Kam sertifikatų nereikia?

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas visiems, burbantiems dėl artėjančių naujų reikalavimų priminė, jog energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje egzistuoja jau nuo 2007-ųjų. Taip pat nuo 2012-ųjų jau buvo aišku, kad kitąmet galėsime statyti tik A energinės klasės būstus.

„Šiuo metu energinio naudingumo sertifikatas privalomas visiems naujai statomiems pastatams, tai yra pastačius, prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras, pastatas yra sertifikuojamas. Taip pat yra prievolė sertifikuoti parduodamą pastatą arba jo dalį –  tai taikoma ir butams. Na, ir trečias atvejis – jei pastatas yra didesnis kaip 500 kvadratinių metrų ir jame įsikūrusios įmonės, organizacijos, įstaigos, dažnai lankomos visuomenės. Kitaip tariant, tai didžiosios parduotuvės, valstybės įstaigos, visuomeniniai pastatai“, – paaiškino T. Baranauskas.

Šie reikalavimai turi ir išimčių. Energiniu naudingumu gali nesirūpinti maldos namai, sandėlių, laikinų statinių, vasarnamių savininkai.

Jei gamybos mechanizmai generuoja šilumą ir pastatas yra nešildomas, energinio naudingumo skaičiavimas taip pat netenka prasmės, taigi reikalavimai sertifikuoti tokias patalpas nėra taikomi.

Energinio naudingumo nustatymui – 200 lapų formulių

O ką reikėtų daryti, parduodant vieną butą daugiabutyje? T. Baranauskas teigia, jog šioje srityje numatyta šiokių tokių lengvatų: galima sertifikuoti visą daugiabutį ir visiems jame esantiems būstams automatiškai bus priskirta nustatyta energinio naudingumo klasė.

Šiltinimo medžiagos. paroc.com iliustr.

„Visą namą sertifikuoti išeina pigiau. Taip pat visi 2007-aisiais ir vėliau pastatyti namai automatiškai turi energinio naudingumo sertifikatus. Dar yra galimybė išduoti sertifikatą remiantis tipiniu sertifikatu. Praktiškai šnekant, toks sertifikatas apie būstą nepasako nieko. Tiesiog konstatuojama, kad pastatas yra labai prastos būklės. Tai pačios žemiausios galimos – G klasės – būstas. Tiesa, sertifikate pabrėžiama, kad skaičiavimai ir vertinimas nebuvo atliekamas, tiesiog išduodamas toks dokumentas“, – sakė T. Baranauskas.

Jei vis tik norite nors kiek pasigirti ar esate, pavyzdžiui, atlikę kokius nors remonto darbus, kurie skirti būstui apšiltinti, patartina vis tik išsamiau įvertinti būsto energinio naudingumo klasę.

Po būsto pardavimo šis sertifikatas perduodamas naujajam būsto savininkui.

Kaip vertinamas būsto energinis naudingumas? T. Baranausko teigimu, vertintojas apsilanko būste, surenka visą reikiamą informaciją iš būsto savininko, jei yra kadastrinių matavimų byla – ir iš jos.

Kiekvienas ekspertas turi specialią kompiuterinę programą, kuri labai palengvina darbą. Ten suvedami įvairūs pastato duomenys ir gaunamas atsakymas dėl energinės klasės.

Ši vertinimo metodika parengta remiantis Europos sąjungos standartais.

„Jei pažiūrėtume į teisės aktą, kuriame aprašyta visa energinio naudingumo klasės vertinimo metodika, tai jo apimtis yra maždaug 200 puslapių. 200 puslapių matematinių formulių. Viską apsakaičiuoti „rankiniu“ būdu būtų didžiulis darbas, todėl dar 2006-aisiais buvo parengta kompiuterinė programa“, – sakė T. Baranauskas.

Pastatų neįteisina nusprendę „pataupyti“

Kas daugiausia lemia vertinant energinį naudingumą?

„Energiniam naudingumui didžiausią įtaką turi atitvaros ir jų kokybė. Tai: sienos, langai, stogas, perdangos virš grunto, durys. Didžiausi energijos nuostoliai patiriami šilumai išeinant per atitvaras – todėl joms, vertinant energinį naudingumą, ir skiriamas didžiausias dėmesys. Taip pat didelę įtaką turi ir inžinerinės – šildymo, vėdinimo, kondicionavimo – sistemos“, – sakė T. Baranauskas.

Tačiau brėžiniai ir realybė kartais prasilenkia. Ką vis tik daryti tuomet, kai statinio projekte nustatyta energinė klasė yra aukštesnė, nei jums įvertinęs būstą įrašo ekspertas?

T. Baranausko teigimu, dažniausiai, jei jau tenka taisyti broką, didelių investicijų neprireikia: užtenka, pavyzdžiui, tiksliau sumontuoti langus arba ant radiatorių įrengti specialius daviklius, kurie tiksliau reguliuoja šilumos suvartojimą. Tik kas atsakingas už šias išlaidas? Projektuotojas? Ar statybininkai?

„Nedrįsčiau teigti, kad kalti tik statybininkai. Gali būti kokie nors projektavimo netikslumai. Taip pat yra buvę atvejų, kad projektas – geras, bet statybos metu užsakovas nusprendžia pataupyti. Pavyzdžiui: 20 cm termoizoliacijos medžiagų kaip ir gerai, bet 15 cm būtų pigiau. Tai dedam 15 cm, nelabai kas pastebės. Tai yra nukrypimas nuo projekto ir tokie žmonės vėliau sulaukia pasekmių – būna problemų su statybos įteisinimu“, – perspėjo T. Baranauskas.

Sandarūs pastatai perkami „kaip karštos bandelės“

Jei jau dabar mėginama taip „pataupyti“, kas gresia tuomet, kai įsigalios reikalavimas statyti tik A energinės klasės būstus?

„Buvo atlikta įvairių studijų – A klasės pastatas yra optimaliausias energinės klasės lygis Lietuvoje. Vertinant ir Lietuvos energijos kainų kitimo scenarijus, ir Lietuvos klimato sąlygas – tokiuose pastatuose investicijos greičiausiai atsiperka. Primenu, kad tas perėjimas į aukštesnę energinę klasę nustatytas dar 2012-aisiais“, – priminė Aplinkos ministerijos specialistas.

Kitaip tariant, išmokti statyti aukštesnės energinės klasės pastatus pasiruošti buvo marios laiko. Kita vertus, statybų sektorius po krizės nuo žemės kėlėsi labai atsargiai, kaskart apsidairydamas, ar negresia nauja bankrotų ir nuostolių banga. Taigi drąsos griebtis brangesnių už įprastus pastatų statybų savyje rado ne dažnas turto plėtotojas.

„Mes matome sertifikavimo statistiką ir A bei aukštesnės klasės pastatų sparčiai daugėja. Šiuo metu Lietuvoje tokių yra 40. Kaip sakė, kai kurie rinkos dalyviai, A klasės butai ar namai parduodami „kaip karštos bandelės“, – sakė pašnekovas.

Technika įvertina oro slėgio skirtumą

Sertifikuojant A klasės pastatus, atliekamas papildomas sandarumo testas.

„Sandarumas yra labai svarbus. O A energinės klasės reikalavimai griežtėja: jei B klasei užtenka 1,5 oro apykaitos rodiklio, A klasės pastate jis turėtų būti 0,6“, – sakė T. Baranauskas,

Kaip atliekamas šis testas?

Rajone „Bajorų kalvos“ pastatytas vienas iš A klasės daugiabučių. Bendrovės nuotr.

Pašnekovas pasakoja, jog šio testo metu matuojamas oro slėgių skirtumas. Pirmiausia užsandarinamos įvairios angos, pavyzdžiui, ventiliacijos, tuomet pastatomas specialus prietaisas, kuris patalpoje sukelia slėgį.

„Padaromas 50-ies paskalių skirtumas tarp slėgio lauke ir patalpoje. Tuomet matuojama, per kiek laiko šis slėgis nukrenta. Speciali kompiuterinė technika matuoja, per kiek laiko oras pastate pasikeičia. Pats testas užtrunka – priklausomai nuo pastato dydžio ir konfigūravimo – apie porą valandų“, – dėstė T. Baranauskas.

Jo nuomone, šis testas padeda atrasti broką, nekokybiškai atliktus darbus.

Paklaustas ar nėra grėsmės, jog atsiras bandančių įsirašyti aukštesnę nei įvertinta  energinės klasės efektyvumo raidelę ir papirkti vertintojus, T. Baranauskas svarstė, jog žmonių, kurie nori pažeidinėti teisės aktus – visuomet atsiranda.

„B klasės būstų energinio naudingumo vertinimui užtenka vieno eksperto. Šis žmogus yra atestuotas, tad piktnaudžiaudamas savo galiomis rizikuoja prarasti atestatą ir „iškristi“ iš rinkos. Jei turime A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, prisijungia dar vienas asmuo, kuris atlieka pastato sandarumo matavimus. Šis asmuo taip pat gali prarasti savo akreditaciją. Nemanau, kad jie tuo rizikuotų“, – teigė T. Baranauskas.

Bendrovės atstovas: nuo 2016-ųjų bus brangu

Bendrovės „Avinida“ atstovas Aleksandras Lukas Jurevičius teigė, kad jo atstovaujama bendrovė atlieka kadastrinius matavimus, taip pat pasiūlo klientams ir energinio naudingumo sertifikavimo paslaugą.

Vis tik pašnekovas skeptiškai vertino nuo 2016-ųjų įvedamus reikalavimus statyti tik A energinės klasės namus.

Žvėryno rajone Vilniuje šiuo metu į A energinę klasę renovuojamas daugiabutis. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

„Aš jums paaiškinsiu: ateina žmonės po statybų ir jų projekte buvo numatyta B energinė klasė. Tai reikia patikrinti prieš gaunant statybos užbaigimo aktą. Jis užpildo paraišką ir mūsų specialistai tuomet važiuoja patikrinti, ar taip ir yra, – sakė A. L. Jurevičius. – Tiesa, tam reikia padaryti ir kadastrinius matavimus – nes ten rašomi visi parametrai – bendras plotas, naudingas plotas, šildymo tipas ir taip toliau. Nuo 2016-ųjų žmogui bus labai brangu. Reikės ne tik daug investicijų, kad būstas būtų A energinės klasės, bet ir dar išleisti pinigų tam popieriukui, daryti sandarumo testą. Kiek žinau, jo kaina – virš 100 eurų“.

Dabar bendrovėje „Avinida“ B energinio naudingumo sertifikatas kainuoja 80 eurų, jei jis atliekamas namui arba visam daugiabučiui – 100 eurų.

„Na, labai gerai paieškojus kažkas tai gali padaryti ir už 60–70 eurų. Bet neužmirškite, kad žmogus ateina jau užbaigti statybų, jau yra išsileidęs pinigų, paėmęs visokių kreditų. O jam dar reikia pasidaryt visokių popierių, kurių vertė – virš 600 eurų“, – kalbėjo bendrovės atstovas.

Specialistai nerizikuos prarasti savo įgaliojimų

A. L. Jurevičiaus teigimu, jei žmogus nori A energinės klasės sertifikato, reikia atlikti sandarumo testą, o šį Vilniuje atlieka nedaug įmonių. Todėl gavę tokį užsakymą „Avinidos“ atstovai kreipiasi į savo partnerius – bendrovė „Akustinių tyrimų centras“ (ATC).

„Daugiausia problemų turime su rąstiniais namais. Iškart pasakau žmogui, kad aukščiau C klasės nebus. Na, gerai dar kad dauguma jų yra gavę tuos leidimus tada, kai dar buvo leidžiama C klasė. A klasės jie niekada negaus, nebent reikės iš vidaus labai stipriai apšiltinti“, – sakė A. L. Jurevičius.

Paklaustas apie piktnaudžiavimą šioje srityje A. L. Jurevičius patvirtino T. Baranausko žodžius.

„Visokių žmonių būna, bet iš eksperto gali atimti sertifikatą ir jis daugiau šitoje srityje negalės uždirbti pinigų. Nemanau, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu, visais tais pažymėjimais ir kvalifikacijomis, užsiims tokiais dalykais. Be to, A klasei reikia atlikti sandarumo testą, rašyti dokumentuose jo numerį – tuomet išeina jau dvigubas klastojimas (energetinio  naudingumo sertifikavimo eksperto ir žmogaus, atliekančio sandarumo testą, – red. past.)“, – svarstė A. L. Jurevičius. 

Bendrovės „Avinida“ atstovas taip pat prisiminė istoriją, kai senas žmogaus namas sudegė ir gavęs naują statybos leidimą jis turėjo atstatyti namą B energino naudingumo klasės. Šis namo savininkas atstatė D energinės klasės namą, po ilgų diskusijų statybos inspekcijoje, A. L. Jurevičiaus teigimu, namas buvo „praleistas“.

Sertifikavimo kaina skiriasi tūkstančiais

Energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas bei sandarumo testą atliekančios bendrovės „Akustinių tyrimų centras“ ekspertė ir auditorė Rasa Rupšytė teigė, jog per mėnesį gauti energinio naudingumo sertifikatą nori nuo 2 iki 30-ies būstų savininkų – šis skaičius stipriai svyruoja.

Iš viso visoje Lietuvoje birželį buvo išduota arti 3000, o liepą – apie 2000 energinio naudingumo sertifikatų.

Pats sertifikavimo procesas kartais gali išsitęsti ir iki dviejų savaičių, jei vertinamas itin didelis objektas. Nuo statinio ploto kinta ir paslaugos kaina.

„Nuo 17-os iki kelių tūkstančių eurų“, – taip atsako Rasa Rupšytė, paklausta apie energinio naudingumo sertifikavimo kainą. Mažiausiai kainuoja dokumentas, jog jūsų namo ar buto energinė klasė yra žemiausia – G.

Ji taip pat teigė, jog pati sertifikavimo paslauga nuo 2016-ųjų brangs nestipriai – iki dešimties procentų – tačiau prisidės du privalomi testai. Tai sandarumo testas ir šalčio tiltų skaičiavimas.

„Šalčio tiltai – tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langas-siena, stogas-siena, pamatai-siena. Taigi kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis, sudėtingesnis – tuo didesnė ir šios paslaugos kaina“, – sakė bendrovės "Akustinių tyrimų centras" atstovė R. Rupšytė.

Ji atskleidė, jog sandarumo tyrimas kainuoja apie 300 eurų, taigi įvertinus visas sąnaudas energinio efektyvumo vertinimas nuo kitų metų pradžios pabrangs.

R. Rupšytės teiraujamės – o kas, jei energinio efektyvumo klasė nepasiekiama?

„Taip nenutinka dažnai. Buvo keli atvejai, kai namas buvo po rekonstrukcijos, renovacijos – norima klasė nebuvo pasiekta. Tuomet sertifikatas yra atiduodamas klientui ir, tiesą sakant, nežinau, kaip klientai tą problemą išsprendė, neteko susidurti su galutiniu rezultatu. Galbūt jiems kažkokiu būdu pavyko įteisinti statybas?“ – svarstė „Akustinių tyrimų centro“ atstovė.

Pašnekovė pasakojo, jog vertinant būsto energinį efektyvumą pirmiausia surenkama visa įmanoma informacija, užfiksuota dokumentuose, o vėliau vykstama į objektą, įvertinami iki parametrai.

Kokios konstrukcinės dalys svarbiausios sandarumui, šilumos sulaikymui viduje?

„Svarbios visos dalys. Jei labai gerai apšiltinsite sienas, tačiau sudėsite prastus langus – energinio naudingumo klasė nukentės, nes tai yra visuminis pastato įvertinimas. Reikalavimuose nurodyta, kokios turi būti atitvaros, grindys, sienos. Viena konstrukcija gali šiek tiek kompensuoti kitos trūkumus“, – teigė R. Rupšytė.

Pakenkti energinio naudingumo vertinimui gali netgi per galingas rekuperatorius. Pašnekovė pati yra susidūrusi su atveju, kai būstui pasirinktas netinkamas rekuperatorius, laimei, jo savininkas iš anksto kreipėsi į ATC dar neįsigijęs šio prietaisoi.

R. Rupšytė pastebi, jog šiuo metu vis daugiau stambių projektų statytojų, kurie į energinio naudingumo sertifikavimo ekspertus kreipiasi iš anksto, rankose teturėdami projektą. Ir ne veltui – ekspertės teigimu, pastaraisiais metais savanoriškai atliekami sandarumo testai dažniausiai atskleidžia prastesnę situaciją ir žemesnę naudingumo klasę, nei buvo siekta. 

R. Rupšytė pripažino, jog ir artėjančiais metais gali būti objektų, kuriuose iš pirmo karto A energinė klasė nebus pasiekta, tad patikrinimams ir sertifikavimui reikėtų skirti šiek tiek laiko planuojant statybas.