Jo kūrėjų UAB „Cotenders“ atstovų teigimu, popierinių žurnalų pakeitimas elektroniniais žurnalais padės išvengti neefektyvaus dokumentų pildymo, nes naujajame žurnale standartizuotai, operatyviai ir saugiai būtų kaupiami visi įrašai apie atliekamus darbus, bus užtikrinta statybos proceso dalyvių prieiga prie dokumentų. Elektroninis žurnalas, teigia jie, padės sėkmingiau kovoti ir prieš nelegalų darbą statybose, o pačiam statybos procesui suteiks daugiau skaidrumo.

Popierinis žurnalas gali ir „sudegti“

„Statybos darbų žurnale aprašoma statybų eiga, atliktų darbų priėmimas, inžinerinių sistemų bandymai, panaudotos medžiagos ir kita. Taip pat kaupiama papildoma dokumentacija – važtaraščiai, sąskaitos, pasitarimų protokolai ir kiti dokumentai. O baigus darbus visi šie dokumentai kartu su darbų baigimo aktu perduodami Statybos inspekcijai“, – primena vienas naujojo projekto autorių, programinę įrangą kuriančios UAB „Cotenders“ produkto vadovas Mantas Kanaporis.

Tačiau, pastebi jis, kai kuriuose stambesniuose objektuose tų žurnalų būna 16 ir daugiau, nes „atskiros knygos užvedamos elektros, santechnikos ir kitiems darbams“, o užtikrinti, kad žurnalas būtų pildomas laiku – sudėtinga.

Anot M. Kanaporio, „ne vienas žurnalas buvo perrašytas paaiškėjus neatitikimams tarp darbų perdavimo aktų ir žurnalų įrašų, ypač ES lėšomis finansuojamuose projektuose“.

Problemų kyla ir dėl to, kad jokiuose dokumentuose nenurodyta konkreti vieta, kur tas dokumentas turi būti laikomas, kad jį būtų galima rasti, o „kilus ginčui teisme, žurnalas staiga dingsta, paskęsta, sudega“.

Elektroninis dokumentas – daugiau kontrolės ir skaidrumo

Jei statybų eigą fiksuotume elektroniniu būdu, visų šių ir dar daugybės kitų problemų galėtume išvengti, teigia M. Kanaporis, neseniai savo ir kolegų darbą – Elektroninį statybos žurnalą – pristatę VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „BIM Regional Developments 2015“.

Pasak jo, „Skaitmeninės statybos“ ir BIM vystytojų iniciatyva sukurta elektroninio žurnalo pildymo sistema sujungia visus procese dalyvaujančius asmenis.

„Darbų vadovas yra vyriausias žurnalo pildytojas, tačiau tokiu žurnalu gali naudotis įvairūs statybų dalyviai. Pasirenkama viena iš 60 dokumentų formų, kurias reglamentuoja Statybų techninis reglamentas. Tokį žurnala užpildyti galima greičiau negu popierinį, nes kai kuriais atvejais galima pasinaudoti specialiais paruoštukais. Rangovas, užpildęs informaciją apie atliktus darbus, čia pat priskiria ir pasirašančius asmenis. Sistemoje taip pat numatyta galimybė informuoti statybų dalyvius apie naujus dokumentus, kuriuos jiems reikia pasirašyti. Techninis prižiūrėtojas, gavęs pranešimą apie naują dokumentą, kurį reikia vizuoti, jį atsidaro, susipažįsta su juo ir jeigu turi pastabų, iš karto gali jas pareikšti. O jei pastabų neturi, pasirašo elektroniniu parašu“, – elektroninio statybų žurnalo privalumus atskleidžia M. Kanaporis. Jis priduria, kad taip užfiksuojamas ir tikslus laikas, kada dokumentas pasirašytas.

Be to, nuotoliniu būdu pildomi dokumentai suteikia galimybę vienu metu dirbti su jais kelioms suinteresuotoms šalims. Taip pat išsprendžiama jo saugojimo 5 ir daugiau metų problema, nes prireikus bet kada bus galima rasti įrašus.

Informacija užsakovui ir tikrintojui – vienoje vietoje

Neseniai demonstracinį elektroninio statybų žurnalo modelį pristatę specialiame portale Statyboszurnalas.lt, UAB „Cotenders“ atstovai teigia, kad toks žurnalas naudingas ir užsakovui, kuris domisi, kaip vyksta darbai jo objekte, ir kontroliuojančioms institucijoms.

„Yra įdiegta sistema, kuri leidžia įvertinti situaciją objekte. Tokia ataskaita siunčiama užsakovui. O tikrinančios institucijos šiame žurnale gali stebėti, kokia veikla vykdoma“, – aiškina M. Kanaporis. Pasak jo, sistemoje numatytas ir pastabų mechanizmas, todėl inspektorius gali iš karto pateikti pastabą bei nurodyti terminus.

Elektroninio statybos žurnalo naudą, įsitikinę jo kūrėjai, turėtų įžvelgti ir Mokesčių bei Darbo inspekcijos ir kitos institucijos: Mokesčių inspekcija tokiame žurnale galėtų patikrinti, kaip apskaitomos paslaugų teikėjų pajamos ir sąnaudos, Darbo inspekcijai tai padėtų kovoti su nelegaliu darbu, draudimo kompanijos turėtų patogų būdą patikrinti, ar nukentėjusysis buvo įdarbintas, o statybos finansuotojas matytų, ar pagrįstai naudojamos jo investicijos. Paprasčiau būtų sprendžiami ir ginčai.

„Elektroninis statybų žurnalas – tai ne tik patogus nuotolinis dokumentų pildymas ir pasirašymas laikantis STR numatytų reikalavimų. Tai daugiau skaidrumo ir didesnė atsakomybė, nes toks žurnalas leidžia standartizuotai, operatyviai, skaidriai ir saugiai kaupti įrašus apie vykdomus darbus, užtikrina valdomą prieigą prie informacijos, susijusios su statybviete bei statybos proceso, dalyvių ir įrašų legitimumą“, – pabrėžia jo kūrėjai. Tačiau tam, kad elektroninis statybų žurnalas būtų įteisintas, reikia pakeisti STR „Statybos darbai“ numatytus reikalavimus

Portalas Statybunaujienos.lt primena, kad nuo 2014 metų pradžios galiojančioje statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ priede pateiktuose reikalavimuose nurodoma, kad statybos žurnale registruojama statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Prievolė pildyti statybos darbų žurnalą atsiranda tada, kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) ES biudžeto lėšomis bei tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus privaloma skirti ar samdyti statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją. Statybos įstatyme nustatyta, kad rangovas privalo įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui), o praradęs šiuos dokumentus turi savo lėšomis juos atkurti.