2020 spalio 24 d. šeštadienis, 9:01
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Energetikos specialistų nekompetencija – pavojus Vilniaus gyventojų saugumui

2020-04-20 15:06
Po ilgų darbo energetikos srityje metų susidūrimas su kai kurių asmenų kompetencijos trūkumu nustoja stebinti. Tačiau 2020 m. sausio 22 d. paviešintam LRT tyrimui „Icor“ ir „Veolia“ Šimašiui po Vilniumi pakasė brangų rusišką standartą“ visgi pavyko nustebinti ir mane.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos energija, įmonių grupė (nuo 2019 – IGNITIS),
Vilniaus šilumos tinklai, AB
Vilniaus energija, UAB

Suprantu, kad žurnalistas gali neišmanyti metalų technologijos ar ketaus gaminių specifikos. Tačiau, prieš išstojant su tam tikrais pareiškimas, ypač – srityje, kurioje stokojama kompetencijų – verta skirti dėmesio susipažinimui su teisės aktus reglamentuojančiais reikalavimais šilumos perdavimo tinklų vamzdynams, paskaityti šiek tiek techninės literatūros. Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad žurnalistas pasikliovė nuomone vieno, šališko ir nekompetentingo „eksperto“, kuris faktus beria vadovaudamasis logika „girdėjau, kad skambina, bet nežinau, kur“. O buvusio ilgamečio „Vilniaus energijos“ Metalo laboratorijos vedėjo Egidijaus Morkūno argumentai išvis nebuvo pateikti.

Perskaičius tyrimą aprašantį straipsnį, neliko abejonių, kad pasigilinti į metalurgiją, techninius reikalavimus ir šioje srityje dirbusių ilgamečių specialistų patirtį pritrūko noro ar laiko. 

Norėčiau trumpai supažindinti su ilgamete, aukščiausias kompetencijas patvirtinančia Lietuvos energetikos specialistų patirtimi.

LTSR Energetikos ir elektrifikacijos gamybinis susivienijimas (AB „Lietuvos energija") turėjo savo Metalų ir suvirinimo tyrimų tarnybą. Metalų ir suvirinimo tarnybai vadovavo technikos mokslų daktaras Stanislovas Veinšreideris, su kuriuo konsultuodavosi ne vienas to meto Sovietų Sąjungos energetikos institutas.

Daugeliui puikiai žinomas faktas, kad anuomet Lietuvos energetikos ir elektrifikacijos gamybiniame susivienijame ir jam pavaldžiose įmonėse dirbo kvalifikuoti energetikos specialistai, turintys ilgametę darbo patirtį. Įmonės vadovu galėjo būti paskirtas tik gamybinę patirtį ir energetinį išsilavinimą turintis asmuo.

Tuo metu vienintelė tokia Lietuvoje Metalų ir suvirinimo tarnyba turėjo reikiamą įrangą nustatyti metalo cheminę sudėtį, neardomu metodu patikrinti suvirinimo siūles. Kadangi šilumos tiekimo įmonės neturėjo savo tyrimų laboratorijų ir specialistų, tarnyba spręsdavo visas jose kilusias problemas. Dr. S. Veinšreiderio tarnyboje buvo sukaupta visa informacija apie sutrikimus ir avarijas Sovietų Sąjungos energetikos objektuose, t. y. elektrinėse, katilinėse ir šilumos tiekimo įmonėse, tarp kurių – ir Lietuvos energetikos objektai bei šilumos tiekimo įmonės.

2000 metais AB „Lietuvos energija“ perdavė savo termofikacinę elektrinę Nr. 3 „Vilniaus šilumos tinklams“ kartu su Metalų tyrimų laboratorija ir specialistais. Tuo metu „Vilniaus šilumos tinklams“ vadovavo ilgametę patirtį sukaupęs gamybininkas. Jis puikiai suprato, kokia turi būti vamzdyno metalo cheminė sudėtis ir visus sprendimus priimdavo kartu su šios laboratorijos vadovu E. Morkūnu.

Jei tyrimo autorius būtų susipažinęs su technine informacija, suprastų, kad šilumos perdavimo tinklo vamzdynai parenkami priklausomai nuo terpės (karštas vanduo, garas) ir jų parametrų (temperatūra, slėgis, debitas), o po to parenkamas ir tinkamas vamzdžio sienelės storis, galintis išlaikyti esančias apkrovas. 

Įsigilinimo stoką parodo ir dar vienas klaidingas autoriaus teiginys – „Pagal specialiai sukurtus reikalavimus gaminami vamzdžiai yra brangesni nei standartiniai europiniai, o kainų skirtumą sumoka šilumos vartotojai“.

Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir privalo vykdyti europinių standartų ir direktyvų reikalavimus. Taigi, buvęs „Vilniaus energijos“ Metalų tyrimų laboratorijos vadovas E. Morkūnas vadovavosi europiniais standartais EN 10217-2:2002(E), kurie aiškiai nurodo vamzdyno metalo cheminę sudėtį. 

Pagal reikalavimus, vamzdžių užsakovas turi pateikti informaciją apie technines sąlygas. Nenurodžius šios informacijos, vamzdžiai pateikiami pagal pagrindinę specifikaciją.

Jokių žurnalisto minėtų „specialiai sukurtų“ reikalavimų nėra. Tiekėjams paprasčiausiai pateikiama informacija, nurodanti, kad vamzdžiai turi būtų pagaminti tik iš ramaus stingimo plieno. E. Morkūnas, vadovaudamasis europiniu standartu, surašė technines sąlygas, įvertinančias šiuo metu eksploatuojamų vamzdynų metalo cheminę sudėtį – į ją labai svarbu atsižvelgti atliekant senų ir naujų vamzdžių suvirinimo darbus. Jungiamųjų vamzdžių pliene turi būtų kuo vienodesnis anglies kiekis – tokios techninės sąlygos, remiantis europiniu standartu, ir buvo nurodytos. Esant skirtingam anglies kiekiui suvirinamuose metaluose, sujungime atsiranda taip vadinami „karštieji įtrūkimai“. 

Prisiminkime, kad dar 2004 m. vyko derybos su danų bendrove „Alstom“ (dabartinė „Logstor“) dėl tiekiamų vamzdžių plieno kokybės, nes padaugėjo defektų būtent dėl nekokybiško plieno. Pagal sertifikatų duomenis buvo nustatyta, kad vamzdžiai pagaminti iš verdančio stingimo plieno, o ne iš ramaus stingimo, kaip to reikalauja europinis standartas. Standartus atitiko tik vienas bandinys iš visų, pateiktų tyrimui. Tada ir buvo nutarta, kad „Vilniaus energijos“ objektams bus tiekiami vamzdžiai, pagaminti pagal šio tinkamo bandinio plieno charakteristikas. „Logstor“ tapo vienintele šilumos perdavimo tinklų vamzdžių tiekėja, nes ši bendrovė įvykdė visus europinio standarto EN1017-2:2002(E) reikalavimus.

Kaip ir teigė E. Morkūnas, svarbiausia pasiekti maksimalius saugumo standartus, o ignoruojant vamzdžių cheminę sudėtį, to įgyvendinti nepavyks. Taigi, tyrime „ekspertu“ įvardijamas Valdas Narkūnas neapdariai klysta. Jis kvestionuoja ilgamečio energetikos specialisto E. Morkūno žinias, tačiau akivaizdu, kad pats V. Narkūnas nėra išsamiai susipažinęs su europiniais standartais, turi menką supratimą apie metalų technologijas ir suvirinimą. 

Labai gaila, kad žurnalistas vadovaujasi tokio „eksperto“ teiginiais – norisi tikėtis, kad tai nulėmė žinių stoka, o ne finansiniai sandoriai.

„Vilniaus šilumos tinklų“ Perdavimo tinklo direktorius Algimantas Sadauskas suprato europinio standarto svarbą, reikalavo jo laikytis. Visgi, tikėtina, A. Sadauskas naujo direktoriaus Gerimanto Bakano buvo priverstas atšaukti pateiktas technines sąlygas dėl vamzdynų metalo cheminės sudėties.

Deja, tai įrodo naujo direktoriaus nekompetenciją. Jis turėtų gerai išmanyti saugios ir patikimos vamzdynų eksploatacijos taisykles, Energetikos įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą, Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymą ir kitus teisės aktus. Jie užtikrina šilumos energijos tiekimo saugumą, kurio reikalavimų nevykdymas baudžiamas nustatyta tvarka.

Tikiu, kad dabartinis „Vilniaus šilumos tinklų“ direktorius G. Bakanas netrukus supras savo padarytą klaidą, kuri prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir europiniam standartui. Supratęs savo asmeninę atsakomybę už nenutrūkstamą šilumos energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, G. Bakanas turėtų atšaukti panaikintas technines sąlygas.

Šiandien po Vilniumi išvedžioti ir daugiau kaip 50 metų eksploatuojami 730 km besitęsiantys šilumos perdavimo tinklų vamzdynai, atitinkantys europinį ir sovietinį standartą. „Vilniaus energija“ užtikrino, kad šilumos energija vartotojams būtų tiekiama saugiai, nenutrūkstamai, patikimai ir efektyviai. Noriu tikėti, kad aukšti standartai mūsų saugumui bus išlaikyti ir ateityje. 


Komentaro autorius –
Algimantas ŽIAUNYS, buvęs VEI Priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas šilumai 
 
Publikacija apmokėta
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2020-10-22 13:33
Baltijos šalis ir Suomiją su Vakarų Europa susiesianti dujų jungtis GIPL prijungiama prie jau veikiančios „Amber Grid“ valdomos Lietuvos dujų perdavimo sistemos. Laikantis saugumo reikalavimų ir valdant aštrėjančią COVID-19 riziką, numatoma, kad šiemet bus įgyvendinta 60 proc. GIPL statybos darbų.
nuotrauka
2020-10-22 10:04
AB „LTG Infra“ pasamdyta UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH specialistų komanda tolimesniam vystymui atrinko keturias galimas „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvas nuo Vilniaus iki Kauno, iš kurių kitąmet bus pasirinktas viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreiki...
nuotrauka
2020-10-19 10:07
„Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas-Palemonas baigti pagrindiniai projekto darbai – paklojus paskutinius europinio standarto bėgius, Kauno intermodalinis terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.
nuotrauka
2020-10-09 13:04
Įgyvendinant Lietuvą, Baltijos šalis ir Suomiją su Vakarų Europos dujų sistema sujungsiančio GIPL projekto darbus, išbandyta naujosios dujų jungties pirmos dalies kokybė. Hidrauliniais bandymais patikrinta, jog vamzdynas išlaiko maksimalaus, projekte numatyto slėgio apkrovas. Darbinis GIPL dujotieki...
nuotrauka
2020-10-05 08:09
Energetikos ministerija skyrė 10 mln. eurų skirstomųjų tinklų modernizavimo projektams atlikti, tad jau artimiausiu metu visoje Lietuvoje prasidės elektros tinklų atnaujinimo darbai. Ši priemonė parengta įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo p...
nuotrauka
2020-09-24 14:59
Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendina 16 investicinių projektų Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir miestuose. Iš viso bus rekonstruota apie 40 km centralizuotų šilumos tinklų, pastatytos naujos 2,6 km ilgio šilumos trasos, rekonstruotos trys katilinės. Į ...
nuotrauka
2020-09-24 11:57
Klaipėdos savivaldybė ruošiasi penkių senamiesčio gatvių atnaujinimui. Pokyčiai planuojami Žvejų g. (nuo Tiltų iki Pilies g.), Daržų g. (nuo Pilies iki Aukštosios g.), Aukštojoje g. (nuo Daržų iki Didžiosios vandens g.), Didžiojoje vandens g. (nuo Aukštosios g iki Tiltų g.), Vežėjų g. (nuo Turgaus i...
nuotrauka
2020-09-24 11:42
Pradedamas antrasis valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 4 sutartis su dviem tiekėjais, pagal kurias rangovai įsipareigoja šviestuvus su natrio lempomis, dar esančius valstybinės reikšmės keliuose, pakeisti į naujus LED tipo šv...
nuotrauka
2020-09-21 16:49
Darnios miestų plėtros ir statybos bendrovė „YIT Lietuva“ imasi kelio remonto darbų pagrindiniame šalies magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Iš viso kelyje A1 bendrovė atliks penkių ruožų rekonstrukciją. Bendras remontuojamų kelio atkarpų ilgis sieks apie 30 km, o jų vertė – 10,7 mln. eu...
nuotrauka
2020-09-11 14:08
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad baigtas remontuoti vienas iš trijų medinių tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose – žymusis tiltas per ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą (Dubingiuose, Molėtų r.).
nuotrauka
2020-09-11 12:57
Susisiekimo ministerija, „LTG Infra“ ir paslaugų teikėjas Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.“ pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Sutarties vertė – 1,065 m...
nuotrauka
2020-09-08 08:44
Registrų centro sukurtą ir vystomą regionų geoinformacinės aplinkos žemėlapį REGIA papildė projektuotojams, matininkams ir investuotojams bei gyventojams aktuali informacija apie gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ valdomą magistralinių dujotiekių tinklą.
nuotrauka
2020-09-07 14:06
Jau netrukus, rugsėjo viduryje, kaip pranešė Klaipėdos m. savivaldybė, prasidės realūs pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą, vadinamosios Baltijos prospekto estakados, rekonstrukcijos darbai.
nuotrauka
2020-09-04 07:43
GIPL projekte, kuris dujotiekiu sujungs Baltijos regioną ir Europą, suvirinta daugiau kaip 100 km plieninių vamzdžių, į tranšėją paklota 65 km vamzdyno. Darbai pasiekė Alytaus rajoną, o lapkritį dujotiekis bus klojamas už Alytaus, artėjant link Lietuvos-Lenkijos sienos. Sudėtingiausia projekto dalis...
nuotrauka
2020-09-03 16:36
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas verslui, į Šiaulių miesto pramoninę zoną numatoma nutiesti geležinkelio atšaką ir taip užtikrinti jungtį su šalies geležinkelių tinklu. Įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą, Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė šiam projektui ir jam finansuo...
nuotrauka
2020-09-01 15:58
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje dėl magistralinio kelio A1 Vilnius- Kaunas- Klaipėda atnaujinimui ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir jame nustatytą 64 600 Eur kompensacijos dydį jos savininkams.
nuotrauka
2020-08-28 06:49
Vilniaus miesto Tarybai pritarus valstybinės reikšmės magistralinio kelio A16 ruožo Vilnius–Trakai nuo sankryžos su Gunkliškių gatve iki sankryžos su Savanorių prospektu susisiekimo komunikacijos inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiajam planui, pozityvių permainų gali tikėtis visi, keliaujan...
nuotrauka
2020-08-26 13:20
Jonavoje paskelbta geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcijos pradžia. Vieną svarbiausių geležinkelio tiltų Lietuvoje rekonstruos jungtinė čekų, lietuvių ir latvių bendrovių grupė. Šiuo projektu siekiama užtikrinti geriausią strateginio IX B koridoriaus ruožo pralaidumą ir padidinti juo važiuojanči...
nuotrauka
2020-08-24 13:57
Rekonstruota Raseinių miesto Vilniaus gatvė, sutampanti su valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis ruožu nuo 36,484 iki 40,124 km. Darbai buvo vykdomi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos (Kelių direkcija) ir Raseinių rajono savivaldybės partnerystės sutartį.
nuotrauka
2020-08-20 13:07
Projektą „Rail Baltica“ vykdančios bendrovės „RB Rail AS“ ir už sekcijos Kaunas-Ramygala detalųjį techninį projektavimą atsakingos Ispanijos kompanijos IDOM atstovai visuomenei pristatė rekomenduojamus projektinius pasiūlymus.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...