2017 gruodžio 13 d. trečiadienis, 5:47
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Ekspertai: liūčių keliamų bėdų išvengti padėtų kompleksinis požiūris į miestų planavimą

2017-08-01 13:27
Neįprastas liūčių pasekmes didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, patiriame dėl sistemingo požiūrio į miestų plėtrą stokos, teigia specialistai. Klimatologai antrina, jog klimato sąlygos per kelis dešimtmečius nepakito – ir anksčiau vasaromis turėdavome vėsius bei lietingus periodus, tik pastarųjų metų ypač šilti birželiai sukėlė didesnių liūčių. Priežastys kitos – pavyzdžiui, sostinė jau seniai praaugo paviršinių nuotekų vamzdynų mastelį, miesto dangų plotas nebeatitinka šių vamzdynų pajėgumo.
nuotrauka
Bendrovės „YIT Kausta“ nuotr.


Minimos įmonės
Sweco Lietuva, UAB
YIT Kausta, UAB

Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas. 

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Teigiama, kad projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2017-12-12 09:38
Ūkio ministerija kviečia labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Eco konsultantas LT“. Šiuo pirmuoju kvietimu planuojama paskirstyti iki 1,448 mln. eurų ES investicijų.
nuotrauka
2017-12-01 15:32
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkstančių LED lempučių. Daugelyje Didžiosios Britanijos miestų Kalėdų šviesų įžiebimo šventė vyksta dar lapkriči...
nuotrauka
2017-11-30 09:29
Aplinkos ministerijos baigiama diegti Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) pradės veikti 2018 m. sausio 1 d. ir bus privaloma visam verslui – gamintojams ir importuotojams, jų organizacijoms, atliekų tvarkytojams, darytojams ir kitiems atliekų sektoriaus dalyvi...
nuotrauka
2017-11-30 09:16
Vykdant Šilutės autobusų parko kuro kolonėlės tvarkymo darbus, spėjama, naftos produktais užterštas gruntas išgabentas į netoliese esančią teritoriją ir joje paskleistas. Apie galimą ekologinį incidentą informuoja Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD). Aplinkos ministerija skelbia...
nuotrauka
2017-11-28 10:45
Nuo kitų metų pavasario keičiasi automobilių išregistravimo tvarka – transporto priemonės jau nebus automatiškai išregistruojamos, jei jų dokumentai nebus tvarkingi. Eksploatuoti netinkamas automobilis bus išregistruojamas tik pateikus tokios transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą.
nuotrauka
2017-11-27 07:00
Paryžiuje vykusiame Švaraus oro forume Europos aplinkos agentūra pristatė interaktyvų Europos oro kokybės indekso žemėlapį. Jame kiekvienas europietis, taip pat ir įvairių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojas galės pasitikrinti savo vietovės oro būklę realiu laiku.
nuotrauka
2017-11-24 13:36
Šiandien, lapkričio 24-ąją, žmonės visame pasaulyje kviečiami nieko nepirkti ir taip pažymėti Nieko nepirkimo dieną. Prie šios iniciatyvos skatina jungtis ir Aplinkos ministerija. Ji atkreipia gyventojų dėmesį, kad įsibėgėjantis kalėdinis dovanų pirkimo vajus atsisuka prieš juos pačius.
nuotrauka
2017-11-24 12:22
Vėjo jėgainės pagamina jau daugiau kaip 40 proc. Danijoje sunaudojamos elektros energijos. Per artimiausius metus ambicingų planų turinti šalis šią dalį ketina dar labiau padidinti. Lietuvoje viešėjęs Peter Jorgensen, Danijos perdavimo sistemos operatoriaus „Energinet“ viceprezidentas, daug prisidėj...
nuotrauka
2017-11-23 15:03
Kas trejus metus Tarptautinės ekologinio žemės ūkio judėjimo federacijos (IFOAM Organics International) organizuojamas Pasaulinis ekologijos kongresas – svarbiausias ekologijos bendruomenės renginys, kurio metu diskutuojama apie ekologinio žemės ūkio aktualijas, perspektyvas, inovacijas, dalijamasi ...
nuotrauka
2017-11-23 09:43
Vilniaus miesto vadovybė su tarptautinės UNESCO/ICOMOS misijos Vilniuje ekspertais Paul Drury ir Burcu Ozdemir aptarė reikšmingas darniam miesto vystymuisi teritorijas. Ekspertai supažindinti su Vilniaus kultūros paveldo apsaugos politika, teikiama išskirtine svarba viešajam interesui.
nuotrauka
2017-11-20 07:06
Lietuvos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje lapkričio 10 d. surengė seminarą „Klimato kaitos priemonių įgyvendinimas savivaldybėse“. Seminaro tikslas buvo aptarti Lietuvos ir Prancūzijos savivaldybių bendradarbiavimo galimybe...
nuotrauka
2017-11-17 01:13
Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos metinėje konferencijoje paskelbti žalieji Lietuvos pastatai, pirmą kartą organizuojamo konkurso „Žalieji pastatai 2017“ nugalėtojai. Šiemet žaliausiu verslo centru tarp konkurse dalyvavusių projektų pripažintas UAB „YIT Kausta“ plėtotas „Duetto“ verslo centras. Žalia...
nuotrauka
2017-11-13 15:07
Popierius, stiklo ar alaus skardinės nėra tos atliekos, po kurių perdirbimo daugiausia gautų medžiagų panaudojama naujų gaminių gamyboje. Labiausiai perdirbama atlieka pasaulyje yra automobiliams skirti akumuliatoriai – jų perdirbimo rodiklis siekia beveik 100 procentų. Kokia situacija yra Lietuvoje...
nuotrauka
2017-11-10 08:36
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) ir atliekų rūšiavimo fabriko operatoriaus „Neg Recycling“ ginčą priėmė sprendimą uždrausti MAATC vienašališkai nutraukti sutartį su įmone.
nuotrauka
2017-11-09 12:24
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį juridiniam asmeniui UAB „Stiebas“ ir keturiems fiziniams asmenims dėl dokumentų suklastojimo, jų panaudojimo ir sunkius padarinius aplinkai sukėlusio aplinkos apsaugos taisyklių pažei...
nuotrauka
2017-11-09 09:52
Per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas sukaupia apie 130 kg pakuočių atliekų ir tik kas dešimtam rūpi, ar pakuotė perdirbama. Dar 1997 metais Ramiajame vandenyne buvo atrasta didžiausia vandens šiukšlių sankaupa, kurioje daugiausiai – plastiko atliekų. Visai neseniai pasaulį apskriejo sukrečianti ...
nuotrauka
2017-11-08 13:15
Tyrimas JAV parodė, kad trys iš keturių gyventojų garažų yra pilni daiktų ir dėl to nebelieka vietos automobiliui statyti. Panaši turbūt situacija būtų ir Lietuvoje. Jei nutarėte atsikratyti nereikalingais daiktais, įvertinkite, kuriuos daiktus galima pakartotinai naudoti ar perdirbti.
nuotrauka
2017-11-06 07:59
Lapkričio 3 d. Latvijos sostinėje Rygoje vyko konferencija, kurioje buvo keičiamasi Baltijos šalių pasiekimais, iššūkiais bei įgyvendinamomis gerosios praktikos priemonėmis pereinant prie mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, atsparios klimato kaitos pokyčiams ekonomikos ...
nuotrauka
2017-10-31 09:48
Atliekų tvarkymui Lietuvoje kasmet skiriama daugiau dėmesio, tačiau gyventojams ir įmonėms vis dar trūksta informacijos, kur ir kaip galima priduoti atliekas. Tam, kad galima būtų greitai ir patogiai vienoje vietoje rasti informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus...
nuotrauka
2017-10-30 08:05
Ūkio ministerija ragina labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) pradėti diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Pagal Ūkio ministerijos paskelbtą kvietimą numatoma paskirstyti iki 35 mln. eurų ...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Kodėl verta rinktis Röben Tonbaustoffe GmbH vokiečių gamintojo fasadines plyteles

UAB DASFA ir Ko siūlo „Röben Tonbaustoffe“ GmbH vokiečių gamintojo fasadines plyteles. Esame oficialus „Röben Tonbaustoffe“ GmbH vokiečių gamintojo atstovas Lietuvoje, todėl plytelės pristat...