Esame įpratę manyti, kad kam jau kam, o paminklams lietuvaičiai netaupo. Bet šių metų tendencijos rodo, kad laikas keisti nuomonę. Taip teigia vienos iš grupę sostinės kapinių prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ Rokantiškių kapinių grupės kapinių priežiūros administratorius Erikas Jankovskis.

Kuo kuklesni ir kuo pigesni

Portalo Statybunaujienos.lt pašnekovo teigimu, šiemet tautiečiai paminklų nupirko gerokai mažiau, negu pernai ar per kelerius pastaruosius metus po krizės pasitraukimo.

„Paminklais mes prekiaujame septynerius metus, ir šiemet jų nupirkta mažiausiai per visus metus po krizės. Jei lygintume 2014 ir šiuos metus, paminklų šiemet pardavėme mažiau negu pusę to kiekio, kurį pardavėme pernai, nors kainos nesikeitė, – sako jis ir aiškina, kad aikštelėse prie kapinių paminklų asortimentas atnaujinamas kartą per metus. – Ir pernai, ir anksčiau atvežtų paminklų kainos nekeičiamos, jos buvo tik konvertuotos iš litų į eurus.“ 

Šiuo metu didžiausia paklausa yra tų paminklų, kurie kainuoja du-tris šimtus eurų, pastebi E. Jankovskis. Už tokią nedidelę kainą parduodami paminklai yra maži, kuklūs. Didžioji jų dalis atvežama iš Kinijos. Populiarūs ir labai maži paminkliukai iš Karelijos akmens – tuos akmenis atsiveža, gamina paminklus ir jiems tiekia viena Lietuvos įmonė.

„Brangesnių žmonės dabar neperka. Pavyzdžiui, švediškų paminklų, kurių kaina visuomet buvo didžiausia, pastaruoju metu niekam nereikia“, – pastebi E. Jankovskis. Jis sako manantis, kad tokį gyventojų taupumą iš dalies lėmė jų atsargumas, susijęs su euro įvedimu.

Paminklų paprastumą lemia ir tai, kad kuo sudėtingesnis jo dizainas, kuo daugiau įvairiausių išlenkimų ir įlenkimų – tuo didesnė kaina, nes labai brangios šlifavimo paslaugos. Pavyzdžiui, jei paminklą puošia kelios šlifuotos „bangelės“, jo kaina gali būti maždaug 20 proc. didesnė, negu tokio paties, iš tokio pat akmens pagaminto paminklo be „bangelių“.

Paminklai „plonėja“

Pašnekovas pastebi, kad pastaruoju metu taupo ir paminklų gamintojai: „Paminklai labai „suplonėjo“. Pavyzdžiui, prieš 7 metus mums atveždavo 8-9 cm storio akmens paminklus, o dabar 7-6 cm storio. Plonėja paminklai. Turbūt gamintojai taupo medžiagas – iš vieno akmens luito stengiasi išpjauti ne dvi, o tarkime, tris paminklines plokštes, bet jų kaina tokia pati kaip anksčiau.“

Akmens spalva didelės įtakos kainai neturi, tikina E. Jankovskis, tačiau senesnėse kapinėse, pavyzdžiui, Rokantiškėse, kur daug senų paminklų ir pagrindinės spalvos tradiciškai buvo pilka ir juoda, spalvoto akmens poreikis gerokai mažesnis, negu naujesnėse.

„Karveliškėse, Kairėnuose, kur beveik visi paminklai statyti jau šiame amžiuje, spalvų yra daugiau. Žmonės renkasi ne tik įvairesnių spalvų akmenis, bet ir apdailos detales“, – sako jis.

Turtingieji nori autorinių darbų

Pašnekovo teigimu, kaip ir seniau, taip ir dabar, atsiranda žmonių, kurie savo artimųjų kapus nori papuošti nepigiai kainuojančiais didžiuliais iš natūralaus akmens–riedulių pagamintais paminklais, kurių viena pusė nušlifuojama, o kita lieka natūrali.

Pastaruoju metu vėl pastebimai populiarėja taip pat nepigūs iš ąžuolo ar kito kieto medžio išdrožti paminklai. Tokie Rūpintojėliai ar kitos skulptūros kartais būna ir 2 metrų (tai didžiausias leistinas aukštis – red. past.) aukščio.

Dar viena tendencija, kurią pastebi E. Jankovskis, turtingesnieji užsako autorinius darbus, tad kapinėse vėl atsiranda vienas kitas įdomesnis, menininkų sukurtas paminklas.

„Kapinėse yra maždaug prieš 20 metų statytų paminklų – žinomų skulptorių darbų, kurie ir dabar gražiai atrodo ir turi savo vertę. Ir akivaizdu, kad tie, kurie turi pinigų, dabar vėl yra linkę rinktis originalius darbus“, – sako jis.

Tačiau kiek šiais laikais gali kainuoti tokie autoriniai paminklai, pašnekovas nedrįso prognozuoti.  

PAPILDYTA 

Lietuvos architektų sąjungos pirmininko Mariaus Šaliamoro kometaru

„Ekonominis variantas“ gali kainuoti labai brangiai

Ketinančius rinktis itin pigius ir palyginti plonus iš akmens nuopjovos pagamintus paminklus Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas architektas Marius Šaliamoras įspėja, kad tokia „ekonominė prabanga“ mirusiojo artimiesiems ateityje gali kainuoti gerokai brangiau.

„Akmuo – ne popierius. Jis turi tam tikras fizines savybes. Kad vertikaliai pastatytas paminklas būtų stabilus, o akmuo neįtrūktų, jis turėtų būti apie 9 cm storio. O 6 cm storio akmens nuopjova – jau ribų riba. Gal akmuo ir neįtrūks, bet toks paminklas bus nestabilus. 6 cm storio akmens nuopjovos paprastai naudojamos grindiniams lauke“, – aiškina jis primindamas, kad norint, jog paminklas ilgiau išliktų nesuiręs, turime paisyti objektyvių dalykų.

Architektas pasakoja matęs ir dar plonesnių paminklų – 1-2 cm storio plokštes, bet tai, jo teigimu, pinigų išmetimas į balą, nes dėl mūsų klimato toks paminklas sutrūkinės per kelerius metus, o tokios plonos plokštės naudojamos tik vidaus apdailai.

Jei artimųjų biudžetas neleidžia įpirkti didesnio paminklo, M. Šaliamoras pataria geriau rinktis paprastą akmeninį kryžiuką ar kokią nors detalę, nes visai nebūtina, kad kiekvieno kapo galvūgalyje būtų padėtas akmens luitas.

Pašnekovas taip pat pataria nesusigundyti itin pigiais iš Kinijos atvežtais paminklais ir pirmiausia pasiteirauti pardavėjų, kaip jie pagaminti, nes gali nutikti taip, kad taupydami galite įsigyti akmenį, dėl kurio vėliau turėsite daug bėdos.

„Gerai nupoliruotas granitas yra ilgalaikis, ir jokia samana prie jo nekimba. Tačiau kiniški paminklai dažnai būna prastos kokybės būtent dėl to, kad blogai nupoliruoti. Kad būtų mažiau fizinio darbo, jų gamintojai akmenį šiek tiek nupoliruoja, palygina ir viršų nulakuoja. Bet tas lakas po poros metų nusilupa dėmėmis. Ir nežinosite, ką su juo daryti“, – įspėja architektas.

Kita vertus, pastebi M. Šaliamoras, gerai, kad kapinių prieigose dirba paminklais prekiaujančios ir kitas su kapų priežiūra susijusias paslaugas teikiančios įmonės, nes nebereikia kažin kur bėgioti, kad kelias raides ant akmens iškaltų ar sienelę sumūrytų.

„O jeigu paklausa paminklams bus reiklesnė, tai ir vietiniai gamintojai ir kiniškų tiekėjai siūlys aukštesnės kokybės, skoningesnius, tvarkingesnius ir patvaresnius gaminius“, – sako jis.

Dar vienas dalykas, kurio pataria nepamiršti architektas, – jei artimųjų kapas įrengtas šlaite, bet kokios sienelės netiks. Jei norite, kad jos nesuskilinėtų ir neišvirstų, pravartu pasitarti su konstruktoriais ar statybininkais.

„Nepamirškite, kad kubinis metras žemės sveria daugiau negu toną. Jeigu šlaitas yra maždaug 45 laipsnių, tai tą sienelę nuolat spaudžia 500 kg. Jeigu ji suklijuota iš akmenėlių, per porą metų suskils ir nugrius. Todėl reikia pasidomėti, kaip ją įrengti, kad ir vanduo nutekėtų, ir kad pati sienelė būtų pakankamai stipri. Reikės šiek tiek investuoti papildomai, bet kapas ilgai bus tvarkingas, – pataria M. Šaliamoras, ragindamas skirti dėmesį ne tik paminklui ir apdailai, bet ir stabilumui: – Kai konstrukcija bus gera, ir apdaila geriau laikysis, ir šaltis pamatų neiškilnos.“