-08-16 11:06
Baigėsi žaliųjų technologijų (angl. cleantech) konkurso „Climate Launchpad“ nacionalinis etapas Lietuvoje. Aštuonios komandos iš Vilniaus, Kauno ir Alytaus varžėsi dėl geriausių TOP-3 idėjų titulo ir galimybės dalyvauti Europos tvariųjų idėjų konkurso finale Kipre. Ar lietuvių idėjos vėl bus įvertin...
nuotrauka
2017-08-16 08:52
Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius? o gal biodegalais, vandeniliu ar gamtinėmis dujomis varomas transporto priemo...
nuotrauka
2017-08-14 08:14
Rugpjūčio 11 d. pradėta Energetikos ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ iniciatyva, skatinsianti darbuotojui taupiai ir racionaliai naudoti elektros energiją.
nuotrauka
2017-08-03 08:11
Vyriausybė pagaliau patvirtino, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas ateityje vykdys viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Sujungiant 8 šiuo metu veikiančius regionų aplinkos apsaugos departamentus siekiama efektyvesnės šio sektoriaus kontrolės, taip pat mažinamas biu...
nuotrauka
2017-07-31 13:25
Aplinkos ministerija kviečia šalies įmones, įstaigas, organizacijas teikti dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškas klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Parama orientuota į technologijų diegimo, darbų vykdymo projektus, o patirties perdavimo, viešinim...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintoją „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.