Miestus plėtėme, o infrastruktūrą palikome likimo valiai

„Tuo metu, kai miestai plėtėsi, buvo keliami nauji statiniai, dengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės ir kitos miesto dangos, požeminei ir paviršinei infrastruktūrai neskyrėme pakankamai dėmesio. Požeminiai vamzdynai paseno, susidėvėjo, jų diametrų nebepakanka susidariusio vandens kiekio pralaidumui. Didieji miestai per paskutinius dešimtmečius patyrė sparčią plėtrą, o miestų infrastruktūra nebuvo pritaikoma tokiems mastams. Akivaizdu, kad iš dabartinės situacijos turime pasimokyti, jog miestų infrastruktūrą būtina planuoti atsižvelgiant ne tik dabarties, bet ir į ateities poreikiams“, – teigia darnios NT plėtros bendrovės „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas.

S. Aglinskui pritaria ir inžinerinės konsultacinės bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Egidijus Kunevičius, kuruojantis vandentvarkos projektus. Jo teigimu, miestų veidas per pastaruosius tris dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai – buvo išvystytos naujos ir iš esmės pertvarkytos esamos teritorijos, netgi ištisi kvartalai. Miestuose padidėjo lietui nelaidžių paviršių plotai, dėl ko į lietaus nuotakyną patenka gerokai didesnė iškritusių kritulių dalis.

Į miestų plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai

Pasak E. Kunevičiaus, nuo 1990 metų nauji paviršinių lietaus nuotekų tinklai buvo projektuojami ir statomi tik epizodiškai.

„Negalėčiau teigti, kad dabartinės problemos kyla dėl netinkamo projektavimo. Labiau tiktų pasakyti, kad dėl netinkamo planavimo. Kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą ir atitinkamą paviršinių nuotekų tinklų vystymą nebuvo ir kol kas nėra. Mano nuomone, dabartinės problemos ir ateities grėsmės dėl dar didesnių miestų užtvindymų liūčių metu kyla dėl to, jog ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Dabar atsidūrėme situacijoje, kai labai greitai išspręsti per beveik tris dešimtmečius susikaupusių problemų nepavyks tiek dėl miestų finansinių galimybių, tiek dėl techninių apribojimų ir pajėgumų stokos“, – pasakoja vandentvarkos ekspertas E. Kunevičius.

Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad iki šiol paskatas investuoti į lietaus nuotekų sistemą lėmė arba kritinių situacijų valdymas, arba stipriai užstatytų teritorijų plėtra. Jei liūčių nuostoliai buvo pakartotinai patiriami konkrečioje vietoje – apgadinamas turtas ar stabdomas eismas – tuomet lokali problema buvo šalinama. Jei buvo plečiamos užstatytos teritorijos, jų savininkai taip pat būdavo įpareigojami plėsti ar atnaujinti tinklus.

„Palyginimui tiktų analogija su žmogaus organizmu: organizmas išaugo, padaugėjo raumenų, išsiplėtė kraujagyslių tinklas, tačiau esamos kraujagyslės liko nepakitusios, jų pralaidumas nebetenkina viso organizmo poreikių. Mūsų miestams reikalinga didelės apimties operacija, kurios iš karto padaryti neįmanoma, tad problema sprendžiama etapais, pradedant nuo gyvybiškai svarbių arterijų“, – teigia E. Kunevičius.

Vamzdynus reikia tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti

Greta kompleksinio požiūrio į miestų plėtrą stokos, kita liūčių nuostolių priežastis – nepakankamai dėmesio ir išteklių požeminių vamzdynų eksploatacijai bei priežiūrai.

„Net teisingai suprojektuoti ir įrengti įrenginiai negali užtikrinti miesto poreikių, jei įrenginiais netinkamai naudojamasi ar jie apskritai neprižiūrimi. Dabar tik liūčių atveju prisimenama, kad vandens surinkimo trapai turi būti periodiškai apžiūrimi ir valomi nuo pašalinių daiktų – medžių šakų, lapų bei kitų gamtinių ir kitų kliūčių. Būtina skirti ir finansinių, ir žmogiškųjų išteklių infrastruktūros priežiūrai, o tam reikia stabilios ir ilgalaikės miestų plėtros strategijos“, – pasakoja „YIT Kausta“ atstovas.

S. Aglinskas akcentuoja, jog vertinant iš techninės perspektyvos, infrastruktūra veiks puikiai tik tuomet, jei bus tinkamai koordinuojama visų įtrauktų šalių – projektuotojų, rangovų ir eksploatacijos specialistų – veikla. Visoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant mažėtų ir galimų klaidų rizika.

Abu specialistai vieningai sutaria, jog liūčių keliamus nuostolius derėtų spręsti nuo rizikingiausių teritorijų. Negana to, būtina įvertinti visas alternatyvas ir bendradarbiauti suinteresuotoms šalims.

„Vienu kartu problemos išspręsti nepavyks, pradėti derėtų nuo daugiausia nepatogumų, nuostolių ir rizikų sukeliančių atkarpų. Aš siūlyčiau keisti strategiją – vietoj vamzdynų pralaidumo didinimo orientuotis į liūčių metu susidariusio didelio, bet trumpalaikio vandens srauto suvaldymą“, – siūlo E. Kunevičius.

Tinkamai projektuojant – daugiau alternatyvų

Visas alternatyvas įvertinti padėtų tinkamas projektavimas, tikina S. Aglinskas. 

„Visi esminiai sprendiniai yra priimami projektavimo metu, o projektuotojo pareiga – rasti tinkamiausią sprendimą. Galbūt jau laikas peržiūrėti arba patikrinti mūsų turimų projektavimo normatyvų reikalavimus – juk technologijos nestovi vietoje. Jei taupoma projektavimo etape, geriausio sprendimo galima ir nerasti“, – pasakoja S. Aglinskas.

Teigiama, kad projektavimo klaidų padeda išvengti skaitmeninės technologijos. Jos leidžia sukurti tokius modelius, kurie pateiktų sprendimus esant įvairioms galimoms rizikoms. Lietuvoje prieš ketverius metus plačiau pradėtas taikyti 3D projektavimas – skaitmeninės statybos technologija. Visgi, lyginant su užsienio praktika, dar turime kur tobulėti.

„Pažangiai projektuojant, kuriami viso miesto skaitmeniniai modeliai. Tai tikrovę atitinkantys virtualūs miestų planai su visais pastatais, želdynais, antžemine ir požemine infrastruktūra. Lietaus nuotekynas tokiame miesto modelyje yra integruotas pagal faktinę jo padėtį ir būklę. Tai leidžia greičiau ir tiksliau planuoti galimus pokyčius, svarbiausia – modeliuoti įvairius sistemos „elgsenos“ scenarijus įvairaus intensyvumo liūčių atvejais, nustatyti galimo gatvių patvinimo apimtis ir trukmę, ieškoti optimalių projektinių sprendinių“, – tokius skaitmeninio projektavimo privalumus įvardija E. Kunevičius.

Statybų srityje dirbantis S. Aglinskas teigia, jog projektavimo ir statybų bendrovės vis dažniau taiko aukštųjų technologijų įrankius, tačiau ne visuomet sulaukia atsakingų institucijų pritarimo naujovėms. „Skaitmeninės technologijos bus naudingos tik tuomet, kai gebėsime tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauti ir susikalbėti“, – teigia jau ne pirmus metus skaitmeninė statybos technologijas naudojančios „YIT Kausta“ atstovas S. Aglinskas.

Miestų pakrantės – ne pramonei, o gyventojams

Vandentvarkos klausimai šiuo metu ypač aktualūs didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, miestų pakrantes pritaikant gyvenamųjų kvartalų įkūrimui. Ilgą laiką pakrantės buvo pramoninėmis zonomis, kurių dalis virto apleistomis teritorijomis.

Vienas ryškiausių sėkmingų šiandienos vandentvarkos pavyzdžių – pirmasis gyvenamųjų namų kvartalas Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje, priešais Kauno pilį įsikūrusiame Piliamiestyje. Per šešerius metus čia bus pastatyta 11 statinių, iš kurių dvejuose jau kuriasi pirmieji gyventojai. Sudėtingam projektui bendrovė subūrė didelę projektuotojų vandentvarkos specialistų, hidrologų komandą, kuri prieš pradedant gyvenamojo kvartalo statybos darbus tyrė Neries pakrantę bei sklypo gruntinius vandenis.

Tai ne pirmas „YIT Kausta“ įgyvendintas projektas pakrantėje. Prieš tai bendrovė Vilniuje išvystė du projektus Neries pakrantėje – „Upės rezidencija“ bei „Naujoji rivjera“.

„Visais laikais žmonės norėjo gyventi prie vandens, tad pastarųjų metų pakrančių apgyvendinimo procesai išties džiugina. Tai sudėtingi ir laikui imlūs projektai, galbūt dėl to miestai tiek užtruko, kol pasiryžo esminiams pokyčiams. Esame ištobulinę laiko patikrintus sprendimus, o jei kyla naujų klausimų – analizuojame priežastis, koreguojame, ieškome kitų alternatyvų. Dedame visas pastangas, kad miestai priartėtų prie vandens“, – apibendrina S. Aglinskas.