Įsigijus UAB „Termotechnika“ ir UAB „Elinta VS“ (pervadinta į UAB „Enerstena VS“), įsteigus mokslinių tyrimų ir vystymo centrą, atidarius įmonę UAB „Enerstenos gamyba“, atstovybes Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje, susikūrė stipri įmonių grupė. Įmonė išplėtė savo galimybes.
Konkursui „Lietuvos metų gaminys 2015“ įmonė pristatė šiaudų granulėmis kūrenamą katilą, kurį „Enerstena“ profesionalų komanda suprojektavo, pagamino ir instaliavo. Katilas veikia „Philip Morris Lietuva“ tabako gamykloje Klaipėdoje. Tai pirmasis Lietuvoje pagamintas pramoninis garo katilas, kūrenamas šiaudų granulėmis.

„Enerstena“ sėkmingai kuria ir tobulina pramoninių biokuro katilinių technologinės įrangos liniją, tad 2015 metais gautas aukso medalis įmonei jau buvo penktasis.

Naujas konkurentas biokuro rinkoje

Nors Lietuvoje kurui šiaudai pradėti naudoti nuo 1996 m., bet tolesnė jų panaudojimo šilumai ir energijai gaminti plėtra tebėra lėtoka. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie keturi milijonai tonų šiaudų. Pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti, bet šiaudai nėra panaudojami. Ūkininkams tai galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu arba būdu išlaidoms sumažinti.

Anot specialistų, gali būti deginami įvairiais būdais paruošti šiaudai: šiaudų ryšuliai ir ritiniai bei šiaudų briketai ir granulės, skiriasi tik įrangos konstrukcija, matmenys, deginimo proceso valdymo galimybės.

Šiaudų ryšulių ir ritinių matmenys nulemia didelius pakurų matmenis, apsunkina biokuro tiekimo į pakurą automatizavimą. Dažniausiai tai būna periodinio veikimo mažos ir vidutinės (iki 1 MW) galios pakuros. Šiaudų granulių tankis yra 4–5 kartus didesnis negu šiaudų ritinių bei ryšulių ir siekia apie 450–850 kg/kub. metrų. Jos yra birios, nelinkusios susigulėti, vienalytės ir sterilios, taip pat joms yra svetimas savaiminio kaitimo reiškinys. Tai supaprastina sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, transportavimo, dozavimo ir degimo proceso valdymo darbus.

Dvigubai pigesnis kuras

Šiaudų granulės, kaip kuras, yra naudingesnis ir universalesnis. Jo kaina yra trečdaliu žemesnė nei medienos granulių ar briketų, du kartus mažesnė nei gamtinių dujų kaina, tačiau energetinėmis savybėmis nenusileidžia medienai. Kita svarbi biokuro iš šiaudų savybė – mažai pelenų, jie tesiekia apie 5 proc. Jų sudėtyje yra daug vertingų medžiagų: kalio, magnio, fosforo ir kalcio. Šios medžiagos gali būti panaudotos kaip trąšos žemės ūkyje.

Šiaudų deginimas yra visiškai kitoks procesas nei įprastas medienos deginimas, jam reikalingi specialūs katilai. Lietuvoje esama įmonių, kurios sukūrė buitinius šiaudų granulėmis kūrenamus katilus. Tam tikros spragos būta pramonės sektoriuje, mat pramoninių granulinių garo katilų Lietuvoje niekas negamino. Laimėjusi gerai žinomos įmonės „Philip Morris Lietuva“ skelbtą konkursą, šį iššūkį priėmė „Enerstena“.

UAB „Enerstena gamyba“ energetinių įrenginių gamykla

Rezultatai pranoko lūkesčius

Kūrenant šiaudų granules gaunamas garas yra naudojamas technologiniams procesams. Šiaudų granules deginančiai įrangai buvo iškelti ir sutartyje numatyti aukšti reikalavimai: nominali galia – 3 t/h sauso, sotaus garo; katilo projektinis slėgis – 13 bar, darbinis slėgis – 10 bar; katilo galios reguliavimo diapazonas – nuo 30 proc. iki 100 proc. nominalios galios; elektros sunaudojimas visais režimais – ne didesnis nei 11 kWh /1 MWh pagaminto garo; katilo komplekso NVK (naudingo veiksmo koeficientas) visame katilo galios reguliavimo diapazone >=90 proc. Numatytas katilo prastovos laikas dėl gedimo ar kito įvykio, dėl ko katilas negalėtų būti eksploatuojamas, ne ilgesnis nei 100 val. per metus, o pats katilo veikimas turi būti automatizuotas.

Tai buvo nelengva užduotis, bet „Enerstenos“ specialistai ją įveikė – buvo įgyvendinti visi sutartyje numatyti reikalavimai, o kai kurie jų net viršyti. Elektros sunaudojimas visais režimais šiuo metu yra ne didesnis nei 9 kWh /1 MWh pagaminto garo.

Technologija gimė Lietuvoje

Katilą „Enerstena“ pagamino savo nuosavoje gamykloje pagal 97/23/EEB, EN12953/EN12952 standartus. Gamykloje vadovaujamasi kokybės vadybos sistema, atitinkančia ISO 9001 standarto reikalavimus, aplinkosaugos vadybos sistema, kuri atitinka ISO 14001 standartą ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, paremta standartu BS-OHSAS 18001.

Šio katilo gamybos projektą tikrino sertifikavimo įmonė TÜV SÜD. „Enerstenos“ turima naujausia šiuolaikinė įranga ir prie šio projekto dirbusi specialistų komanda užtikrino, kad Lietuvoje pagaminta įranga būtų pradėta naudoti ir pačiuose sudėtingiausiuose technologiniuose procesuose.

„Enerstena“ gali pasiūlyti šiaudų granulių deginimo įrangą nuo 1 iki 5 MW. Katilai gali būti tiek vandens šildymo, tiek garo. Būtina akcentuoti, kad šiaudų granulėmis kūrenamuose katiluose galima deginti ir medienos granules. Šiaudų granulių deginimo įranga, lyginant su medienos granulių deginimo įranga, yra brangesnė vos 10–15 proc., bet tokie katilai greitai atsiperka.

„Jei imtume aktyviau šią technologiją diegti, panaudotume turtą, kuris šiandien tiesiog guli laukuose. Tai lietuviška inovacija, kuria labai didžiuojamės. Esame pirmieji Lietuvoje sukūrę tokią technologiją ir pagaminę įrangą“, – teigė UAB „Enerstenos grupė“ generalinis direktorius ir Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas.(nuotraukoje)

Bendrovė kartu su užsakovais skatinama atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą ir siekia švarios bei saugios aplinkos ateities kartoms.
„Be šiaudų deginimo technologijos, sukūrėme ir technologiją avižų lukštams deginti. Suprojektavome, pagaminome ir instaliavome 2 t/h avižų lukštais kūrenamą katilą, jis yra instaliuotas įmonėje „Grainmore“, – teigė V. Ramanauskas. Jo žodžiais, biokuro panaudojimas pramoninei energijai gaminti yra itin ekonomiškai naudingas tais atvejais, kai energijos gamybai panaudojamos gamybinės veiklos atliekos.
Darbas įvertintas karališkais apdovanojimais

2015-ieji „Enerstenai“ buvo itin sėkmingi, mat ji buvo pastebėta ir įvertinta daugybe apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Itin svarbus įvertinimas įmonei konkurse „Švedijos verslo apdovanojimai 2015“, kur „Enerstena“ nugalėjo „Tvarios plėtros“ kategorijoje. Apdovanojimą įteikė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje“ įmonė apdovanota už palankiausią aplinkai produktą – biokuro katilą ir kondensacinio ekonomaizerio su kondensato valymo sistema komplektą, Žinių ekonomikos forumo organizuojamame konkurse „Žinių ekonomikos įmonės 2014“ laimėjo pažangiausios tradicinės pramonės įmonės kategorijoje.

Įmonė taip pat apdovanota „Verslo žinių“ ir „Nordea“ surengtuose Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose, jai skirta nominacija „Už tvarią plėtrą“. VšĮ Lietuvos inovacijų centro ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos nacionaliniame konkurse „Inovacijų prizas“ „Enerstena“ apdovanota „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje.

Reklama